Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2014 m. rugpjūčio 13 d., trečiadienis

Baimė ir įžvalgumas. 3 dalis (Mozė)

John Fenn, 2014 m. liepos mėn. 26 d.,

Sveiki,
Barbara buvo išvykusi, nes ta diena jai buvo skirta pirkiniams. Kiekvieną savaitę ji turėjo vieną progą pailsėti nuo 3 berniukų priežiūros, todėl ji leido tą penktadienio popietę viena. Tai reiškia, kad aš buvau atsakingas paruošti penktadienio pietus. Tuomet 80-aisiais mes nuomavome dvi picų pristatymo parduotuves. Todėl natūralu buvo gaminti picas ir namuose, o kuomet berniukai buvo maži, penktadienis tapdavo „picų vakarėliu“.

Kai viskas buvo paruošta, Barbara parvyko namo, ir mes pasidėjome pirkinius, o aš šeimininkavau virtuvėje vienas. Aš nusprendžiau pagaminti keksiukų desertui ir visus nustebinti. Barbara turėjo receptą, taigi aš pradėjau dirbti. Kai orkaitė buvo įkaitinta ir tešla paruošta supilti, aš tvarkingai sudėliojau popierines formeles, kaip maniau, kad jos turėtų būti, ir supyliau tešlą į vieną iš jų.

Formelė visiškai ištižo, tešla išsiliejo iš formos kaip lava iš vulkano. Jūs paklausite, keksiukų formelės? Taip, niekad anksčiau nebuvau kepęs keksiukų, sudėliojau formeles didžiausioje mūsų skardoje, paruošiau pilti tešlą. Hmmm, aš galvojau, kad pirmoji buvo su defektu, per silpna išlaikyti tešlą. Taigi aš įpyliau tešlą į kitas dvi, ir jos irgi ištižo. Dabar aš buvau visiškai sutrikęs.

Nejaugi visas paketas popierinių formelių yra su defektais? Galbūt reikėtų sudėti kartu dvi ar tris formeles, kad jos būtų stipresnės? Bet aš negalėjau prisiminti, kad Barbara būtų tai kada dariusi. Aš skaičiau ir dar kartą analizavau receptą... parašyta: „pilti tešlą į formeles“ ... nieko daugiau, ir aš tai dariau! Dach! Kas gi čia ne taip!!!?

„BARBRA!!! Man reikia tavo pagalbos!” Aš surikau pripažinęs pralaimėjimą ir suvokdamas, kad dariau kažką neteisingai. Aš šaukiau, kad gaminu pyragėlius ir ji pasirodė scenoje, kaip 911 greitosios pagalbos atsakiklis. Ji paėmė vieną, pažiūrėjo ir ėmė taip smarkiai juoktis, kad maniau, jog ji prileis kelnes arba jai trūks pilvas. Ji negalėjo kalbėti, ji tik juokėsi, taip smarkiai, kad per veidą tekėjo ašaros, tada ji pradėjo kalbėti ir vėl ėmė juoktis. Aš buvau nusižeminęs ir sutrikęs, ir neturėjau supratimo, kur padariau klaidą. Norėjau juos palaiminti, bet viską sugadinau.

Pamažu jos juokas nutilo ir ji nusišluostė ašaras, pažiūrėjo į spintelę, ir juokdamasi ištraukė pyragėlių skardą bei įdėjo ją į krosnelę. „ŠITA“ ji ėmė vėl juoktis, „turėjai naudoti šitą!” Ji vėl ėmė juoktis ir purtydama galvą paliko man sutvarkyti Vezuvijaus lavą, nes tešla plaukė iš formelių ir tekėjo per krosnelės viršų.

Pavyzdys Nr. 3: Mozė, baimė ir apreiškimas
Jeigu jūs susikūrėte savo teologiją iš Holivudo arba daugumos pamokslų, jūs tikriausiai galvojate, kad Mozė gavo pašaukimą išlaisvinti Izraelį iš Egipto prie degančio krūmo, bet tiesa labai toli nuo to.

Apaštalų darbų 7:22-25 Steponas, kuomet jis pasakoja savo žmonių istoriją, teigia: Mozė buvo išmokytas visos Egipto išminties ir tapo galingas žodžiais ir darbais. Kai jam sukako keturiasdešimt metų, jo širdyje kilo troškimas aplankyti savo brolius, Izraelio vaikus. Pamatęs vieną iš jų skriaudžiamą, stojo ginti jo ir keršydamas užmušė egiptietį. Mozė tikėjosi, kad jo broliai suprasią, jog Dievas jo ranka suteiks jiems išgelbėjimą, bet jie šito nesuprato“. 


Sumaištis ir baimė, kurią patyrė Mozė nebuvo todėl, kad jo duktė numirė, kaip Jairo atveju, nei kad kas nors ėjo vandeniu prie jo kaip Petras, ne, jo baimė ir sumaištis buvo dėl jo paties veiksmų. Jis turėjo teisingą apreiškimą, kad jis išgelbėtojas, bet jis tikėjosi, kad kiti turėjo tą patį apreiškimą taip pat.

Jis ne tik tikėjosi, kad jo broliai supras, jog jis išvaduotojas. Jo sprendimas buvo paremtas šituo tikėjimu. Jis galvojo, kad jie sukils ir pradės pilietinį karą, nes visas jo gyvenimo patyrimas ir išsilavinimas, kalbėjo apie tai. Jis pritaikė tikrą apreiškimą iš Dievo prie savo išsilavinimo ir idėjų, suplanavo savo galvoje, kaip Dievas tai įgyvendins, ir elgėsi pagal tai, visiškai prasilenkdamas su Dievu.

