John Fenn, 2015 m. gegužės mėn. 9 d.,
Sveiki,
1912 balandžio 10 dieną didžiausias iki
to laiko ir prabangiausias okeaninis laineris paliko uostą savo lemtingai
kelionei. Jis buvo išpuoštas pačiais moderniausiais ir šauniausiais dalykais;
turėjo naują bevielį telegrafą, kuris suteikė keleiviams negirdėtą iki tol
galimybę susisiekti su žmonėmis už tūkstančių mylių, o pirmoje klasėje buvo
ornamentais išpuoštos kajutės ir jos dėl saugumo turėjo vandeniui nelaidžią
įrangą.
Vienas iš prabangiausių, jei ne pats
prabangiausias dalykas laive buvo „ Didieji laiptai“ rezervuoti pirmos klasės
keleiviams. Viršuje buvo didelis stiklinis stogas praleidžiantis natūralią
šviesą. Laiptai ir medžio apdaila buvo išraižyti ornamentais.
Aplink Didžiuosius laiptus grindys taip
pat tuo metu buvo moderniausios ir prabangiausios, įrengtos naudojant naujausią,
tuo metu labai madingą technologiją – sėmenų aliejus sustingsta sumaišytas su
pušų kanifolija bei medienos dulkių dažikliu ir suformuoja plytelių grindis.
Taip, grindys Didžiųjų laiptų papėdėje, tai buvo pats prabangiausias dalykas
pačiame prabangiausiame okeaniniame laineryje, kuris kada nors buvo
pastatytas... o tai buvo linoleumas.
Jų dienomis linoleumas buvo pati
prabangiausia grindų danga, kurią tik galima buvo įsigyti už pinigus, bet mūsų
dienomis, tai pigiausia ir labiausiai įprasta grindų danga.
Tai, kas dabar naujovė, vieną dieną bus
senas dalykas. Pasaulyje žmonės skelbia, tokius dalykus: „tai Paryžiaus mada“
arba „visos žvaigždės taip rengiasi“, bet kitais metais žvaigždės rengsis
kitaip ir Paryžiaus modeliai ant podiumo demonstruos naują stilių.
Dievas
daro naujus dalykus?
Surinkimo (bažnyčios) aplinkoje apie tai,
kas moderniausia ir šauniausia dažnai sakoma: „Tai nauji dalykai, kuriuos daro
Viešpats“. Bet Apaštalų darbų knygoje, kuri apima virš 30 metų, ir likusioje
Naujojo Testamento dalyje, kuri apima iš viso apie 70 metų, mes nematome
autorių, sakančių, kad Dievas daro kažką naujo, tik besitęsiantį Jėzaus ir
Šventosios Dvasios darbą žmoguje. Naujasis Testamentas YRA tas naujas dalykas.
Turėkite omenyje, kad Naujojo
Testamento autoriai Matas, Morkus, Lukas, Paulius, Petras, Jokūbas yra tikėjimo
stulpai, kuriuos Viešpats išsirinko gyventi ir mirti tame istorijos
laikotarpyje, ir jie daugiau kaip per 70 tikėjimo metų, niekada niekur nerašė,
kad Viešpats daro kažką naujo, kažką kitą, tik apie Jėzų ir Šventąją Dvasią.
Žinoma, kažkas naujo Viešpačiui bus
teisingas skelbimas, kad tai jiems – naujas gyvenimas, bet kalbant tokiais
terminais, ką daro dangus, - tai išgelbėjimas ir Šventosios Dvasios krikštas,
būtent tai Jis daro pastaruosius 2000 metų. Tai tik nauja mums, o Jis pasilieka
tas pats vakar, šiandien ir per amžius.
Tie
patys seni dalykai, su kuriais man reikia dirbti
Negaliu kalbėti už jus, bet už save,
Jis vis dar dirba manyje su kai kuriais dalykais, su kuriais Jis pradėjo tuomet,
kai aš būdamas 16 metų amžiaus gimiau iš naujo. Jis niekada nesustojo dirbti su
manimi, kontaktuodamas, keisdamas dalykus manyje, ir aš matau, kad būtent tai vyko
dešimtmečiais mano gyvenime. Man nereikia „naujų dalykų“ tol, kol aš
pirmiausiai nesubręsiu senuose.
Šeima
iš Kolorado Springs – pasaulio meilė?
Aš dėsčiau kursą Kolorado Springs ir po
dieninės sesijos keturiese iš mūsų išvykome pavalgyti. Kai mes ėjome į mums
skirtą patalpą restorane, salės viduryje aš pastebėjau didelę šeimą. Jie buvo
susistūmę kelis stalus. Ten buvo apie 10-14 žmonių, vaikai – viename gale,
suaugusieji – kitame.
Taip pat akimirksniu aš pamačiau
angelus stovinčius už kai kurių žmonių, ir vienas angelas vadovavo. Kad
Viešpats atvėrė akis matyti Jo sritį ir tuo pačiu metu matyti natūralų pasaulį
man nebuvo netikėtumas, bet iš tiesų buvo įdomu, kodėl tai įvyko restorane.
Kai 4 iš mūsų užsisakėme maistą, aš
klausiausi savo draugų pokalbio, ir tuo pačiu metu pasisukau į kairę
pasišnekėti su angelu, kuris stovėjo kelios pėdos nuo manęs. Natūraliai atrodė,
kad aš tik žiūriu į kairę link tos didelės grupės, bet Dvasioje aš kalbėjau su
angelu. Pirmas dalykas, ko aš paklausiau buvo: „Ar tie žmonės tikintieji?“ Į
tai jis atsakė – taip.
