Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2014 m. rugpjūčio 28 d., ketvirtadienis

Baimė ir įžvalgumas. 4 dalis (Paulius)

John Fenn, 2014 m. rugpjūčio mėn. 2 d.,

Sveiki,
Mes gyvenome Kolorado valstijoje. Vieną dieną, kai mūsų 3 berniukai buvo maži, mes surengėme išvyką į kalnus.

Barbara tą rytą turėjo paruošti maistą 4 vyrams pavalgydinti, kad vėliau ji galėtų pašildyti namų darbo makaronus su sūriu ir pjaustytu kumpiu. Pašildyti šiek tiek žalių žirnelių, pridėk šalto padažo ir viskas paruošta – toks maistas tiktų ir karaliui!

Kai tik sūrio padažas, makaronai ir kumpis buvo sumaišyti ir supilti į didelį kepimo indą, ji stipriai jį aprišo plastikine plėvele ir įdėjo į šaldytuvą.

Stiklo šukės?
Mes praleidome išvykoje nuostabią dieną, bet, kai grįžome namo, buvome labai išalkę. Berniukai nusiprausė, Barbara pašildė pietus, ir mes jau greitai buvome prie stalo pasiruošę valgyti. Bet Barbara ir aš ant makaronų ir sūrio patiekalo viršaus pastebėjome kažką panašaus į aštrias stiklo šukes, kurios spindėjo šviesoje. Jos spindėjo ir buvo įvairių dydžių ir formų, mes patikrinime šaldytuvą ir pažiūrėjome, ar kas nors nesudaužė stiklainio ir neužmetė ant mūsų pietų. Nieko nepastebėjome. Mes buvome sutrikę ir išsigandę, kai berniukai pasiėmę šaukštus ėmė krauti valgį į savo lėkštes.

Aš kruopščiai surinkau tai, kas atrodė kaip aštrūs kampuoti gabaliukai, bet pastebėjau, kad jie minkšti ir tirpūs. Tada pamačiau, kad kažkas tirpo patiekalo kraštuose – ir mes staiga supratome. Barbara skubėdama mus pavalgydinti įdėjo valgį į krosnelę, bet užmiršo nuimti plastikinę plėvelę! Ji sutirpo paviršiuje ir atrodė kaip stiklas išsklaidytas ir išbarstytas ant mūsų makaronų ir sūrio.

Jūs galite įsivaizduoti sceną: 3 alkani berniukai spoksantys į mus šoke, laukdami kol dideli šaukštai valgio bus sukrauti į jų lėkštes, bet sutrikę mūsų staigios netikėtos reakcijos; jų nosis kuteno makaronų su sūriu kvapas, o mama su tėčiu žiūrėjo vienas į kitą, klausdami, ką dabar daryti? Ir dar buvo šuo, kuris laukė likučių jaudamas, kad veiksmas kiekvieną momentą vyksta jo naudai.

Pagaliau mes padarėme galutinį sprendimą; nuimti viršutinį makaronų sluoksnį, pasimelsti ir valgyti! Štai praėjo 25 metai, mums nieko blogo neatsitiko po to valgymo, bet Barbara ir aš vis dar juokiamės tai prisimindami. Tikiuosi, kad berniukai tai užmiršo. (Aš papasakojau šią istoriją su Barbaros leidimu, juokinga)

Ir kaip tai susieta su baime ir įžvalgumu?
Daug krikščionių yra kaip tie makaronai su sūriu – gyvena turtingai ir skaniai Viešpatyje, karštai dega dėl Viešpaties, bet pažvelgę iš viršaus mato baimės šukes, kurios dengia visą jų paviršių. Jie nėra tikri, ką toliau daryti, daugelis nėra tikri ar gerai suvalgyti truputį „baimės“, o gal nuvalyti visą paviršių ir eiti toliau? Ar ta baimė iš velnio ar tai Dievas nori mus dėl kažko perspėti? Ar tu vadovaujiesi sveiku protu, ar darai teisingus veiksmus, ir vis tiek valgai?

Apaštalų darbų 27 skyriuje Paulius yra kalinys ir ruošiasi plaukti laive į Romą. Būti kaliniu reiškia, kad kiti sako tau, kada gali valgyti, miegoti, eiti į vonią ir kur atsisėsti. Bet 10 eilutėje Paulius turėjo apreiškimą iš Dievo: „Ponai, aš jaučiu (visada šis terminas naudojamas, kai protas pastebi kažką dvasioje) šioje kelionėje laivas, krovinys ir žmonės patirs didelį nuostolį!“

Dažnai, Dievas parodo mums velnio planus
Nesunku įsivaizduoti tą baimę ir Pauliaus kalinio rūpestį – jo gyvenimas nepriklausė jam pačiam. Jis jautė, kad jie gali prarasti laivą, krovinį ir gyvybes, bet negalėjo nieko pakeisti.

Baimė dažnai mus atakuoja, kai aplinkybės yra nekontroliuojamos. Kiti už mus daro sprendimus, kurie, kaip mes žinome iš asmeninio patyrimo ir sveiko proto nuovokos, baigsis nelaime. Kartais mes žinome dėl Dievo apreiškimo, kaip Paulius, bet mes vis tiek turime eiti su jais, nes jie yra valdžioje, arba aplinkybės diktuoja įvykių eigą, arba įvyksta nelaimė. Visi tie dalykai sukelia baimę, kuri beveik natūrali. Niekas nenori būti situacijose, kurios nekontroliuojamos, ir dar blogiau, kai žinai, kad įvyks nelaimė, nes tau pasakė Šventoji Dvasia.

Tačiau 24 eilutėje skaitome, kad po 2 savaičių praleistų audros sūkuryje ir be maisto, angelas pasirodė Pauliui ir pasakė: „Nebijok, Pauliau, nes tu turi stoti prieš Ciesorių. Ir štai Dievas tau dovanoja visus plaukiančius su tavimi“. Akivaizdu, kad angelas pasakė Pauliui daugiau nei, kas buvo cituojama, nes jis pasakė savo bendrakeleiviams, kad laivas suduš ir bus išplukdytas į salą, bet jų gyvybės bus išgelbėtos, tik jie neturi šokti iš laivo, kol jis nepriartės prie kranto.(26 ir 31 eilutės)

Supraskime situaciją -10 eilutėje Pauliui Dievas parodo, kad jie praras laivą, krovinį, ir gyvybes, jeigu jie plauks. 24 eilutėje angelas pasirodo ir praneša, kad Dievas įsikišo – laivas ir krovinys žus, bet 276 žmonės bus (galėtų būti, jei laikysis nurodymų) išgelbėti.

Tai reiškia, kad Dievas parodė Pauliui velnio planus, kas nutiks, JEI tai vyks.

Baimė ir apreiškimas
1986 metų liepos mėnesį sapnavau dvasinį sapną, kad buvau kitoje tautoje, mikroautobuso priekinėje keleivio vietoje su vairuotoju, kuris nekalbėjo angliškai, ir aš mažai pažinojau žmones, kurie sėdėjo už manęs, o kitų iš viso nepažinojau.

Mes leidomės kalnų keliu naktį, greitai sukome į kairę, nuslydome nuo kelio ir mūsų automobilis nugriuvo ant šono. Mano ranka kurį laiką buvo prispausta tarp žemės ir lango rėmo, bet man pavyko ją ištraukti ir nustatyti, kad ji nebuvo sužeista. Tačiau visi kiti žmonės buvo sužeisti, tai buvo naktis, kuomet aš buvau užsienio šalies dykumoje ir tuomet aš pabudau prakaite.

Kai tik aš pabudau, aš panaudojau valdžią prieš velnią, įsakiau jo planams sustoti ir pasakiau jam, kad neleidžiu, jog tai įvyktų, tada paprašiau Tėvo atsiųsti Savo angelus, kad tai neįvyktų. Tai buvo liepos mėnesį.

Spalio 1 dieną aš buvau kalnų kaimelyje Meksikoje, man ką tik buvo pasirodęs Viešpats, vėliau atėjo mano vertėja, moteris vardu Dora, po to buvo pietūs ir surinkimo tarnavimas, ir dabar mes vykome atgal.

Buvo maždaug 21:50 kai mikroautobuso vairuotojas, vyras iš kaimo, misionierius Karlas ir Dora, kartu su vairuotojo šeima, buvo pasiruošę lipti į automobilį. Kai mano ranka palietė durelių rankeną iš keleivio pusės, pro mano akis ėmė plaukti liepos mėnesio sapnas.

„Dora! Wow, aš turėjau de žavu patyrimą. Aš visa tai mačiau sapne prieš porą mėnesių, ir tai baigėsi auto avarija.“ Ji pasakė: „Keista, prieš 2 dienas aš mačiau panašų sapną apie avariją grįžtant namo po tarnavimo.“ Taigi mes dar kartą panaudojome valdžią prieš šėtoną, pasakėme, kad šiai avarijai neleidžiame įvykti, ir paprašėme Tėvo atsiųsti angelus, kad padarytų savo dalį –apgintų mus.

Po to mes įlipome į mašiną – vairuotojas, kuris nekalbėjo angliškai, aš keleivio kėdėje, Karlas ir Dora, kurią aš šiek tiek pažinojau, sėdėjo už manęs, ir vairuotojo šeima, kuri iš viso nieko nežinojo, sėdėjo pačiame gale. Kai mes ėmėme leistis žvyruotu kalnų keliu, aš pradžioje šiek tiek jaudinausi, bet nuraminau save nes tikėjau Jėzaus vardo jėga, žinojau savo valdžią, ir pasitikėjau Viešpačiu.

Aš papasakojau šios istorijos pabaigą savo knygoje „Laikymasis Dievo laikų“ ("Pursuing the Seasons of God"), tai čia neišsiplėsiu tik pasakysiu, kad aš, Dora, ir vėliau Karlas, mes visi, ten kur baigiasi lempų šviesa, matėme stovinčius tris angelus, kurie judėjo kartu su automobiliu. Dora ir aš abu atpažinome tą posūkį, kur turėjo būti avarija, bet ji neįvyko. Kai vairuotojas nusileido nuo kalno ir kelias tapo lygus, angelai pasišalino.

Sapnai buvo Dievo apreiškimai apie tai, kas galėjo nutikti, jeigu velnio planai būtų nesugriauti
Jei tai ką girdite ir jaučiate yra apreiškimas, ką suplanavo velnias, arba žmogaus ranka, ir tai vis tiek įvyks? Jeigu tai velnias, jūs galite panaudoti valdžią ir paprašyti Tėvo atsiųsti angelus, kad tikrai Jo valia įvyktų vietoj to. Jei tai žmogaus darbas, jūs turite prašyti Tėvą aprūpinimo ir apsaugos, panaudodami valdžią prieš velnio planus ateityje.

Daug, daug žmonių, kurie nepažįsta Dievo reguliariai rodo mums velnio planus, jei tai nebus atremta, manydami, kad tai iš Dievo, ir jei taip jie ims sudraudinėti Šventąją Dvasią, kuri tai atskleidžia jiems, kad jie galėtų panaudoti valdžią ir melstis, kad tai neįvyktų!

Kadangi jie jaučia baimę apreiškime, jie praranda ramybę, kuri taip pat visada lydi apreiškimą iš Tėvo. Ar jūs manote, kad Juozapas ir Faraonas nejautė šiek tiek baimės, kai Dievas apreiškė sapne, kad bus 7 metai bado? Bet jie pasiruošė, nes žinojo, kas įvyks – negali sudrausti velnio, badas ateina, taigi jie turi pasiruošti.

Kai tai tik velnias siūlo piktus sumanymus, nėra ramybės. Dievo apreiškimą visada lydi ramybė, nors scenarijus gąsdinantis. Išeitis – arba panaudoti valdžią velniui, prašyti Tėvo malonės, apsaugos ir aprūpinimo, arba kaip Pauliaus atveju, kai situacijos neįmanoma kontroliuoti, arba mano atveju, kai turėjau lipti į automobilį, nukreipti savo tikėjimą Juo, Jo vardo jėga, Jo planais jums.

Jums reikia ištirti, ar jūsų makaronų su sūriu paviršius nubarstytas sudužusio stiklo šukėmis, ar ištirpusia plastmase, ir ar vis tiek valgyti, ar surinkti tuos gabaliukus. Pasielkite tinkamai ir neleiskite mažai baimei sustabdyti jūsų nuo didelių vaišių Viešpatyje.

Iki kitos savaitės, laiminu jus!


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą