CWOWI E-Naujienlaiškis. Balandis 2015

John Fenn, 2015 m. balandis mėn. 20 d., 

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Šiemet patyriau du Viešpaties aplankymus. Pirmojo aplankymo metu Jis mane mokė apie tai, ką Jis nori, kad aš studijuočiau ir apmąstyčiau, apie tai aš dalinausi nuo šio penktadienio naujoje Savaitės Minčių serijoje. Antrojo aplankymo metu aš Jo klausiau dėl naujienų apie pasaulio įvykius, arba ką Jis daro Kūne. Jo atsakas buvo:

„Matysi vis daugiau žmonių pradedančių namų surinkimus (bažnyčias), nes pasikeitimai yra tokie, kad apsisprendimas rinktis namuose įgaus pagreitį ir taps masiniu, kai kurie prisijungs palikę savo bažnyčias, o kiti, kurie jau liovėsi jas lankyti anksčiau, tačiau tai tik pradžia”. (Jis man pasakė ir kelis asmeninius nurodymus dėl tarnavimo krypties) ir tada pasakė: „Tiek, kiek Tėvas ar Aš pasakėme tau apie ateitį, yra pakankama. Kas vyksta dabar, ir kas turi įvykti šiais metais ir sekančiais yra tame, ką mes kalbėjome anksčiau. Ir kaip jau tau sakiau, tu turi būti Tėvo reikaluose.”

Jis kalbėjo daugiau apie namų surinkimų kūrimąsi visoje šioje tautoje (ir pasaulyje), kaip apie didžiulį judėjimą, kuris bus panašus į supurtymą, charizmatinį atsinaujinimą, kuris įvyko 1970-aisiais, bet jis bus daug didesnis – šį kartą žmonės paliks tai, ką jie laikė pažangiausiais charizmatiniais surinkimais (bažnyčiomis). Jis taip pat sakė: daugelis tų surinkimų, iš kurių žmonės išeis, seks ar jau seka 1970-ųjų ir 80-ųjų denominacijų keliu - tai įsitraukimas į pasaulietiškumą, nereikšmingus darbus, doktrinų klaidas ir buvimas drungnais.

Noriu, kad suprastumėte, Jis kalba su manimi tame kontekste, į ką Jis mane pašaukė, ir aš neturiu nieko prieš tradicinę bažnyčią, bet todėl, kad aš jai nepriklausau, Jis kalba atvirai apie tai, kaip kultūra daro įtaką tam, kam aš esu pašauktas, o tai yra šventųjų susirinkimai namuose. Jis kalba man būtent tame kontekste, ir tuo aš dalinuosi.

Velnias, Dievo pastangos mus mokyti, ar tiesiog aplinkybės?

Prieš porą mėnesių Barbara pasakė, kad jos biure aplink drabužinės duris drėksta kilimas, bet kadangi aš žinau, jog nėra netoli vandens vamzdžių, aš, kaip į užuominas dėmesio nekreipiantis vyras, palaikiau tai jos vaizduote, o gal jos kojos jau buvo šlapios prieš ateinant į biurą arba kažkas kita, tiesą sakant, jos pastaba man pro vieną ausį įėjo, ir neužkliūdama, išėjo per kitą ausį.

Tačiau šią savaitę įžengusi į drabužinę ji tikrai pajuto kilimo drėgmę ir paskambino man, kad patikrinčiau. Kad geriau matyčiau, įjungiau šviesą, bet jungtukui spragtelėjus šviesa neįsijungė. Pasiekęs šviestuvo stiklinį gaubtuvą, kad pakeisčiau lemputę, pajutau vandenį lašantį iš šviestuvo. Kai atsukau laikiklio varžtus, atradau, kad šviestuvo gaubtuvas buvo toks sklidinas vandens, kaip močiutes puodas per šventes būna pilnas padažo.

Kaip vanduo pateko į šviestuvą? Nebuvo vandens padarytos žalos kitur ant lubų, tad nutekėjimas nuo stogo labai neįtikėtinas, turint omenyje, kad bėga tik vienoj vietoje, o stogas metalinis. Vienintelė išeitis buvo lipti į palėpę ir ieškoti adatos šieno kupetoj, kol atrasiu šaltinį.

Nenoriai, bet ryžtingai aš taip ir padariau, tik du kartus įsidūręs nugarą į stogo vinis ir tik minimaliai susižeidęs kelį ir blauzdą, aš patikrinau ortakius ir izoliaciją tarp stogo santvaros virš Barbaros drabužinės. Dariau tai tiek su žibintuvėliu, tiek be jo, nes pereiti nuo gegnės prie gegnės man reikėjo abiejų rankų, klaidžiojant tarp gegnių tamsoje. Jaučiausi kaip meškėnas nardantis tamsioje upėje, ieškodamas maisto.

Įjungiau savo iPhone šviesą, man labai man patinka šita jo funkcija – ten pamačiau, kur kaupiasi vanduo, vanduo tekėjo iš krosnelės / oro bloko, kuris yra palėpėje, ir bėgo tiesiai per Barbaros drabužinę bei varvėjo ant izoliacijos, kuri yra apsaugota vandeniui atsparia įranga. Tai paaiškina, kodėl nepadarydamas žalos luboms jis rado, kur prasiskverbti, tekėjo ten, kur mažiau pasipriešinimo, į šviestuvą.

Per valandą šilumos / oro bendrovė atsiuntė žmogų, kuris pamatęs jo bendradarbių darbą tik papurtė galvą ir atsiprašė bei greitai sujungė drenažo liniją vos 6 pėdų (2m) atstumu. Gali būti, kad šilumos / oro bendrovėje dirbantys žmonės pasakė apie tai santechnikui, kuris buvo čia tą dieną prieš kelis mėnesius ir dirbo Kriso vonios kambaryje, ir santechnikas pažadėjo pataisyti... panašu, kad atsiprašė, bet kuriuo atveju, šilumos / oro bendrovėje dirbantys žmonės turėjo prieš tai įsitikinti, kad visi darbai yra atlikti, o tik tada nuspręsti, kad darbas jau yra baigtas.

Taigi spinta buvo ištuštinta – dauguma daiktų buvo plastikinėse dėžėse, todėl jokių nuostolių, bet aš turėjau pakelti kilimą aukštyn ir mes įjungėme 2 džiovintuvus, kad galėtume išdžiovinti jo apačią, kad ji nesupelytų.

Tai buvo trečiadienis, o ketvirtadienį... Ketvirtadienio rytą po kilimo ir džiovintuvų tvarkymo aš užsiregistravau ir pasižiūrėjau mūsų asmeninę sąskaitą bei sužinojau, kad mes skolingi daugiau nei 200 $ Walmart Teksase, nors tikrai tuo metu buvau Oklahomoje, todėl paskambinau į banką. Jie pasakė, kad mano debito kortelė kartu su daugeliu kitų buvo iš jų banko pavogta, ir buvo dar 4 bandymai pasinaudoti mano kortele po pirmojo bandymo, kuris įvyko Teksase, bet įsijungė apsaugos sistema ir sustabdė veiksmą, taigi jau daugiau nebus galima ja pasinaudoti. Man pasakė, kad gražins tuos 200$ maždaug per savaitę…Taigi – geras būdas pradėti naują dieną prakalbėjus telefonu maždaug valandą su banku.

Penktadienį aš paėmiau Krisą (vyriausiąjį sūnų, kuris yra neįgalus ir gyvena globos namuose) ir važiuodami namo, mes pastebėjome didelę medžio šaką nukritusią skersai kelio ant kitos eismo juostos. Aš visada bandau būti kaip Jėzus, kuris „vaikščiojo darydamas gera“ aš netapšnojau sau per petį, bet jaučiausi gerai, žinodamas, kad vairuotojai gali neatkreipti dėmesio ir užvažiuoti ant tos šakos. Po 2 valandų šakos tampymo pirmyn, atgal ir mes su Krisu greitai pasileidome namo tuo pačiu keliu nuo tos vietos, kur aš patraukiau nuo kelio šaką.

Nebuvo taip, kad aš pats patapšnojau sau per petį ar kažkas panašaus, bet jaučiausi gerai žinodamas, jog vairuotojai per neapdairumą jau nebeužvažiuos ant šakos. Nors sugaištos 2 valandos, bet aš su Krisu jau greitai atsirasime namie, važiuodami tuo pačiu keliu, pralenkdami tą vietą iš kur aš patraukiau šaką.

Kaip tik prieš pasirodant prieš priešais atvažiuojančiam automobiliui, ties tave vieta, kur važiuotų mano dešinys ratas, ant kelio mėtėsi juodas guminis dirželis su S formos kabliu. Negalėdamas pasukti šoną, aš pervažiavau tiesiai per jį, nes būčiau kaktomuša susidūręs su prieš priešais važiuojančiu automobiliu.

Iš karto mano dešinysis ratas ėmė garsiai dudenti TUM TUM TUM, aš nuspaudžiau stabdžius ir sustojęs išlipau. Tas S formos kablys ant guminio dirželio iškabino, bet nepradūrė padangos projektoriaus, visgi jis iškabino padangos gabalėlį ir liko užsikabinęs, todėl tas guminis dirželis sukosi kartu su ratu ir skleidė tą garsą.

Aš ištraukiau įstrigusį kablį iš projektoriaus, palaikiau savo ranką ties iškabinta vieta, kad įsitikinčiau, jog neina oras. Padėkojau Tėvui už aplinkybių numatymą, kad tai nepradūrė padangos, ir kad Jo dėka tik buvo išskaptuotas gabalėlis, nes mes vis tebebuvome ant siauro kelio 2 mylių atstumu (3,2km) nuo namų.

Mano protas analizavo galimybes – važiuoti namo su lėtai besileidžiančia padanga, naudoti nešiojamą prijungiamąjį kompresorių, kurį laikiau po galine sėdyne, laikinam padangos pripūtimui, ir stebėjausi, kodėl neturiu vienos ar dviejų dėžučių su „Fix-a-Flat“ sutvarkyti nuleistą padangą tam, kad laikinai pripūsčiau ir užsandarinčiau ją – man nesvarbu, kad tokiu atveju mano gyvybė būtų pavojuje, jei keisčiau ratą toje vietoje, tačiau nenorėjau rizikuoti Kriso gyvybe.

Kai įlipau į sunkvežimį, aš pastebėjau, kad kvepėjo kaip italų virtuvėje, taip ir buvo, kai pamačiau, kad Kriso spagečiai, kuriuos paėmiau iš restorano priešpiečiams, nukrito nuo kėdės ant grindų, ir viskas išsiliejo, o prasta polistirolo dėžutė dosniai atvėrė turinį po to, kai ji atsitrenkė į grindis.

Į galvą atėjo tokia mintis,

„Pažiūrėk, kas gero iš to, kad patraukei tą šaką? Tai sustabdys tave nuo darymo gera kitą kartą“. Jeigu aš būčiau religingas krikščionis aš galėčiau kaltinti velnią dėl guminio dirželio prilipusio prie padangos, kuris buvo lyg kokia gyvatė, kuri įkando ir prilipo prie Pauliaus rankos Apd 28:3-4 bei sukėlė‚ „2015 metų spagečių nelaimę“, bet aš to nepadariau.

Užuot pripažinus Tėvui, kad greičio limitas ten buvo 35, o aš važiavau apie 40, jei būčiau laikęsis greičio limito, tai atvažiuojantis iš priekio automobilis, nebūtų prasilenkęs pro mane būtent tuo momentu, kai man reikėjo atsikratyti to guminio dirželio – kitais žodžiais, jeigu būčiau paklusęs įstatymui, būčiau turėjęs galimybę susitvarkyti su tuo dirželiu, ir būčiau tai padaręs pats. Tėvo vaidmuo buvo tai, kad padanga buvo tik išskaptuota, o ne pradurta.

Žmogaus prigimtis yra linkusi kaltinti kažką kitą už tai, kas jam įvyksta – ir tikrai kartais atsitinka kažkas, ko mes negalime kontroliuoti, ir pasitaiko žmonių, kurie nori mums pakenkti, bet jų blogis nereiškia, kad tai tiesiai iš velnio, kartais tai tiesiog pikti žmonės.

Tokiose situacijose, kaip šitos, labai dažnai „tau bus pagal tavo tikėjimą“. Jei tu tiki, kad tai velnio darbas ir tu nusiteki kovai, tu tai ir turėsi, ir mažai išmoksi iš to patyrimo ir grasiai trimituosi, kaip velnias tave atakavo visą savaitę.

Jei žiūrėsi į Tėvo aprūpinimą, nesvarbu kas bebūtų, ir dėkosi Jam už malonę, kurią radai, ir kaip Jis nukreipė tavo žingsnius, kai ėjai per tai, tada rasi malonę ir ramybę. Pirmiausia žiūrėk, kaip tu gali tapti panašesnis į Kristų kiekvienoje situacijoje. Tada žiūrėk ir ištirk, kokį vaidmenį tu suvaidinai toje situacijoje, pripažink tai Viešpačiui, ir pasimokyk iš to.

Mano dalis toje vandens nutekėjimo istorijoje, buvo tai, kad turėjau nedelsiant ištirti Barbaros pastebėjimą, kodėl kilimas sudrėko prieš 2 mėnesius, bet aš to nepadariau. Aš išmokau jautrumo pamoką, įlipau į palėpę ir patraukiau plastikinius vamzdžius bei pakėliau kilimą... todėl, kad esu vyras ir vadovauju namų ūkiui, reikėjo paklausyti jos, tai buvo teisinga, ir mano darbas buvo viską sutvarkyti. Visi Tėvo keliai yra teisingi ir teisūs, tik mums kartais tai nepatinka.

Šildymo/oro bendrovės darbininkai turėjo gerai atlikti savo darbą, bet ne mano pareiga buvo patikrinti, kaip jiems pasisekė, tai buvo jų neapdairumas – ne velnias, o tik žmogiški dalykai.

Dabartinės kelionės ir suplanuotos

Aš būsiu Europoje Olandijos ir Suomijos konferencijose gegužės 6-19 dienomis, o Suomijoje keliausiu po įvairius namus, užuot susitikus su žmonėmis konferencijų centre. Liepos 4-10 Lassen Pines Christian Conference Grounds, Shingletown, CA dalyvausiu kaip vienas iš kalbėtojų tarptautinėje konferencijoje. Rugpjūtį planuoju kelionę į Pacifik NW ir Vancouver, BC sritį, rugsėjį –Florida, JAV rytų krantas ir Naujoji Anglija –Spalį/lapkritį – sekite įvykius. Bus ir kitos kelionės tarp jų, priklausys nuo pakvietimų.

Kriso neįgaliems skirta/ADA pritaikyta kriauklė/kabinetas turi būti įrengtas ketvirtadienį-valio! Mes pabaigsime, tik keli maži dalykai tebeliko. Dušo kėdė ir dar kai kas. Ačiū visiems, kurie meldėsi ir siuntė paaukojimus, kad mums padėtų. Šis perstatymas leis jam judėti po namus, ir maudymąsi padarys daug lengvesnį man ir jam.

Ačiū jums ir už jūsų paaukojimus ir ištikimybę!

John ir Barbara

www.supernaturalhousechurch.org