John Fenn, 2015 m. spalio
31 d.,
Sveiki,
Pusryčiams
kartais aš užsinoriu dubenėlio avižinių dribsnių ir štai atėjo viena tų dienų. Lentynoje
mes turėjome airiškų „Steel Cut“ avižinių dribsnių, nors galiojimo laikas
pažymėtas ant pakuotės jau buvo pasibaigęs, aš nemačiau judančių kirminiukų,
taigi prisipildžiau pilną indą – cha, cha.
Užpyliau
pienu, sumaišiau ir visas turinys, kartu su keturiais sviestiniais skrebučiais,
greitai dingo skrandyje. Skonis buvo šiek tiek keistas – aštrus ir aitrus, bet
pagalvojau, kad tai dėl to, jog čia airiškas avižinių dribsnių variantas.
Žinojau,
kad ir Barbara norės paragauti to ką aš valgau (paskaitykite ankstesnes
serijas), todėl gamindamas avižinius dribsnius sumaišiau pakankamai, kad liktų
ir jai. Ji įsibėrė jų į savo dubenėlį, užpylė pienu, išmaišė, atsisėdo ir pilną
šaukštą mišinio įsidėjo į burną, bet iš karto išspjovė: „Fu! Tie dribsniai
pasenę. Baisu. Jie apkartę. Išpilk laukan; tikiuosi, kad nevalgei! Gali
apsirgti, pavalgyk kažko kito!“
Aš
atsakiau: „Per vėlu, jau suvalgiau didelį indą dribsnių. Ir aš pagalvojau, kad
skonis keistas, bet nuodai man pakenkti negali, nes nežinojau, kad tai
nuodinga. Taigi pamoka išmokta, jokios žalos. Įtariau, kad tas keistas skonis
ne dėl rūšies ypatumų“. Vietoj to ji suvalgė dubenėlį šaltų grūdų. Aš, visą tą dieną,
jaučiausi gerai.
Senos mintys, kurios
turi būti paimtos ant kryžiaus ir nunuodytos.
Aš
rašiau apie tai, kaip Petras sakė Viešpačiui, kad Jis neturi eiti ant kryžiaus,
o Jėzus atsakė, kad tas mąsto žmogiškai, ne Dievo mintimis ir jam reikia
nukryžiuoti savąsias mintis ir priimti Dievo mintis.
Praeitą
savaitę dalinausi, kad pirmosios mintys, kurios turi būti nukryžiuotos yra neapykanta
sau, nes įsakymas mylėti Dievą ir mylėti artimą kaip save patį, negali būti
įvykdytas pirma nepamilus savęs paties.
Aš
dalinausi apie tai, kad kai kurie tikintieji, prieš iššokdami į priekį ir
priimdami apreiškimus apie kitus tikėjimo dalykus, niekada iš tiesų nebuvo gavę
šio apreiškimo. Nepažinę tikrojo apreiškimo apie Tėvo meilę, jie neturi
stabilaus pamato, todėl savo tikėjime praranda pusiausvyrą.
Čia
kaip ruošiant gausius dvasinius pusryčius, susidedančius iš dvasinio skrebučio,
dvasinio pieno, dvasinių avižinių dribsnių, gali niekada nesuvokti, kad vienas
iš tų elementų yra nuodai sumaišyti su kitais. Iš išorės jie atrodo dvasingai,
bet realybėje turi nuodų.
Kai aš jau turiu šiuos
apreiškimus, kas toliau?
2
Petro 1 skyriuje, pradedant 5 eilute, Petras pasakė:
„...todėl, parodydami visą stropumą, praturtinkite savo tikėjimą dorybe, dorybę – pažinimu, pažinimą – susivaldymu, susivaldymą – ištverme, ištvermę – maldingumu, maldingumą – brolybe, brolybę – krikščioniška meile (agape). Tai moko
nesavanaudiško gėrio ir naudos kitiems siekimo.“
Atkreipkite dėmesį, kad „dorybė“ yra pirmasis charakterio
bruožas, išvystomas po pagrindinių apreiškimų apie Jėzų Kristų ir apie
besąlygišką meilę mums.
Asmuo, žinantis, kad Jėzus yra Viešpats, ir, kad
vieną dieną kiekvienas iš mūsų stosime prieš Jį duoti apyskaitos už savo
gyvenimą ir žinantis, kad Jis myli jį besąlygiškai, daugiau nenorės vogti,
meluoti ir sukčiauti savo naudai. Dorybė yra pirmasis charakterio bruožas, po
šių apreiškimų, pridedamas prie asmens tikėjimo.
Kur miršta senosios mintys ir atsiranda naujosios
Tarkime, naujai atgimęs paauglys, SU tais
nuostabiais apreiškimais, kurie stimuliuoja jo mintis, susitinka senus draugus,
norinčius po pamokų eiti į parduotuvę vagiliauti. Dabar jaunuolis suvokia, kad
yra atsakingas Jėzui ir todėl, kad myli save, ir žino, kad jis ir jo draugai
taip pat yra mylimi, prote pradeda kovą – eiti ar ne kartu su savo draugais daryti
smulkų, linksmą nusikaltimą.
Dabar nebeliko jokios motyvacijos vogti, netgi
jeigu jis tokiu būdu galėtų įsigyti dar vieną porą naujų batų. Potraukis vogti
dingęs, todėl dabar jam reikia charakterio stiprybės, pasakyti savo draugams „ne“
ir būti pasiruošusiam, kad jis bus išjuoktas, išvadintas ir išmestas iš grupės.
Nukryžiuodamas savo senas mintis ir leisdamas naujoms mintims būti jo mintimis,
prie savo tikėjimo jis prideda dorybę.
O kaip su paaugle mergaite, kuri vaikystėje buvo seksualiai išnaudota?
Jos atėjimas pas Viešpatį buvo paskutinis
bandymas pasiekti laimę. Ji suprato, kad Dievas realus ir myli ją, tačiau jai
sunku mylėti save. Ji negali atleisti sau ir todėl jai sunku patikėti, kad
Dievas ją myli.
Tačiau studijuodama Žodį ir tikėjimą, garbinimo
ir maldų metu susipažindama su Žodžiu asmeniškai, ne kaip su rašalu parašytu
ant popieriaus, o kaip su tuo kuris plaukia iš Jo, ji pamažu liovėsi kovoti
su šitomis naujomis mintimis, kad yra besąlygiškai mylima ir leido joms
visiškai užpildyti jos protą.
Ir pasimatyme su vaikinu, norinčiu su ja turėti
lytinius santykius, anksčiau ji būtų pasidavusi, nes giliai širdyje viltųsi,
kad jis tikrai myli ją tokią kokia ji yra, besąlygiškai, tikėdamasi, kad šis iš
vaikinų, šįkart bus „tas“, kuris užpildys jos širdies tuštumą.
Tačiau dabar ji turi apreiškimą, kad Jėzus yra
Kristus ir, kad ji besąlygiškai mylima. Ji daugiau nebesiekia užpildyti savo
širdies tuštumos, nes tai jau įvyko. Troškimas, turėti seksualinius santykius
tam, kad laimėtum vaikiną, kuris galbūt yra „tas vienintelis“ užpildysiantis
širdies tuštumą – dingęs, ir ji sako jam „ne“ - būtent tai ir turėdama galvoje.
Nukryžiuodama savo senas mintis, kad galvotų Dievo mintimis, ji prideda dorybę
prie savojo tikėjimo.
Verslo savininkas
Pastarasis
turi mažą santechnikos verslą ir metų metais, kai pasitaiko galimybė, prašo
kliento sumokėti grynais ir pasiima pinigus neužfiksuodamas, kad tai pajamos,
todėl išvengia sąskaitų ir mokesčių mokėjimo.
Bet
dabar jis atgimęs ir žino, kad yra besąlygiškai mylimas. Suvokdamas, kad
Kristus yra Jame, į klientus jis pradeda žiūrėti kitaip. Tvarkydamas unitazą ar
plautuvę tvarko juos taip, lyg Kristus jame tvarkytų kliento santechniką, o jis
yra Jo rankos, ištiestos daryti gera žmonėms.
Vieną
dieną, ketinęs paprašyti sumokėti grynais, jei tik klientai turėtų grynųjų, jis
sustoja, lyg Jėzus stebėtų iš jo vidaus, ir tikrai – Jis stebi. Staiga,
stipriai paliečia apreiškimas apie jo sugedimą ir jis sako klientui, kad jeigu tas
nori, gali naudoti kortelę ar išrašyti čekį, taip irgi būsią gerai. Nukryžiuodamas
senas mintis apie tai kaip vykdyti verslą ir remdamasis apreiškimu, mąstydamas
ir elgdamasis naujai, jis prideda dorybę.
Štai čia įeina
nuodai...
Jeigu minėti asmenys
nusprendžia eiti prieš gautą apreiškimą ir prieš tai, ką jie žino, kad reikia
daryti, ir prieš tai, ką jie žino, kad Dievas nori daryti juose, dėl pridėtos
prie tikėjimo dorybės. Jų sąžinė tampa sudžiūvusi, kaip perkepęs mėsos gabalas.
Sudžiūvimas užkemša gyvenimo syvus ir neleidžia tam prasiveržti į jų gyvenimus,
neleidžia atnešti Dievo Gyvenimo į jų gyvenimus.
Ne
tik jų sąžinė šiek tiek padžiūvusi, bet leisdami sau šiek tiek vogti, šiek tiek
sukčiauti ar šiek tiek vengti mokesčių, kartu su tuo, kas yra gera ir sveika jų
dvasiniam gyvenimui, jie leidžia sau suvartoti daugiau nuodų. Visiems jie
atrodo šaunūs krikščionys, bet viduje, kartu su tikėjimu, jie leidžia augti nuodingam
medžiui.
Štai
čia jie ima prarasti pusiausvyrą, nes ignoruoja Tiesos Dvasią esančią jų viduje.
Kiekvieną kartą tai darydami, jie sudžiovina savąją sąžinę vis labiau, prarasdami
šiek tiek daugiau jautrumo Šventos Dvasios balsui, apie neteisingą x elgesį. Tai
vis dažnėja, kol x mokytojas ar x mokymas praranda pusiausvyrą... ir ima krypti
iš kelio.
Kažkuriuo
metu, jie arba pakils ir darys teisingus dalykus, nužudydami žmogaus mintis ant
savo vidinio kryžiaus, ką Jėzus ir įsakė Petrui padaryti su savosiomis – Jėzų
nuo kryžiaus saugojusiomis mintimis arba, kartu su didžiais mokymais, kuriuos
atranda kelyje, jie pasilaikys šiek tiek žmogaus minčių. Dažnai, kaip ir man
netyčia suvalgius užnuodytų dribsnių, Dievo malonė apsaugo nuo amžino pakenkimo,
JEI jie mato savo klaidą ir ištaiso ją, jei ne, jie pjaus tai, ką sėjo ir
kentės dėl to, nors malonė visada galima, jei jie atsigręžtų į Jį...
Ir... Išnaudojau
straipsnio limitą, pratęsime kitą savaitę. Iki tada. Būkite palaiminti.
Neužmirškite rašyti
man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.