Skamba pažįstamai?
Tas spėliojimas jam kainavo trečdalį gyvenimo. Jam buvo 40 metų, kai jis nužudė egiptietį, ir – 80 metų, kai jam pasirodė Viešpats ir pasakė, kad jie bus išlaisvinti ne ginkluoto sukilimo būdu, bet ženklais ir stebuklais.

Perkelkime trečdalį Mozės iššvaistyto gyvenimo į mūsų laikus. Asmeniui, kuris tikisi gyventi 75 metus, tai reiškia, kad jam būnant 25 metų į jo širdį atėjo noras įvykdyti Dievo valią, bet jis ją praleido. Ir negrįžo atgal į kelią, kol jam nesukako 50 metų. Ar jūs pažįstate ką nors panašų į jį?

Mums pasakyta, kad jie atstūmė jį, Mozė „pabėgo“. Graikiškas žodis „pabėgo“ yra „pheugo“, kuris reiškia „pabėgti kaip bėgliui“, ir galima rasti angliškame žodyje „fugitive“ graikišką „pheugo“ šaknį. Mozė ne tik paprastai nuėjo šalin purtydamas savo galvą. Jis dabar bėgo nuo teisingumo, atmestas tų pačių žmonių, kuriuos Dievas liepė išvaduoti, ir dabar jis –kriminalinis nusikaltėlis ieškomas Egipto karaliaus!

Mozė buvo sutrikęs, nusižeminęs, ir neturėjo supratimo, kaip jis suklydo. Jis buvo tikras, kad turi apreiškimą iš Dievo, jis manė, kad Dievas panaudos jo išsilavinimą ir pasiruošimą pradėti pilietinį karą, bet jo pastangos įeiti į tobulą Dievo planą ir pašaukimą savo gyvenimui buvo visų atmestos. (Mano serija šiam mėnesiui: „Kodėl tie iššvaistyti metai nebuvo prarasti“ suteikia daugiau detalių šiai temai)

Kodėl gerai buvo pradėti naują karjerą?
Hebrajams 11:24 daugiau apie tai pasako: „Tikėjimu Mozė užaugęs atsisakė vadintis faraono dukters sūnumi. Jis verčiau pasirinko su Dievo tauta kęsti sunkumus negu laikinai džiaugtis nuodėmės malonumais.”

Kodėl žmogus išauklėtas Egipto karališkoje šeimoje padaro tokį sprendimą? 26-27 eilutės tai paaiškina:Jis Kristaus paniekinimą laikė didesniu turtu negu Egipto brangenybes, nes jis žvelgė į atlygį. Tikėjimu jis paliko Egiptą, neišsigandęs karaliaus rūstybės, nes liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį“.

Žodis „branginti“ reiškia „sekti kažką savo protu“ ir „nusigręžti nuo visko kito bei susitelkti į vieną objektą“. Tai reiškia „nukreipti protą į Kristų, taip kad nusigręžti nuo visko kito ir susitelkti į Jį“.

Kai jam nepavyko pasiekti tikslo ir jis nesuprato kodėl, jis nepasidavė baimei, nepradėjo savęs gailėtis ir nepuolė į sumaištį, bet nusigręžė nuo savo klaidos ir susitelkė į vidines vertybes ir tą pagarbą, kurią teikė Kristui. Nors jam nepavyko pasiekti tikslo, jis tai darė dėl Viešpaties, ir tai nebus be vertės. „Jis liko nepajudinamas tarsi matydamas Neregimąjį“. Jis matė Jį tik savo širdyje, bet Jis liko nepajudinamas tarytum žiūrėtų į Jį.

Šiuo momentu jis žinojo daugiau apie tai, kas NEBUVO Dievo valia, ir jis darė tai, kas BUVO Jo valia. Mes taip pat turime atmesti baimę ir sumaištį, kai mums kažkas nepavyksta, ir daryti tai, ką žinome, kad turime daryti šiuo metu, nes kai darysime tai, ką turime daryti, Jis mus nukreips. Netgi Dievas negali nukreipti stovinčio automobilio. Pajudėk.

Pasipriešink baimei
Vieną dieną bus atlyginta tam, kuris vykdė Dievo valią, ir Jis vertins tai daugiau už visa kita gyvenime. Su šituo apreiškimu brangiu jo širdžiai, jis paliko Egiptą, šalį į kurią buvo pašauktas, paliko žmones, kuriems buvo pašauktas padėti, ir pradėjo kitą karjerą – piemens. Jis tai darė trečdalį savo gyvenimo, visada stebėdamasis tuo, kas įvyko, kai jis buvo jaunas, ir kaip visa tai suprasti bei susieti.

Mes matėme, kaip Jairui buvo pasakyta nebijoti, bet vėl susitelkti į tai, kuo jis pradžioje tikėjo, ir Petras nebijojo bei nepaisė aplimk šėlstančios audros, nes buvo susitelkęs į tą faktą, kad Jėšua yra Kristus. Dabar mes matėme Mozę, kuris pasipriešino baimei ir sumaiščiai remdamasis vidiniu liudijimu, ir vertybėmis kurios rėmėsi Kristaus pažinimu, ir toliau dirbo savo darbus, kol Viešpats davė jam kitą apreiškimą.

Taigi, jeigu jūs pagaminote pyragėlius nežinodami ką darote – idėja buvo teisinga, bet pritaikymas buvo neteisingas. Teisingas būdas tai daryti bus apreikštas, ir jūs galų gale turėsite tuos pyragėlius desertui, kaip ir mes turėjome tą vakarą.

Daugiau kitą savaitę, iki tada. Laiminu jus!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.