Tada jis pridėjo: „Bet jie myli pasaulį
su visais jo žaislais ir išsiblaškymais. Jie lanko bažnyčią, bet tik tada, kai
tai netrukdo jų planams, retai skaito Bibliją, ir net retai kalba apie Viešpatį
savo namuose“. Aš paklausiau, ar jam patinka juos saugoti, ir jis nustebino
mane sakydamas: „Maloniau saugoti tokius žmones kaip tu“. Aš pasakiau, jog manau,
kad jiems yra daugiau darbo su kūniškais krikščionimis, bet jis atsakė:
„Ne. Dėl jų meilės pasauliui ir jo
dalykams, jie daugelyje sričių išstūmė Viešpatį iš savo gyvenimo. Jei asmuo
vaikšto su Juo, jis yra jautresnis Jo krypčiai, bet kai jie elgiasi, kaip jiems
patinka, jie išstumia Jį, tampa nejautrūs Dvasios dalykams ir neleidžia mums
saugoti juos ar netgi įspėti dėl to, kas gali įvykti“.
Aš priėmiau tai, kaip užuominą, taigi
aš nukreipiau savo dėmesį į maždaug 12 metų amžiaus berniuką, kuris sėdėjo
vienas toli stalo gale, ir į angelą stovintį už jo. Angelas atrodė šiek tiek
nusiminęs – tylus, liūdnas žiūrėjo į tą berniuką. Aplink visą šeimą buvo
sunkumas, ir man buvo įdomu sužinoti kodėl.
Taigi aš paklausiau angelo apie
berniuką, ir tada supratau, kodėl mano akys buvo atvertos juos matyti: „Jei
viskas bus kaip dabar, šis berniukas mirs visureigio avarijoje, kai jam bus 15 metų“.
Staiga ore, virš berniuko, kuris sėdėjo prie stalo, lyg televizoriaus ekrane
šalia angelo pasirodė didelė scena. Aš mačiau šitą šeimą miške ir kažkokiu tai
būdu aš žinojau, kad buvo sekmadienis, ir jie turėjo būti bažnyčioje, bet
nutarė važiuoti su savo automobiliu į kalnus.
Jie padarė purvo kelią ir šokinėjo per
jį savo automobiliu, skrisdami nemažą atstumą, ir tada aš pamačiau šį berniuką,
dabar jau vyresnį, jis šoko su savo automobiliu bet nesėkmingai, pasviro tarytum
bandydamas pasukti atgal, bet jam nepavyko. Scena sustingo, kai automobilis
kartu su vairuotoju buvo apsivertęs ratais aukštyn, o berniuko galva buvo arti
žemės, nes viskas krito ant jo... ir tada scena išnyko.
Tuo momentu aš įsiterpiau į savo 3 draugų
pokalbį, ir pasakiau jiems tai ką dabar jums. Aš supratau, kad mano akys buvo
atvertos matyti ir kalbėti su angelais, taigi mes galėjome užtarti ir sustabdyti
tą baisią avariją, kuri po 3 metų būtų nusinešusi berniuko gyvybę, ir dėl to,
kad ta šeima grįžtų prie pirmosios meilės. Mes iš karto tada pasimeldėme, ir
kai aš vėl pažiūrėjau į angelus – lyderis ir tas, kuris stovėjo už berniuko,
nusišypsojo ir išnyko.
Tą vakarą mano šeimininkė pastebėjo
„Dabar suprantu tai, ką aš patiriu metų metais. Aš kartais matau asmenį ir
jaučiu liūdesį bei sielvartą savo dvasioje, taip lyg savo, aš sustoju ir imu
raudoti. Tai nutinka oro uostuose, arba tiesiog kasdienybėje. Aš pastebiu vieną
tarp šimtų ir jaučiu didžiulį sielvartą. Jaučiau tai, kai mes įėjome ir
pamatėme tą šeimą, tik nesupratau kodėl. Dabar aš žinau, aš jaučiu Šventosios
Dvasios liūdesį dėl kažkieno ėjimo su Viešpačiu, kad jie negyvena su Juo taip,
kaip turėtų, galbūt jie myli pasaulį, užuot atidavę visą meilę Jam.“
Mes negalime gyventi Jo buvime, jei
esame atidavę savo širdį pasauliui ir dalykams jame. Jo buvimas reikalauja būti
dabartyje – palikti visą meilę pasauliui, visus žmones, visą praeitį ir ateitį
prie durų – būti visiškai ir iki galo pasišventusiems Jam. Nuostabu, Jis nėra
abejingas mūsų poreikiams ir troškimams; ir mes turime būti kaip Saliamonas,
kuris prašė išminties užuot prašęs turtų ar pergalės kovoje su priešais* nes
tuo gyvenimo momentu jis visiškai buvo dabartyje, kai prašė išminties, ir Viešpats
davė jam dalykus, kurių jis neprašė. * 1 Kar 3:5-14
Gyvenkime Jo buvime su padėka ir
šlovinimu, susitelkę į dabartį, susitelkę į tai, ką mes garbiname, ką mes
aukštiname, visiškai ir iki galo sutelkę savo dėmesį į Jį. Jei mes tai
darysime, visa kita mums gyvenime bus parūpinta, ir sustos į savo vietas.
Kitą
savaitę – nauja tema, būkite palaiminti,
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.