Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2014 m. gegužės 22 d., ketvirtadienis

Psichikos ligos ir paskutiniai laikai. 1 dalis

John Fenn, 2014 m. gegužės mėn. 17 d.,

Sveiki,
Daugelis mūsų pažįsta ką nors, kuris gyvena nuolatinėje emocinės traumos būklėje, ar galbūt netgi emocionaliai serga. JAV valstybės statistika teigia, kad vidutiniškai 26% vyresnių nei 18 metų amžiaus žmonių kenčia nuo psichikos ligų, o tai yra 1 iš 4 suaugusių arba virš 57 mln. žmonių, todėl dauguma iš mūsų pažįsta ką nors, kuris paliestas psichikos sutrikimų.


Kur baigiasi emociniai dalykai ir prasideda demoniški? Kur baigiasi natūralios cheminės ir elektros smegenų funkcijos ir prasideda demoniški dalykai? Ką Raštas sako apie įvairias emocinių ir psichikos sutrikimų arba ligų priežastis ir jų išgydymą.

„Elgesio sutrikimai“
Tokia buvo diagnozė 8 metų amžiaus berniukui, kuris spontaniškai meluodavo ir tikėjo savo melu, taip pat turėjo įvairias elgesio problemas, atitinkančias tą diagnozę. Kai berniukui sukako 18 metų, jam buvo nustatyta diagnozė: „asocialus asmenybės sutrikimas“. Jis buvo impulsyvus melagis, vagis ir smarkiai ginčydavosi, jeigu kažkas konfrontuodavo jį tiesa.

Kai jam sukako 20 metų, jo būklė ir elgesys tapo dar labiau nusikalstami ir sudėtingi. Jis nesigailėdavo dėl jokių savo veiksmų, nes jo prote buvo schema, kad jis teisus, o visi kiti – ne. Dažniausiu pasiaiškinimu visiems atvejams, pradedant kriminaliniais nusikaltimais iki atleidimo iš darbo ir santykių nutraukimo tapo: „tai buvo nesusipratimas“.

Jis išradingai kurdavo moterims istorijas apie tariamą turtą, ir nusipurtydavo jas nuo savo kojų, tame procese pavogdamas brangenybes, automobilius, pinigus kartu su jų širdimis. Pavyzdžiui: kelis kartus jis išsinuomodavo automobilius, paimdavo Ferrari ar kitus egzotiškus automobilius, kad pamėgintų jais važinėti, naudojo juos vykdamas į pasimatymą, tada kito pasimatymo metu paaiškindavo moteriai, kad Ferrari yra parduotuvėje arba, kad jis pardavė jį ir laukia kada bus pristatytas kitas Ferrari.

Didžiąją laiko dalį, nuo 20 iki 40 metų jis praleido kalėjime už vagystes, sukčiavimą ir įvairius kitus nusikaltimus.

Manija ar demonai?
Pagaliau jis vedė ir atrodė, kad nurimo, gimė vaikai ir gyvenimas progresavo. Bet jis nebuvo išgydytas, išlaisvintas, ir jo protas nebuvo atnaujintas Žodžiu. Krikščionybė jam atrodė be jėgos ir be vilties, todėl jis tapo ateistu.

Jis gimė iš krikščioniškoje šeimoje, bet patyrė tėvų skyrybas. Ar jis buvo psichinis ligonis ir jam reikėjo išgydymo, o gal jam reikėjo išlaisvinimo? Kokios dvasinės jėgos jį veikė ir sukėlė psichinę negalią, o kur buvo sąmoningas nuolaidžiavimas ir net mėgavimasis sukčiavimu ir intrigomis? Kur baigiasi natūralūs bei emociniai procesai smegenyse, ir kur prasideda demoniški dalykai?

Prisiminkite šį pavyzdį, nes kitą savaitę aš paaiškinsiu, kaip jis tokiu tapo, ir jo atvejis atsakys į kitus klausimus.

Savižudybė ir krikščionys?
Psichikos ir emocinės ligos yra sutinkamos visame Rašte, nors vadinamos kitais žodžiais, ir kai kuriais atvejais situacija yra pateikiama, kaip įtakojama tą ligą sukėlusių demonų. Per pastaruosius 10 metų aš mačiau daugiau krikščionių kovojančių su emocinėmis ir proto ligomis nei anksčiau, ir maždaug kartą per mėnesį kažkas parašo man e-laišką klausdamas, ar krikščionis, kuris nusižudė yra pasmerktas į pragarą.

Mano atsakymas toks: kai krikščionis miršta nuo fizinės negalios, mes neabejojame jo išgelbėjimu, taigi kodėl mes turėtume abejoti, jeigu jo mirtį įtakojo psichinė negalia ir todėl jis nusižudė? O kiek tikinčiųjų lėtai žudo save viršsvoriu, rūkydami, ar kitaip piktnaudžiaudami? Asmuo gali turėti psichinę negalią lygiai taip kaip ir fizinę ligą, nors savo dvasioje jie yra gimę iš naujo.

Proto ligos – paskutinių laikų ženklas
Šitoje serijoje aš ketinu atsekti procesą, kuris prasideda tada, kai asmuo pasuka keliu vedančiu į emocines ir proto ligas, ir kaip kartu su Viešpačiu sugrįžti atgal. Mes pažiūrėsime, kas atidarė duris keletui žmonių Rašte ir paieškosime išeities. Aš pažįstu daug žmonių nugalėjusių emocinę ir proto negalią ir yra bendrų elementų, kurie yra raktas į pergalę, ir juos  aš paminėsiu šitoje serijoje.

Jėšua (Jėzaus) ir Pauliaus komentaruose skaitome, kad paskutinėmis dienomis žmonių širdys alps nuo baimės, daugelio meilė atšals, žmonės bus nesąžiningi, visada besimokantys, bet niekada nesugebantys pasiekti tiesos pažinimo, žmonėms bus leista tikėti suklaidinimu. Paulius taip pat sako, kad žmonės, bus neatlaidūs, arba neturės sąžinės (nesigailės) ir taip paves save įvairioms nuodėmėms ir blogiui.
(Luko 21:26. ,Mato 24:12, 1 Timotiejui 4:1-2, 2 Timotiejui 3:1-7, Efeziečiams 4:19)

Proto ir emocinės ligos yra vienas iš laikų ženklų, nors mokymų apie šį faktą mažai ir jie tarp eilučių. Mūsų visuomenė emocionaliai ir protiškai nesveika ir mes matome to rezultatus laikraščių antraštėse, kurios skelbia apie beširdišką smurtavimą visuose lygiuose, kuris vyksta tarp krikščionių ir nekrikščionių.

Kokius sprendimus siūlo krikščioniška kultūra?
Kai Jėšua pasakė, kad sugrįžimo metu, Jis ieško žmonių, kurie maitino ir girdė alkanus, rengė nuogus, lankė ligonius ir kalinius, argi nepanašu, kad tarp tų žmonių yra emocinių ir psichikos ligonių?

Populiariuose charizmatiniuose mokymuose dėl psichikos sutrikimų automatiškai kaltinami demonai, nepaisant kitų šaltinių, kuriuos pateikia Biblija. Yra tarnavimų, kurie sako žmonėms, kad jie turi ieškoti savo šeimoje iki 10 kartų, kad surastų protėvius, kurie atidarė duris demonams pakenkusiems vėlesnėms kartoms.

Kai kurie tarnavimai mano, kad bet kokiam negatyviam įvykiui asmens gyvenime reikalingas vidinis išgydymas, ir tarnautojas padeda asmeniui vizualizuoti tą praeities įvykį, tik dabar jau su mylinčiu ir gydančiu Jėšua, kuris dalyvauja tenai ir iš esmės perrašo istoriją.

Šitas pastangas perpina tokios vyraujančios mintys: „tai ne mano kaltė“; „velnias privertė mane tai padaryti“; „mano protėvis kaltas, kad aš tokioje situacijoje“; „aš laimėčiau pergalę, jeigu rasčiau tą vieną raktą, kurį panaudojo mano protėvis, kad atidarytų duris demonams mūsų šeimoje“.

Kitas sūpuoklių galas
Jei atakuoja demoniškos kilmės emocinės bei proto ligos – tai vienas sūpuoklės galas, priešingas galas – tai jų gydymas ir požiūris į jas, kaip griežtai klinikiniu būdu sprendžiamą problemą. Toks gydymas daugumai charizmatų atrodo visai „nedvasinis“ ir atbaido daugelį charizmatų nuo „krikščioniškų psichikos ligų klinikų“ arba rezidentinių programų. Prielaida, kad problema yra demoniškos kilmės sukelia baimę derinti natūralų ir psichologinį gydymą. Nors vykdant šias programas dažnai galima susilaukti sėkmės, kai derinami bibliniai ir medicininiai metodai, kuriuose gali būti ir vaistų vartojimas kartu su praktiniais nurodymais pacientui, kaip kovoti su blogomis mintimis ir emocijomis.

Tarp šių dviejų, atrodo, yra niekieno žemė, kurią gaubia paslaptis, baimė ir įtarinėjimai. Taigi pradėkime žiūrėdami į kai kuriuos žmones, kurie kovojo su emocinėmis ligomis, būklėmis, arba proto ligomis Rašte, tada mes galėsime žvilgtelėti už jų proto uždangos, kad atskirtume, kur yra emocinės, proto, o kur demoniškos problemos, o Dievo išgydanti jėga prieinama visiems.

Keli pavyzdžiai pasvarstymui
Karalius Saulius – nekontroliuojami pykčio priepuoliai, paranoja, baimė, kurią nuramindavo garbinimo muzika.
Nebukadnecaras – tikėjo, kad jis yra gyvulys, moderniais terminais tai galima apibūdinti: likantropija (angl. – Lycanthropy), Boanthropy (angl.) ir šizofrenija.
Dovydas, Jobas, Elijas – įvairiais savo gyvenimo laikotarpiais kentėjo nuo depresijos.
Žmogus iš gadariečių krašto su „Legionu“ – turėjo nešvarią dvasią (dažnai reiškiančią seksualinę nešvarą), pjaustė save, apsinuogindavo.
Judas – nusižudė, kai jo planas priversti Jėšua įrodyti Save sužlugo.
Kainas – nužudė savo brolį pykčio protrūkyje, bet turime gerai aprašytą kelią, kuris jį vedė į žmogžudystę.

Su šiuo tik keleto žmonių iš Biblijos sąrašu aš turiu baigti, nes išeikvojau straipsnio limitą. Kitą savaitę nagrinėsiu Esminį poreikį mūsų gyvenime, apie kurį mokė Jėšua, ir kokie rezultatai žmogui, kai tas poreikis nėra atsakytas – tai gali sukelti proto ligas. Iki tada. Laiminu visus!

John Fenn

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.