Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2014 m. rugpjūčio 7 d., ketvirtadienis

Baimė ir įžvalgumas. 1 dalis

John Fenn, 2014 m. liepos mėn. 12 d.,

Sveiki,
1994 metų vasarą Barbara mirė, paliko savo kūną ir laimingai sugrįžo atgal. Priežastis buvo fizinė būklė, dėl kurios kitą savaitę jai padarę operaciją, ir nuo tada ji sveika.

Barbaros fizinė būklė labai ją nuvargino, taigi tą popietę ji atsigulė pailsėti. Ji prisimena, kaip nuėjo pamiegoti, ir tada staiga pabudo, suvokdama, kad jos kvėpavimas tampa vis labiau paviršutiniškesnis. Ji staiga suvokė, kad miršta. Ji mintimis ėmė šauktis pagalbos, bet buvo per daug silpna išleisti nors garsą.

Ji girdėjo, kaip aš gaminau pietus virtuvėje, o berniukai žaidė svetainėje, ir vis kartojo: „Ne Viešpatie, tai ne mano laikas, ne dabar, kaip Džonas galės rūpintis vaikais? Kaip Džonas pasirūpins Krisu? O kaip bus su visais tarnavimo pažadais, kuriuos mums davei? Tu mums davei pažadus!”

Plūduriavimas
Šitaip prieštaraudama Barbara pradėjo palikti savo kūną, ir ją apėmė Viešpaties ramybė, iš širdies išsiveržė atsakymas: „Ach, jiems viskas bus gerai, jie susitvarkys“, nes tuo metu visi rūpesčiai dėl mūsų tiesiog pasitraukė. Ji apibūdina tai, lyg išsinėrimą iš savo kūno, taip lyg jos rankos ir kojos išsinertų iš pirštinių ir kelnių, pradedant kilti nuo viršutinės dalies – jos galvos ir pečių, kaip cikada palieka savo kriauklę, bet be pastangų. Ji pakilo iš savo kūno ir sklandė prie lubų ar aukščiau, žiūrėdama žemyn į savo kūną.

Kai ji stebėjo savo kūną, kuris buvo be gyvybės ženklų, ji spontaniškai ištarė: „Tai štai kas man suteikė tiek vargų?! Ji buvo taip pripildyta ramybės, kad žiūrėjo į savo kūną be jokio emocinio prisirišimo taip, tarytum žiūrėtų į gabalą mėsos ant parduotuvės prekystalio. Jis buvo jai nesvarbus, nes ji suvokė, kad tai nebuvo „tikroji“ ji. Vieną dieną visi gausime pašlovintus kūnus, visi būsime viena su mūsų tikraisiais „aš“, mūsų dvasia ir siela. Bet tą dieną, kai ji žiūrėjo žemyn į savo kūną, jis jai atrodė labai keistas.

Visi apribojimai, silpnumas, nuodėmingumas, netikra kūno moralė, aiškiai atsiskyrė nuo jos amžinos dvasios ir sielos realybės, tikrosios jos, kuri buvo dvasinėje srityje su Viešpačiu. Ji nejautė jokio emocinio prisirišimo prie savo kūno, tai buvo tik vieta tam tikram laikui skirta jos tikrajai „aš“.

Staiga ji pasijuto krintanti atgal į savo kūną, įeinanti tuo pačiu būdu, kaip ir išėjo, pėdos ir kojų pirštai įėjo nuo viršaus atgal per pečius ir slinko žemyn į kojas, rankas ir pečius, slysdama žemyn į savo kojas, rankas ir pečius, į savo fizines rankas ir pečius ir tada jos galva įslinko į jos fizinę galvą. Ji visą tą laiką viską suvokė, ir vėl sugrįžusi į savo kūną pajuto, kad panyrą į miegą.

Ji atsibudo apie 9 vakaro, bijodama man papasakoti kas nutiko, kaip arti ji buvo atsidūrusi prie ribos, kuri galėjo ją atskirti nuo mūsų. Kitą dieną ji papasakojo man, ir mes greitai paspartinome operaciją, ir nuo tada ji jaučiasi gerai.

Baimė ar ramybė?
Jeigu tik mes galėtume gyventi pasaulyje su tuo atsiskyrimu, kurį jautė Barbara tą dieną atsiskyrus nuo savo kūno; kur mes esame taip apimti Viešpaties buvimo, kad visi pasaulio rūpesčiai yra matomi iš tos perspektyvos, ir kai esame pripildyti realybe – Kristus mumyse, ir mūsų amžinas likimas Jame.

Mes Viešpaties Jėzaus mokiniai gyvename su šituo nuolatiniu davimu ir gavimu tarp ramybės mūsų dvasioje ir „išorinio“ pasaulio, kuriame vyrauja baimė. Emocinė sveikata ir išmintingi sprendimai gyvenime reikalauja, kad mes suvoktume Kristų mumyse ir Jo ramybę, labiau nei baimę ir kūno dalykus, kurie mus supa.

Jėšua nuolatos sakydavo žmonėms pasilikti ramybėje, kai natūralios aplinkybės šaukė apie baimę ir skausmą. Kai Jairas gavo žodį, kad jo duktė ką tik mirė, Jėšua jam tarė: „Nebijok“. Kai Jis atėjo vandeniu siaučiant audrai, Jis tarė: „Nebijokite“, yra ir dar keli pavyzdžiai.

Viešpats yra toks pats šiandien koks Jis buvo Evangelijose, taigi Jis vis dar mums sako „ nebijok“, kai mes esame sumaištyje ir baimę keliančiose situacijose. Galbūt jūs atėjote į surinkimo tarnavimą, arba namų surinkimą strese ir sumaištyje, bet garbinimo metu jus pripildė Jo ramybė – tai Jis, sakantis „Nebijok“. Mes galime gyventi su klausimais galvoje, bet visiškai suvokdami Jo ramybę mūsų dvasioje, kuri padeda mums daryti kiekvieną sprendimą ir suprasti teisingai pasaulio įvykius.

Kaip mums „įžengti“ į tą ramybę mūsų dvasioje, kai aplinkybės šaukia baimę ir sugriovimą?

Štai čia yra raktai
Kiekvieną kartą Jėšua sakydavo žmonėms nebijoti, nors aplinkybės kėlė baimę, kiekviena istorija mus moko, kaip tai padaryti. Pamokymai ne visada akivaizdūs, bet aiškūs, kai Jis sakė asmeniui „nebijok“, Jis tikėjosi, kad jis būtent taip ir pasielgs. Šitoje serijoje, mes pažiūrėsime į kelias situacijas ir galėsime pritaikyti tai, ką Jis pasakė jiems daryti, o tai leis mums pasilikti ramybėje ir padaryti išmintingus sprendimus.


Pavyzdys Nr.1, Jairas – Luko 8:41-56 & Morkaus 5:22-43
Jairo duktė buvo arti mirties, ir kai jis susitiko su Jėšua, jis pasakė: „Ateik ir uždėk rankas ant jos, kad ji būtų išgelbėta nuo savo ligos (pasveiktų), ir ji gyvens.

Kai Jėšua patraukė link namų, moteris serganti kraujoplūdžiu ir turinti stiprų tikėjimą palietė jo rūbų kraštą ir pagijo. Kai Jėšua pasakė jai, kad tai tikėjimas, kuris ją padarė sveika ir liepė eiti ramybėje, Jairui atėjo žodis, kad jo duktė tikrai mirė.

„Kai Jėšua išgirdo (pažodžiui „atsitiktinai išgirdo“) tai, Jis jam pasakė: „Nebijok, tik tikėk!” Morkaus 5:36

Žodis „bijoti“, yra „phobeo“, kuris reiškia „ nuskristi“ – kitais žodžiais : Jairai, „neleisk, kad tavo tikėjimas nuskristų dėl žinių apie tavo dukters mirtį, tik tikėk!”

Lūžis kiekvienam iš mūsų
Kuo jis turėjo tikėti? Grįžk atgal prie pradinio tikėjimo ir priežasties, dėl ko jis prašė Jėzaus ateiti: „Ateik ir uždėk rankas ant jos, kad ji būtų sveika, ir gyventų“. Jėšua sako jam grįžti prie pradinio tikėjimo, daryti pasirinkimą, kad šis tikėjimas viršytų aplinkybes, ir surasti ramybę tame originaliame tikėjime.

Jūs matote, jeigu Jairas tikėjo, kad Jėšua ateis, uždės rankas ir ji gyvens, tai nesvarbu, ar mergaitė merdės, ar tikrai mirs. Mes matome tą patį tikėjimą ir Jėzuje dėl jo draugo Lozoriaus.

Jono 11 skyriuje, kai Jam pranešė, kad Lozorius serga, Jis atsakė, kad liga nesibaigs mirtimi, bet Dievo šlove. Kai jis sužinojo galutinį rezultatą, kad tai nebus Lozoriaus mirtis, nesvarbu, ar jis mirs, nes Jis jau žinojo, kad pabaiga ir rezultatas bus gyvenimas. Tas pats su Jairu. Kai jis sužinojo, kad Jėšua uždės rankas ant jos ir ji gyvens, tai nesvarbu, ar jai pagerės ar pablogės sveikata, ar ji netgi mirs.

Kad padėtų Jairui susitelkti į pradinį tikėjimą, kaip tekstas sako apie Jėzų: „Ir Jis niekam neleido sekti JĮ nuo tada, išskyrus Petrą, Jokūbą, ir Joną“. Dar pasakyta, kai Jis atvyko į namus ir sutiko gedėtojus, kurie juokėsi, kai Jis sakė, kad mergaitė tik miega –laikina būsena - „Jis juos visus išvarė lauk“.

Graikiškas žodis „kata-gelao“ yra verčiamas „šaipėsi iš Jo“. „Kata“ reiškia žemyn arba blogai, „gelao“ yra juoktis, reiškia juoktis garsiai ir globėjiškai, iš Jėzaus, lyg Jis nežinotų, ką Jis kalba. Frazė: „Jis visus išsiuntė šalin“ reiškia su jėga, kad Jis tiesiogine to žodžio prasme parodė visiems duris.

Supraskite, Jis neleido minioms sekti Jį, ir Jis neleido netikintiems gedėtojams būti aplink Jairą arba toje situacijoje, nes Jairui buvo svarbu išlikti įsitvirtinus tikėjime - „Dėk ant jos rankas ir ji gyvens“.

Kartais priežastis ne ta, kad mes neturime tikėjimo, o tai, kad mes apsupame save žmonėmis, kurie pilni abejonių ir netikėjimo.

Kaip tu gali būti (beveik) taip atsijungęs nuo natūralaus pasaulio, kaip Barbara, kai ji mirė? Kai aplinkybės šaukia baimę, tu turi grįžti atgal prie to paskutinio dalyko, ką Viešpats tau pasakė. Grįžk atgal prie originalaus dalyko, kuo tu tikėjai, apribok netikėjimą aplink save, ir tu galėsite „nebijoti, tik tikėti.“

Daugiau kitą savaitę...laiminu,


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą