Sveiki,
Barbara
buvo išvykusi, nes ta diena jai buvo skirta pirkiniams. Kiekvieną savaitę ji
turėjo vieną progą pailsėti nuo 3 berniukų priežiūros, todėl ji leido tą
penktadienio popietę viena. Tai reiškia, kad aš buvau atsakingas paruošti penktadienio
pietus. Tuomet 80-aisiais mes nuomavome dvi picų pristatymo parduotuves. Todėl
natūralu buvo gaminti picas ir namuose, o kuomet berniukai buvo maži,
penktadienis tapdavo „picų vakarėliu“.
Kai
viskas buvo paruošta, Barbara parvyko namo, ir mes pasidėjome pirkinius, o aš
šeimininkavau virtuvėje vienas. Aš nusprendžiau pagaminti keksiukų desertui ir
visus nustebinti. Barbara turėjo receptą, taigi aš pradėjau dirbti. Kai orkaitė
buvo įkaitinta ir tešla paruošta supilti, aš tvarkingai sudėliojau popierines
formeles, kaip maniau, kad jos turėtų būti, ir supyliau tešlą į vieną iš jų.
Formelė
visiškai ištižo, tešla išsiliejo iš formos kaip lava iš vulkano. Jūs
paklausite, keksiukų formelės? Taip, niekad anksčiau nebuvau kepęs keksiukų, sudėliojau
formeles didžiausioje mūsų skardoje, paruošiau pilti tešlą. Hmmm, aš galvojau,
kad pirmoji buvo su defektu, per silpna išlaikyti tešlą. Taigi aš įpyliau tešlą
į kitas dvi, ir jos irgi ištižo. Dabar aš buvau visiškai sutrikęs.
Nejaugi
visas paketas popierinių formelių yra su defektais? Galbūt reikėtų sudėti kartu
dvi ar tris formeles, kad jos būtų stipresnės? Bet aš negalėjau prisiminti, kad
Barbara būtų tai kada dariusi. Aš skaičiau ir dar kartą analizavau receptą... parašyta:
„pilti tešlą į formeles“ ... nieko daugiau, ir aš tai dariau! Dach! Kas gi čia
ne taip!!!?
„BARBRA!!!
Man reikia tavo pagalbos!” Aš surikau pripažinęs pralaimėjimą ir suvokdamas,
kad dariau kažką neteisingai. Aš šaukiau, kad gaminu pyragėlius ir ji pasirodė
scenoje, kaip 911 greitosios pagalbos atsakiklis. Ji paėmė vieną, pažiūrėjo ir
ėmė taip smarkiai juoktis, kad maniau, jog ji prileis kelnes arba jai trūks
pilvas. Ji negalėjo kalbėti, ji tik juokėsi, taip smarkiai, kad per veidą
tekėjo ašaros, tada ji pradėjo kalbėti ir vėl ėmė juoktis. Aš buvau
nusižeminęs ir sutrikęs, ir neturėjau supratimo, kur padariau klaidą. Norėjau
juos palaiminti, bet viską sugadinau.
Pamažu
jos juokas nutilo ir ji nusišluostė ašaras, pažiūrėjo į spintelę, ir juokdamasi
ištraukė pyragėlių skardą bei įdėjo ją į krosnelę. „ŠITA“ ji ėmė vėl juoktis,
„turėjai naudoti šitą!” Ji vėl ėmė juoktis ir purtydama galvą paliko man
sutvarkyti Vezuvijaus lavą, nes tešla plaukė iš formelių ir tekėjo per
krosnelės viršų.
Pavyzdys Nr. 3: Mozė,
baimė ir apreiškimas
Jeigu
jūs susikūrėte savo teologiją iš Holivudo arba daugumos pamokslų, jūs tikriausiai
galvojate, kad Mozė gavo pašaukimą išlaisvinti Izraelį iš Egipto prie degančio
krūmo, bet tiesa labai toli nuo to.
Apaštalų
darbų 7:22-25 Steponas, kuomet jis pasakoja savo žmonių istoriją, teigia: „Mozė buvo išmokytas visos Egipto išminties ir tapo galingas
žodžiais ir darbais. Kai jam sukako keturiasdešimt metų, jo širdyje kilo
troškimas aplankyti savo brolius, Izraelio vaikus. Pamatęs vieną iš jų
skriaudžiamą, stojo ginti jo ir keršydamas užmušė egiptietį. Mozė tikėjosi,
kad jo broliai suprasią, jog Dievas jo ranka suteiks jiems išgelbėjimą, bet jie
šito nesuprato“.
Sumaištis
ir baimė, kurią patyrė Mozė nebuvo todėl, kad jo duktė numirė, kaip Jairo
atveju, nei kad kas nors ėjo vandeniu prie jo kaip Petras, ne, jo baimė ir
sumaištis buvo dėl jo paties veiksmų. Jis turėjo teisingą apreiškimą, kad jis
išgelbėtojas, bet jis tikėjosi, kad kiti turėjo tą patį apreiškimą taip pat.
Jis
ne tik tikėjosi, kad jo broliai supras, jog jis išvaduotojas. Jo sprendimas
buvo paremtas šituo tikėjimu. Jis galvojo, kad jie sukils ir pradės pilietinį
karą, nes visas jo gyvenimo patyrimas ir išsilavinimas, kalbėjo apie tai. Jis
pritaikė tikrą apreiškimą iš Dievo prie savo išsilavinimo ir idėjų, suplanavo
savo galvoje, kaip Dievas tai įgyvendins, ir elgėsi pagal tai, visiškai
prasilenkdamas su Dievu.
Skamba pažįstamai?
Tas
spėliojimas jam kainavo trečdalį gyvenimo. Jam buvo 40 metų, kai jis nužudė
egiptietį, ir – 80 metų, kai jam pasirodė Viešpats ir pasakė, kad jie bus
išlaisvinti ne ginkluoto sukilimo būdu, bet ženklais ir stebuklais.
Perkelkime
trečdalį Mozės iššvaistyto gyvenimo į mūsų laikus. Asmeniui, kuris tikisi
gyventi 75 metus, tai reiškia, kad jam būnant 25 metų į jo širdį atėjo noras
įvykdyti Dievo valią, bet jis ją praleido. Ir negrįžo atgal į kelią, kol jam
nesukako 50 metų. Ar jūs pažįstate ką nors panašų į jį?
Mums
pasakyta, kad jie atstūmė jį, Mozė „pabėgo“. Graikiškas žodis „pabėgo“ yra
„pheugo“, kuris reiškia „pabėgti kaip bėgliui“, ir galima rasti angliškame
žodyje „fugitive“ graikišką „pheugo“ šaknį. Mozė ne tik paprastai nuėjo šalin
purtydamas savo galvą. Jis dabar bėgo nuo teisingumo, atmestas tų pačių žmonių,
kuriuos Dievas liepė išvaduoti, ir dabar jis –kriminalinis nusikaltėlis
ieškomas Egipto karaliaus!
Mozė
buvo sutrikęs, nusižeminęs, ir neturėjo supratimo, kaip jis suklydo. Jis buvo
tikras, kad turi apreiškimą iš Dievo, jis manė, kad Dievas panaudos jo
išsilavinimą ir pasiruošimą pradėti pilietinį karą, bet jo pastangos įeiti į tobulą
Dievo planą ir pašaukimą savo gyvenimui buvo visų atmestos. (Mano serija šiam
mėnesiui: „Kodėl tie iššvaistyti metai nebuvo prarasti“ suteikia daugiau detalių
šiai temai)
Kodėl gerai buvo
pradėti naują karjerą?
Hebrajams
11:24 daugiau apie tai pasako: „Tikėjimu
Mozė užaugęs atsisakė vadintis faraono dukters sūnumi. Jis
verčiau pasirinko su Dievo tauta kęsti sunkumus negu laikinai džiaugtis
nuodėmės malonumais.”
Kodėl
žmogus išauklėtas Egipto karališkoje šeimoje padaro tokį sprendimą? 26-27
eilutės tai paaiškina: „Jis
Kristaus paniekinimą laikė didesniu turtu negu Egipto brangenybes, nes
jis žvelgė į atlygį. Tikėjimu jis paliko Egiptą, neišsigandęs karaliaus
rūstybės, nes liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį“.
Žodis
„branginti“ reiškia „sekti kažką savo protu“ ir „nusigręžti nuo visko kito bei
susitelkti į vieną objektą“. Tai reiškia „nukreipti protą į Kristų, taip kad
nusigręžti nuo visko kito ir susitelkti į Jį“.
Kai
jam nepavyko pasiekti tikslo ir jis nesuprato kodėl, jis nepasidavė baimei, nepradėjo
savęs gailėtis ir nepuolė į sumaištį, bet nusigręžė nuo savo klaidos ir
susitelkė į vidines vertybes ir tą pagarbą, kurią teikė Kristui. Nors jam nepavyko
pasiekti tikslo, jis tai darė dėl Viešpaties, ir tai nebus be vertės. „Jis
liko nepajudinamas tarsi matydamas Neregimąjį“. Jis matė Jį tik savo širdyje,
bet Jis liko nepajudinamas tarytum žiūrėtų į Jį.
Šiuo
momentu jis žinojo daugiau apie tai, kas NEBUVO Dievo valia, ir jis darė tai,
kas BUVO Jo valia. Mes taip pat turime atmesti baimę ir sumaištį, kai mums
kažkas nepavyksta, ir daryti tai, ką žinome, kad turime daryti šiuo metu, nes
kai darysime tai, ką turime daryti, Jis mus nukreips. Netgi Dievas negali
nukreipti stovinčio automobilio. Pajudėk.
Pasipriešink baimei
Vieną
dieną bus atlyginta tam, kuris vykdė Dievo valią, ir Jis vertins tai daugiau už
visa kita gyvenime. Su šituo apreiškimu brangiu jo širdžiai, jis paliko Egiptą,
šalį į kurią buvo pašauktas, paliko žmones, kuriems buvo pašauktas padėti, ir
pradėjo kitą karjerą – piemens. Jis tai darė trečdalį savo gyvenimo, visada
stebėdamasis tuo, kas įvyko, kai jis buvo jaunas, ir kaip visa tai suprasti bei
susieti.
Mes
matėme, kaip Jairui buvo pasakyta nebijoti, bet vėl susitelkti į tai, kuo jis
pradžioje tikėjo, ir Petras nebijojo bei nepaisė aplimk šėlstančios audros, nes
buvo susitelkęs į tą faktą, kad Jėšua yra Kristus. Dabar mes matėme Mozę, kuris
pasipriešino baimei ir sumaiščiai remdamasis vidiniu liudijimu, ir vertybėmis
kurios rėmėsi Kristaus pažinimu, ir toliau dirbo savo darbus, kol Viešpats
davė jam kitą apreiškimą.
Taigi,
jeigu jūs pagaminote pyragėlius nežinodami ką darote – idėja buvo teisinga, bet
pritaikymas buvo neteisingas. Teisingas būdas tai daryti bus apreikštas, ir jūs
galų gale turėsite tuos pyragėlius desertui, kaip ir mes turėjome tą vakarą.
Daugiau kitą
savaitę, iki tada. Laiminu jus!
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.