Sveiki,
Mes
gyvenome Kolorado valstijoje. Vieną dieną, kai mūsų 3 berniukai buvo maži, mes
surengėme išvyką į kalnus.
Barbara
tą rytą turėjo paruošti maistą 4 vyrams pavalgydinti, kad vėliau ji galėtų
pašildyti namų darbo makaronus su sūriu ir pjaustytu kumpiu. Pašildyti šiek
tiek žalių žirnelių, pridėk šalto padažo ir viskas paruošta – toks maistas
tiktų ir karaliui!
Kai
tik sūrio padažas, makaronai ir kumpis buvo sumaišyti ir supilti į didelį
kepimo indą, ji stipriai jį aprišo plastikine plėvele ir įdėjo į šaldytuvą.
Stiklo šukės?
Mes
praleidome išvykoje nuostabią dieną, bet, kai grįžome namo, buvome labai
išalkę. Berniukai nusiprausė, Barbara pašildė pietus, ir mes jau greitai buvome
prie stalo pasiruošę valgyti. Bet Barbara ir aš ant makaronų ir sūrio patiekalo
viršaus pastebėjome kažką panašaus į aštrias stiklo šukes, kurios spindėjo
šviesoje. Jos spindėjo ir buvo įvairių dydžių ir formų, mes patikrinime
šaldytuvą ir pažiūrėjome, ar kas nors nesudaužė stiklainio ir neužmetė ant mūsų
pietų. Nieko nepastebėjome. Mes buvome sutrikę ir išsigandę, kai berniukai
pasiėmę šaukštus ėmė krauti valgį į savo lėkštes.
Aš
kruopščiai surinkau tai, kas atrodė kaip aštrūs kampuoti gabaliukai, bet
pastebėjau, kad jie minkšti ir tirpūs. Tada pamačiau, kad kažkas tirpo
patiekalo kraštuose – ir mes staiga supratome. Barbara skubėdama mus
pavalgydinti įdėjo valgį į krosnelę, bet užmiršo nuimti plastikinę plėvelę! Ji
sutirpo paviršiuje ir atrodė kaip stiklas išsklaidytas ir išbarstytas ant mūsų
makaronų ir sūrio.
Jūs
galite įsivaizduoti sceną: 3 alkani berniukai spoksantys į mus šoke, laukdami
kol dideli šaukštai valgio bus sukrauti į jų lėkštes, bet sutrikę mūsų staigios
netikėtos reakcijos; jų nosis kuteno makaronų su sūriu kvapas, o mama su tėčiu
žiūrėjo vienas į kitą, klausdami, ką dabar daryti? Ir dar buvo šuo, kuris laukė
likučių jaudamas, kad veiksmas kiekvieną momentą vyksta jo naudai.
Pagaliau
mes padarėme galutinį sprendimą; nuimti viršutinį makaronų sluoksnį, pasimelsti
ir valgyti! Štai praėjo 25 metai, mums nieko blogo neatsitiko po to valgymo,
bet Barbara ir aš vis dar juokiamės tai prisimindami. Tikiuosi, kad berniukai
tai užmiršo. (Aš papasakojau šią istoriją su Barbaros leidimu, juokinga)
Ir kaip tai susieta
su baime ir įžvalgumu?
Daug
krikščionių yra kaip tie makaronai su sūriu – gyvena turtingai ir skaniai
Viešpatyje, karštai dega dėl Viešpaties, bet pažvelgę iš viršaus mato baimės
šukes, kurios dengia visą jų paviršių. Jie nėra tikri, ką toliau daryti,
daugelis nėra tikri ar gerai suvalgyti truputį „baimės“, o gal nuvalyti visą
paviršių ir eiti toliau? Ar ta baimė iš velnio ar tai Dievas nori mus dėl kažko
perspėti? Ar tu vadovaujiesi sveiku protu, ar darai teisingus veiksmus, ir vis
tiek valgai?
Apaštalų
darbų 27 skyriuje Paulius yra kalinys ir ruošiasi plaukti laive į Romą. Būti
kaliniu reiškia, kad kiti sako tau, kada gali valgyti, miegoti, eiti į vonią ir
kur atsisėsti. Bet 10 eilutėje Paulius turėjo apreiškimą iš Dievo: „Ponai, aš
jaučiu (visada šis terminas naudojamas, kai protas pastebi kažką dvasioje) šioje
kelionėje laivas, krovinys ir žmonės patirs didelį nuostolį!“
Dažnai, Dievas
parodo mums velnio planus
Nesunku
įsivaizduoti tą baimę ir Pauliaus kalinio rūpestį – jo gyvenimas nepriklausė
jam pačiam. Jis jautė, kad jie gali prarasti laivą, krovinį ir gyvybes, bet
negalėjo nieko pakeisti.
Baimė
dažnai mus atakuoja, kai aplinkybės yra nekontroliuojamos. Kiti už mus daro
sprendimus, kurie, kaip mes žinome iš asmeninio patyrimo ir sveiko proto
nuovokos, baigsis nelaime. Kartais mes žinome dėl Dievo apreiškimo, kaip
Paulius, bet mes vis tiek turime eiti su jais, nes jie yra valdžioje, arba
aplinkybės diktuoja įvykių eigą, arba įvyksta nelaimė. Visi tie dalykai sukelia
baimę, kuri beveik natūrali. Niekas nenori būti situacijose, kurios
nekontroliuojamos, ir dar blogiau, kai žinai, kad įvyks nelaimė, nes tau pasakė
Šventoji Dvasia.
Tačiau
24 eilutėje skaitome, kad po 2 savaičių praleistų audros sūkuryje ir be maisto,
angelas pasirodė Pauliui ir pasakė: „Nebijok, Pauliau, nes tu turi stoti prieš Ciesorių.
Ir štai Dievas tau dovanoja visus plaukiančius su tavimi“. Akivaizdu, kad angelas
pasakė Pauliui daugiau nei, kas buvo cituojama, nes jis pasakė savo
bendrakeleiviams, kad laivas suduš ir bus išplukdytas į salą, bet jų gyvybės
bus išgelbėtos, tik jie neturi šokti iš laivo, kol jis nepriartės prie kranto.(26
ir 31 eilutės)
Supraskime
situaciją -10 eilutėje Pauliui Dievas parodo, kad jie praras laivą, krovinį, ir
gyvybes, jeigu jie plauks. 24 eilutėje angelas pasirodo ir praneša, kad Dievas
įsikišo – laivas ir krovinys žus, bet 276 žmonės bus (galėtų būti, jei laikysis
nurodymų) išgelbėti.
Tai
reiškia, kad Dievas parodė Pauliui velnio planus, kas nutiks, JEI tai
vyks.
Baimė ir apreiškimas
1986
metų liepos mėnesį sapnavau dvasinį sapną, kad buvau kitoje tautoje, mikroautobuso
priekinėje keleivio vietoje su vairuotoju, kuris nekalbėjo angliškai, ir aš
mažai pažinojau žmones, kurie sėdėjo už manęs, o kitų iš viso nepažinojau.
Mes
leidomės kalnų keliu naktį, greitai sukome į kairę, nuslydome nuo kelio ir mūsų
automobilis nugriuvo ant šono. Mano ranka kurį laiką buvo prispausta tarp žemės
ir lango rėmo, bet man pavyko ją ištraukti ir nustatyti, kad ji nebuvo sužeista.
Tačiau visi kiti žmonės buvo sužeisti, tai buvo naktis, kuomet aš buvau
užsienio šalies dykumoje ir tuomet aš pabudau prakaite.
Kai
tik aš pabudau, aš panaudojau valdžią prieš velnią, įsakiau jo planams sustoti
ir pasakiau jam, kad neleidžiu, jog tai įvyktų, tada paprašiau Tėvo atsiųsti
Savo angelus, kad tai neįvyktų. Tai buvo liepos mėnesį.
Spalio
1 dieną aš buvau kalnų kaimelyje Meksikoje, man ką tik buvo pasirodęs Viešpats,
vėliau atėjo mano vertėja, moteris vardu Dora, po to buvo pietūs ir surinkimo
tarnavimas, ir dabar mes vykome atgal.
Buvo
maždaug 21:50 kai mikroautobuso vairuotojas, vyras iš kaimo, misionierius
Karlas ir Dora, kartu su vairuotojo šeima, buvo pasiruošę lipti į automobilį.
Kai mano ranka palietė durelių rankeną iš keleivio pusės, pro mano akis ėmė
plaukti liepos mėnesio sapnas.
„Dora!
Wow, aš turėjau de žavu patyrimą. Aš visa tai mačiau sapne prieš porą mėnesių,
ir tai baigėsi auto avarija.“ Ji pasakė: „Keista, prieš 2 dienas aš mačiau
panašų sapną apie avariją grįžtant namo po tarnavimo.“ Taigi mes dar kartą
panaudojome valdžią prieš šėtoną, pasakėme, kad šiai avarijai neleidžiame
įvykti, ir paprašėme Tėvo atsiųsti angelus, kad padarytų savo dalį –apgintų
mus.
Po
to mes įlipome į mašiną – vairuotojas, kuris nekalbėjo angliškai, aš keleivio
kėdėje, Karlas ir Dora, kurią aš šiek tiek pažinojau, sėdėjo už manęs, ir
vairuotojo šeima, kuri iš viso nieko nežinojo, sėdėjo pačiame gale. Kai mes
ėmėme leistis žvyruotu kalnų keliu, aš pradžioje šiek tiek jaudinausi, bet nuraminau
save nes tikėjau Jėzaus vardo jėga, žinojau savo valdžią, ir pasitikėjau
Viešpačiu.
Aš
papasakojau šios istorijos pabaigą savo knygoje „Laikymasis Dievo laikų“ ("Pursuing the Seasons of God"), tai čia
neišsiplėsiu tik pasakysiu, kad aš, Dora, ir vėliau Karlas, mes visi, ten kur
baigiasi lempų šviesa, matėme stovinčius tris angelus, kurie judėjo kartu su automobiliu.
Dora ir aš abu atpažinome tą posūkį, kur turėjo būti avarija, bet ji neįvyko.
Kai vairuotojas nusileido nuo kalno ir kelias tapo lygus, angelai pasišalino.
Sapnai buvo Dievo
apreiškimai apie tai, kas galėjo nutikti, jeigu velnio planai būtų nesugriauti
Jei
tai ką girdite ir jaučiate yra apreiškimas, ką suplanavo velnias, arba žmogaus
ranka, ir tai vis tiek įvyks? Jeigu tai velnias, jūs galite panaudoti valdžią
ir paprašyti Tėvo atsiųsti angelus, kad tikrai Jo valia įvyktų vietoj to. Jei
tai žmogaus darbas, jūs turite prašyti Tėvą aprūpinimo ir apsaugos, panaudodami
valdžią prieš velnio planus ateityje.
Daug,
daug žmonių, kurie nepažįsta Dievo reguliariai rodo mums velnio planus, jei tai
nebus atremta, manydami, kad tai iš Dievo, ir jei taip jie ims sudraudinėti
Šventąją Dvasią, kuri tai atskleidžia jiems, kad jie galėtų panaudoti valdžią
ir melstis, kad tai neįvyktų!
Kadangi
jie jaučia baimę apreiškime, jie praranda ramybę, kuri taip pat visada lydi
apreiškimą iš Tėvo. Ar jūs manote, kad Juozapas ir Faraonas nejautė šiek tiek
baimės, kai Dievas apreiškė sapne, kad bus 7 metai bado? Bet jie pasiruošė, nes
žinojo, kas įvyks – negali sudrausti velnio, badas ateina, taigi jie turi
pasiruošti.
Kai
tai tik velnias siūlo piktus sumanymus, nėra ramybės. Dievo apreiškimą visada
lydi ramybė, nors scenarijus gąsdinantis. Išeitis – arba panaudoti valdžią velniui,
prašyti Tėvo malonės, apsaugos ir aprūpinimo, arba kaip Pauliaus atveju, kai
situacijos neįmanoma kontroliuoti, arba mano atveju, kai turėjau lipti į
automobilį, nukreipti savo tikėjimą Juo, Jo vardo jėga, Jo planais jums.
Jums
reikia ištirti, ar jūsų makaronų su sūriu paviršius nubarstytas sudužusio
stiklo šukėmis, ar ištirpusia plastmase, ir ar vis tiek valgyti, ar surinkti
tuos gabaliukus. Pasielkite tinkamai ir neleiskite mažai baimei sustabdyti jūsų
nuo didelių vaišių Viešpatyje.
Iki kitos savaitės,
laiminu jus!
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.