Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2015 m. rugsėjo 4 d., penktadienis

Į save susitelkimas / Teisingumas? 3 dalis (Santuoka/skyrybos)

John Fenn, 2015 m. rugpjūčio 29 d.,

Sveiki,
Ši serija – apie tzedakah, hebrajiškai teisumą ir mano teiginį, jog tikras Jėzaus mokinys (ne tikintysis, bet mokinys) negali gyventi į save sutelkto gyvenimo. Brendimo procese Viešpats išves jį iš egocentriškumo ir nukreips jo žvilgsnį į kitus.

Surinkimo (bažnyčios) kultūra moko, kad teisumas yra tik vertikalus, reiškiantis „teisingą poziciją prieš Dievą“, tačiau judaizme asmuo negali turėti teisingos pozicijos prieš Dievą, kol neturi teisingos pozicijos prieš žmogų.

Jėzaus nuostatos apie svetimavimą, ištvirkavimą, skyrybas ir kitą santuoką, suprastinos tik tzedakah ir to meto Žydų įstatymo kontekste.

Štai koks yra Izraelio skyrybų įstatymas, iš Pakartoto Įstatymo 24:1-4:
„Kai kas nors ims žmoną ir ją ves, ir įvyks, kad ji neras palankumo jo akyse dėl to, jog jis rado joje kažką nešvaraus; tada jis teparašo jai skyrybų raštą ir tepaduoda tai jai į rankas ir ją teišleidžia iš savo namų. Ir išėjusi iš jo namų, ji gali eiti ir būti kito vyro žmona. O jei antras jos vyras bus prieš ją ir parašys jai skyrybų raštą, ir paduos jai tai į rankas, ir išleis ją iš savo namų; arba jei antras vyras, ėmęs ją, kad būtų jo žmona, numirs; tai jos pirmasis vyras, kuris ją paleido, nebegali jos vėl imti, kad ji vėl būtų jo žmona... (jai yra leidžiama tapti trečio vyro žmona).“

Štai toks buvo visas Izraelio skyrybų įstatymas. Per amžius buvo diskutuojama dėl kokių priežasčių vyras gali skirtis su žmona.

Jėzaus žodžiai nukreipti į Pakartoto Įstatymo 24 skyrių ir to meto įstatymą
Jėzaus dienų įstatymo aiškinimas buvo paremtas Rabino vardu Hillel mokymu: Tuomet, jei žmona padarė kažką nereikšmingo, pavyzdžiui sugadino ruošiamą valgį ir pateikė tokį į stalą, tai buvo priežastis skyryboms. Kiti sakė, jog vyras gali skirtis su savo žmona vien dėl to, kad sutiko kitą – gražesnę.

Hillel įstatymas buvo taikomas Jėzaus dienomis – kiekvienas vyras ar moteris* galėjo skirtis ir „be kaltės“, vien dėl to, kad jie norėjo kito, gražiau atrodančio, arba dėl to, kad žmona prastai pagamino valgį, arba dėl kokios kitos priežasties. Jėzaus komentarai buvo nukreipti tiesiogiai prieš pastarąjį įstatymą, o Jis pats mokė teisingų Dievo nuostatų. * Morkaus 10:12

Bandyti Jėzaus mokymą pritaikyti šiandienos santuokai ar skyryboms, bet atskirti jį nuo Hillel įstatymo, reiškia visiškai iškreipti Jėzus žodžių prasmę. Daugelį šie dalykai įvedė į nelaisvę.

Kodėl Dievas nustatė skyrybas?
Jėzus, paklaustas kodėl Dievas išleido skyrybų įstatymą jei Jis norėjo, kad vyras ir žmona kartu būtų visą gyvenimą atsakė, jog tai – dėl žmogaus širdies kietumo*. Dėl savojo teisingumo, Tėvas nekaltam sutuoktiniui turėjo parūpinti atsitraukimo kelią – būdą išsigelbėti, nuo jo(-s) sutuoktinio užkietintos širdies jo(-s) atžvilgiu. * Mato 19:8.

Kieta širdis santuokoje reiškė nesantuokinius lytinius santykius, ignoravimą, atstūmimą, fizinę ir psichinę prievartą. Dėl bet kurios iš tų priežasčių Dievas leidžia skyrybas. Kiekvienoje sandoroje turi būti galimybė pasitraukti. Pažeidinėjant sandorą santuokoje, skyrybos tampa būdu išsigelbėti nekaltam sutuoktiniui, tačiau žymiai geresnė įvykių eiga – visą savo gyvenimą drauge nugyvenanti pora.

Modernūs kontraktai ir sandoros
Pavyzdžiui: kad apsaugotų kiekvieną asmenį ir kompaniją verslo kontrakte visada yra „pasitraukimo galimybė“. Jei jums nesiseka išsimokėti paskolą, yra būdas pasitraukti – bankas susigrąžins namą, o jums nereikės mokėti civilinės baudos. Jei namą perkate, o jis yra su trūkumais ir pardavėjas apie tai žinojo, jums yra paruošta galimybė pasitraukti arba pareikalauti nuostolių atlyginimo. Ir ši dalis vykdoma – jei viena pusė nesilaiko susitarimo reikalavimų, kiekvienoje sandoroje arba kontrakte yra būdas išsigelbėti – pasitraukti. Skyrybos – tai Dievo numatytas „išsigelbėjimo būdas“, kai sutuoktinis užkietindamas savo širdį kito sutuoktinio atžvilgiu nesilaiko sandoros.

Turime nustatyti „svetimavimo“ ir „ištvirkavimo“ sampratas pagal Jėzų
„Jūs girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: ‘Nesvetimauk!’ O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje... Taip pat buvo pasakyta: *Kas atleidžia savo žmoną, teišduoda jai skyrybų raštą’. O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia savo žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju, – skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja“. Mato 5:27-32.

Be abejonės, Jis turi omeny tos dienos įstatymus. Jėzus svetimavimą apibūdino kaip širdies reikalą – lytinių santykių įsivaizdavimą. Kad tiksliai suprastume Jėzaus žodžius juos turime vertinti tzedakah kontekste. Tzedakah teigia, jog žmogus nėra teisus prieš Dievą, jei jis nėra teisus prieš savo artimą. Horizontalusis teisumas prasideda santuokoje. Paleistuvystė prasideda tada, kai vienas iš sutuoktinių pradeda įsivaizduoti seksą ar romaną su pašaliniu žmogumi, tokiu būdu jis tampa neteisiu pastarojoje srityje. Šiandien tai apimtų viską kas sužadina seksualinę vaizduotę – pornografiją, kai kuriuos TV filmus, netgi straipsnius, paveikslus, plakatus ir taip toliau. Santuokoje vaizduotė turi būti nukreipta į savo sutuoktinį.

Esminė skyrybų priežastis
Jėzus sakė, kad pagrindas skyryboms – paleistuvystė, o tai yra nesantuokinis lytinis aktas. Ne įsivaizduojamas svetimavimas, bet tų įsivaizdavimų atbaigimas. Santuoka tai fizinis, širdyje padarytų sandoros įžadų vykdymas, todėl paleistuvavimas yra skyrybų pagrindas. Lytinis bendravimas už santuokos ribų, susituokusiam asmeniui prilygsta kitos sandoros sudarymui su kitu asmeniu, anuliuojant pirmąją. Kai tai nutinka, spręsti prisieina abiems, ar abu nori pasistengti ir atstatyti santuokos sandorą, ar palikti ją sulaužytą ir išsiskirti bei eiti savaisiais keliais.

Ir kaip minėjau anksčiau, paleistuvavimas pripažintinas širdies užkietinimu savo sutuoktinio atžvilgiu, lygiai taip pat kaip atmetimas, ignoravimas ar smurtas. Šitie dalykai reiškia sandoros sulaužymą. Kai asmuo prisiekia, kad mylės, gerbs, globos kitą per visas gyvenimo dienas, o po to piktnaudžiaudamas, ignoruodamas ar atmesdamas pastarąjį sulaužo priesaiką, tai taip pat reiškia sandoros sulaužymą, taigi skyrybos yra Dievo numatytas išsigelbėjimo būdas.

Svetimavimas, kaip kad jį apibrėžtė Jėzus, buvo įsivaizdavimas ir santykių prigimties klasifikavimas.

Todėl Jėzaus teigimu, vyrui išsiskyrus su savo žmona (sakykime dėl prisvilusių kiaušinių) ir vedus kitą, pastaroji santuoka yra paleistuvystė, ir tai ne tik prieš Dievą – juk kiaušinių prisvilinimas negali būti prilygintas širdies užsikietinimui savojo vyro atžvilgiu. Taigi, skyrybos dėl prisvilusių kaušinių prilygintos paleistuvystei yra tiesiog neteisingos žmonos atžvilgiu.



Idėja, kad Jėzus neteisėtą santuoką priskyrė paleistuvystei Dievo akyse, neturi būti staigmena, nes mes tai darome nuolatos. Aš sutikau daug krikščionių, kurie sakė, jog jų santuoka buvo sudaryta dėl geismo, bet po to jiems atgimus Dievas pakeitė jų širdis, kad jie galėtų susituokti iš meilės. Aš mačiau žmonių, kurie po skyrybų arba sutuoktinio mirties įeidavo į „atstatytą“ santuoką, vėliau jie išpažindavo, kad pirmą kartą santuoka buvo sudaryta dėl vienatvės.

Kartą, vyras ir moteris man papasakojo, kad jie susituokė dėl pinigų ir tik po to, kai Viešpats juos pakeitė, pasikeitė ir jų širdžių pozicijos, tada jie įsimylėjo savąjį sutuoktinį. Ir dar vienas pastebėjimas – nėra teisinga skirtis dėl ką tik paminėtų priežasčių, nes Kristuje visi dalykai gali būti atnaujinti – tik tam, kad įsimylėti „teisingu“ būdu, reikės įdėti pastangų.

Taigi supraskime, Jėzus paprasčiausiai padarė tai, ką mes darome šiandien – pareiškė, kad jei vyras/moteris išsiskiria dėl savo širdies geismo kitam ar dėl kažko mažiau reikšmingo nei prisvilinti kiaušiniai, tai nauja santuoka/santykiai priskirtini paleistuvystei.

Apibendrinant, Jėzus kalbėjo tzedakah ribose, nes neklystantis to meto įstatymas leido vyrui ir moteriai išsiskirti kada panorėjus. Vertikalusis žmogaus teisumas prieš Dievą privalo pasireikšti ir horizontaliai, pirmiausiai – savajam sutuoktiniui. Jeigu jie savo prote užmezgę su kažkuo pašaliniu įsivaizduojamą lytinį romaną, jie svetimauja ir tzedakah šioje srityje nėra.

Jei jie svetimavimą atbaigia fiziniu lytiniu aktu su pašaliniu asmeniu, jie su pastaruoju asmeniu sudaro naują sandorą ir, kadangi šis aktas nelegalus, tai iš jo kilusi antroji santuoka savo prigimtimi prilygsta svetimavimui ir nėra tzedakah. Lytiniais santykiais už santuokos ribų atbaigta naujoji sandora su pašaliniu asmeniu yra užkietėjusios širdies požymis sutuoktinio atžvilgiu ir taip pat kaip ir smurtas, ignoravimas ar atmetimas yra pagrindas skyryboms. Tokios skyrybos leidžia nekaltam sutuoktiniui įgyti naujos, švarios gyvenimo pradžios galimybes prieš Dievą.

Tikiuosi, kad tai pašalins religinę klaidą, dėl kurios nukentėjo labai daug žmonių ir, atsižvelgiant į tų dienų kultūrą, padės suprasti Jėzaus žodžių kontekstą. Kitą savaitę – tzedakah ir davimo samprata kokios jūs niekada anksčiau neturėjote.

Būkite palaiminti,


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą