Paėmė nuodėmę, ne nuodėmes? (Neplaukioti). 1 dalis

John Fenn, 2015 m. gegužės mėn. 16 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Aš augau su draudimu nesimaudyti mažiausiai 30 minučių po valgio, nes kitaip gali sutraukti mėšlungis ir aš galiu uždusti. Kaip vaikui, man niekas nepaaiškino, kas yra tas mėšlungis, nes aš niekada jo nebuvau patyręs, todėl nesupratau kaip aš galėčiau nuskęsti baseine, kuriame vandens ne daugiau kaip iki juosmens, bet mes tiksliai laikėmės tos taisyklės.

Mes turėjome apvalų baseiną, kurį iškasė tėtis vieną vasarą. Prisimenu, kaip sėdėjau ir stebėjau plaukiojančius vaikus, laukdamas, kol praeis tos 30 minučių. „Dabbbbbar, mama?“ maldavau. „Na gerai, jau beveik praėjo 30 minučių, būk atsargus, jeigu pajusi mėšlungį, tuoj pat šok iš vandens, nes mes nenorime, kad tu nuskęstum!”

Po to ta „30 minučių taisyklė” buvo paneigta, tai vadinama „miesto legenda”, nors tikėjimas, kad visi turi palaukti mažiausiai 30 minučių po valgio ir tik tada eiti maudytis, išliko.

Besimaudančius žmones tikrai ištinka priepuolis, bet tai dėl ekstremaliai pertemptų raumenų, kurie anksčiau nebuvo naudojami, arba jų nenaudojo tokiu būdu. Ir žmonės tikrai kartais dėl to nuskęsta. Bet kažkas praeityje padarė išvadą, kad jo koją sutraukė mėšlungis, nes jis valgė prieš 30 minučių ir taip gimė miesto legenda. Žmonės natūraliai sujungė taškus, nors jie iš tiesų nesusiję vienas su kitu.

Nuodėmė ar nuodėmės

Taip yra ir šiandien, aš noriu kalbėti apie skirtumą tarp nuodėmės ir nuodėmių. Kai Jonas Krikštytojas pamatė Jėzų ateinantį pas jį, jis pasakė: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!* Kodėl jis pasakė, kad Jėzus naikina pasaulio nuodėmę, o ne jūsų „nuodėmes“? * Jono 1:29

Bažnyčios kultūra sujungia du dalykus taip, kaip kojos mėšlungis automatiškai turi įvykti po valgymo, bet kaip ir mano pavyzdyje, tai nėra tas pats. Techniškai kalbant, Jėzus nepaėmė mūsų individualių nuodėmių ant Savęs, bet pasaulio nuodėmę ant Savęs.

Argi sekmadieninėje mokykloje mūsų nemokė, kad Jėzus paėmė mūsų nuodėmes ant kryžiaus, arba, kad mūsų nuodėmės užkėlė Jį ant kryžiaus? Kiek daug pamokslininkų žodžiais nutapė platų ir išsamų kraujuojančio ir mirštančio Jėzaus paveikslą su mūsų individualiomis nuodėmėmis, kurios Jį nužudė? Jono Krikštytojo požiūriu tai nėra techniškai teisinga.

Eikime prie dalyko esmės

Iš pasaulio nuodėmės plaukia visos individualios nuodėmės, taigi pašalinus pasaulio nuodėmę, mūsų individualios nuodėmės lieka be jėgos.

Romiečiams 5:12 sako taip: „...dėl to, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį ir per tą nuodėmę mirtis įėjo į pasaulį...“

Adomas neįleido nuodėmių į pasaulį, jis leido nuodėmei įeiti į pasaulį. Pamąstyk apie tai, kaip apie granatą. Šis puikus vaisius yra pripildytas sėklų. Pasaulio nuodėmė yra lyg visas vaisius, o individualios nuodėmės yra kaip tos sėklos.

Jei išmesi visą vaisių, automatiškai išmesi visas sėklas, kurios yra jame. Jėzus pašalino visą vaisių, taigi ir sėklas jame. Jėzus pašalino pasaulio nuodėmę, o ne mūsų specifines nuodėmes individuliai.

Kas iš tiesų yra nuodėmė?

Kai aš lankiau episkopalų konfirmacijos klasę, man aiškino, kad nuodėmė, tai kažkas, kas nepatinka Dievui. Tai man sukėlė abejonių, ar kažkas galėtų man apibūdinti, ką tiksliai Jis mėgsta, ir ko nemėgsta, kad galėčiau Jam patikti, bet niekada nei vienas nepateikė man to sąrašo, tik 10 Dievo Įsakymų.

Ir aš girdėjau, kad nuodėmės supykdo Dievą, ir Jis turėtų man trenkti už tai, jei ne Jėzus, kuris sudraudžia dangišką smurtą – pirmyn Jėzau, sulaikyk, apgink mane nuo Jo – štai koks paveikslas tuomet buvo mano galvoje.

Yra eilutė, kuri sako, kad bet kas be tikėjimo, yra nuodėmė, bet kontekstas yra apie pasirinkimą valgio ir valgymą, kai valgome kaip Viešpačiui, tai nėra plika doktrina. Metų metais aš nežinojau konteksto, taigi bandžiau suvokti, ar maudymasis duše buvo tikėjime, ar tai buvo nuodėmė, taip pat ir kitos normalios funkcijos gyvenime. Ar aš esu tikėjime, kai valgau priešpiečius? Ar aš esu tikėjime, kai einu į darbą? Niekas neapibūdino, ką reiškia būti, ar nebūti tikėjime, taigi aš pasidaviau bandydamas tai išsiaiškinti. * Romiečiams 14:23

Štai čia

Ir visada žmonės sakė man, kad nuodėmė tai kažkas, kas nepatinka Dievui, arba nuodėmė, tai toks dalykas, kuris verčia Jį supykti, arba, kad aš įskaudinau Jį, kai tai padariau, ir nei vienas iš tų teiginių iš tiesų nebuvo susijęs su Biblijos nuodėmės apibūdinimu. Laimei, kad apaštalas Jonas apibūdino NUODĖMES, ir NUODĖMĘ 1 Jono 3:4:

„Kiekvienas, kuris daro nuodėmę, laužo įstatymą, nes nuodėmė, tai įstatymo laužymas“.

Įsidėmėkite apibrėžimą – nuodėmės (nuodėmių) darymas yra laužymas įstatymo, ir nuodėmė YRA įstatymo laužymas.

NUODĖMĖ yra įstatymo laužymas. Taigi, kas yra įstatymo laužymas?

Įstatymo laužymas pažodžiui tai: „visų taisyklių atmetimas“, arba „apribojimų nusimetimas“. Jeigu tu galvoji apie įstatymą kaip apie Dievo valią, Dievo valdymą, Dievo viešpatavimą savo gyvenime ir pasaulyje, tada įstatymo laužymas kaip sąvoka tau turi prasmę – tai atmetimas Dievo valios (valdymo arba viešpatavimo), visų pirma žemėje, o po to tau ir man.

Kai mes nusidedame, mes padarome mažą skiedrą, Dievo valdymo atmetimo dalelę konkrečioje vienoje savo gyvenimo srityje, taigi mes galime daryti kažką pikta, arba tai, ką MES norime daryti, užuot darius tai, ką Jis nori, kad mes darytume. Taigi „pasaulio nuodėmė“ yra atmetimas Dievo valios, Dievo viešpatavimo ir valdymo žemėje.

Ką darė Adomas

Adomas, būtent į pasaulį įleido NUODĖMĘ, o ne nuodėmes, įstatymo laužymą, atmetimą Dievo valdymo ir viešpatavimo žemėje. Tai jis padarė įleisdamas nuodėmę, o tuomet natūraliai iš to kilo nuodėmės.

Iki tos akimirkos Adomo ir Ievos gyvenime Dievo valdymo ir viešpatavimo malonėje žmogui atmetimo idėja ir valdymas be Dievo buvo negirdėtas netgi jų mintyse, kol gundytojas jiems nepasiūlė tai padaryti. Jie vaikščiojo su Viešpačiu Sode – jie niekada negalvojo išstumti Jo iš savo gyvenimo tam, kad galėtų daryti tai, ką JIE norėjo daryti – jie tik natūraliai norėjo daryti tai, ką JIS norėjo daryti.

Jie pažinojo tik gera, jie nepažinojo blogio. Mąstė nuostabiau už Einšteiną, bet su kūdikių nekaltumu –jie nežinojo, ir iš tiesų kam tai rūpėjo, kad jie buvo nuogi.

Biblija sako, kad Ieva buvo apgaule paskatinta nusikalsti, bet Adomas ne*. Adomas įvykdė išdavystę.* Jis suvokė, kad šėtonas gundo juos „būti kaip Dievas” ir žinojo tiksliai, ką jis daro. Jis savo noru atmetė Dievo valdymą žemėje, ir įleido mirtį.* Ozėjo 6:7, 1 Timotiejui 2:14, Romiečiams 5:12

Būtent tą įstatymo laužymą Jėzus ir pašalino, Jis nešė ant Savęs žmogaus valdymą, kuris atmeta Dievo valdymą, vieną pasaulio NUODĖMĘ – štai kodėl Paulius vadina Jėzų „paskutiniu Adomu*- Jėzus nešė ant Savęs ir pašalino Adomo NUODĖMĘ, kurią jis įleido į pasaulį.* 1 Korintiečiams 15:45.

Jėzus pašalino pasaulio nuodėmę. Tai reiškia, kad individualios nuodėmės nebeturi mums galios, ir kai jūs tai sužinote, tai gali sudrebinti jūsų pasaulį. Apie tai daugiau kitą savaitę. Būkite palaiminti!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu