John
Fenn, 2014 m. gegužės mėn. 17 d.,
Sveiki,
Daugelis
mūsų pažįsta ką nors, kuris gyvena nuolatinėje emocinės traumos būklėje, ar galbūt
netgi emocionaliai serga. JAV valstybės statistika teigia, kad vidutiniškai 26%
vyresnių nei 18 metų amžiaus žmonių kenčia nuo psichikos ligų, o tai yra 1 iš 4
suaugusių arba virš 57 mln. žmonių, todėl dauguma iš mūsų pažįsta ką nors,
kuris paliestas psichikos sutrikimų.
Kur baigiasi emociniai dalykai ir prasideda
demoniški? Kur baigiasi natūralios cheminės ir elektros smegenų funkcijos ir
prasideda demoniški dalykai? Ką Raštas sako apie įvairias emocinių ir psichikos
sutrikimų arba ligų priežastis ir jų išgydymą.
„Elgesio sutrikimai“
Tokia
buvo diagnozė 8 metų amžiaus berniukui, kuris spontaniškai meluodavo ir tikėjo
savo melu, taip pat turėjo įvairias elgesio problemas, atitinkančias tą diagnozę.
Kai berniukui sukako 18 metų, jam buvo nustatyta diagnozė: „asocialus asmenybės
sutrikimas“. Jis buvo impulsyvus melagis, vagis ir smarkiai ginčydavosi, jeigu
kažkas konfrontuodavo jį tiesa.
Kai
jam sukako 20 metų, jo būklė ir elgesys tapo dar labiau nusikalstami ir
sudėtingi. Jis nesigailėdavo dėl jokių savo veiksmų, nes jo prote buvo schema,
kad jis teisus, o visi kiti – ne. Dažniausiu pasiaiškinimu visiems atvejams,
pradedant kriminaliniais nusikaltimais iki atleidimo iš darbo ir santykių
nutraukimo tapo: „tai buvo nesusipratimas“.
Jis
išradingai kurdavo moterims istorijas apie tariamą turtą, ir nusipurtydavo jas
nuo savo kojų, tame procese pavogdamas brangenybes, automobilius, pinigus kartu
su jų širdimis. Pavyzdžiui: kelis kartus jis išsinuomodavo automobilius, paimdavo
Ferrari ar kitus egzotiškus automobilius, kad pamėgintų jais važinėti, naudojo
juos vykdamas į pasimatymą, tada kito pasimatymo metu paaiškindavo moteriai, kad
Ferrari yra parduotuvėje arba, kad jis pardavė jį ir laukia kada bus
pristatytas kitas Ferrari.
Didžiąją
laiko dalį, nuo 20 iki 40 metų jis praleido kalėjime už vagystes, sukčiavimą ir
įvairius kitus nusikaltimus.
Manija ar demonai?
Pagaliau
jis vedė ir atrodė, kad nurimo, gimė vaikai ir gyvenimas progresavo. Bet jis nebuvo
išgydytas, išlaisvintas, ir jo protas nebuvo atnaujintas Žodžiu. Krikščionybė jam
atrodė be jėgos ir be vilties, todėl jis tapo ateistu.
Jis
gimė iš krikščioniškoje šeimoje, bet patyrė tėvų skyrybas. Ar jis buvo
psichinis ligonis ir jam reikėjo išgydymo, o gal jam reikėjo išlaisvinimo?
Kokios dvasinės jėgos jį veikė ir sukėlė psichinę negalią, o kur buvo
sąmoningas nuolaidžiavimas ir net mėgavimasis sukčiavimu ir intrigomis? Kur
baigiasi natūralūs bei emociniai procesai smegenyse, ir kur prasideda demoniški
dalykai?
Prisiminkite
šį pavyzdį, nes kitą savaitę aš paaiškinsiu, kaip jis tokiu tapo, ir jo atvejis
atsakys į kitus klausimus.
Savižudybė ir
krikščionys?
Psichikos
ir emocinės ligos yra sutinkamos visame Rašte, nors vadinamos kitais žodžiais,
ir kai kuriais atvejais situacija yra pateikiama, kaip įtakojama tą ligą
sukėlusių demonų. Per pastaruosius 10 metų aš mačiau daugiau krikščionių
kovojančių su emocinėmis ir proto ligomis nei anksčiau, ir maždaug kartą per
mėnesį kažkas parašo man e-laišką klausdamas, ar krikščionis, kuris nusižudė
yra pasmerktas į pragarą.
Mano
atsakymas toks: kai krikščionis miršta nuo fizinės negalios, mes neabejojame jo
išgelbėjimu, taigi kodėl mes turėtume abejoti, jeigu jo mirtį įtakojo psichinė
negalia ir todėl jis nusižudė? O kiek tikinčiųjų lėtai žudo save viršsvoriu,
rūkydami, ar kitaip piktnaudžiaudami? Asmuo gali turėti psichinę negalią lygiai
taip kaip ir fizinę ligą, nors savo dvasioje jie yra gimę iš naujo.
Proto ligos – paskutinių
laikų ženklas
Šitoje
serijoje aš ketinu atsekti procesą, kuris prasideda tada, kai asmuo pasuka
keliu vedančiu į emocines ir proto ligas, ir kaip kartu su Viešpačiu sugrįžti
atgal. Mes pažiūrėsime, kas atidarė duris keletui žmonių Rašte ir paieškosime
išeities. Aš pažįstu daug žmonių nugalėjusių emocinę ir proto negalią ir yra
bendrų elementų, kurie yra raktas į pergalę, ir juos aš paminėsiu šitoje serijoje.
Jėšua
(Jėzaus) ir Pauliaus komentaruose skaitome, kad paskutinėmis dienomis žmonių
širdys alps nuo baimės, daugelio meilė atšals, žmonės bus nesąžiningi, visada
besimokantys, bet niekada nesugebantys pasiekti tiesos pažinimo, žmonėms bus
leista tikėti suklaidinimu. Paulius taip pat sako, kad žmonės, bus neatlaidūs,
arba neturės sąžinės (nesigailės) ir taip paves save įvairioms nuodėmėms ir
blogiui.
(Luko
21:26. ,Mato 24:12, 1 Timotiejui 4:1-2, 2 Timotiejui 3:1-7, Efeziečiams 4:19)
Proto
ir emocinės ligos yra vienas iš laikų ženklų, nors mokymų apie šį faktą mažai
ir jie tarp eilučių. Mūsų visuomenė emocionaliai ir protiškai nesveika ir mes
matome to rezultatus laikraščių antraštėse, kurios skelbia apie beširdišką
smurtavimą visuose lygiuose, kuris vyksta tarp krikščionių ir nekrikščionių.
Kokius sprendimus
siūlo krikščioniška kultūra?
Kai
Jėšua pasakė, kad sugrįžimo metu, Jis ieško žmonių, kurie maitino ir girdė
alkanus, rengė nuogus, lankė ligonius ir kalinius, argi nepanašu, kad tarp tų
žmonių yra emocinių ir psichikos ligonių?
Populiariuose
charizmatiniuose mokymuose dėl psichikos sutrikimų automatiškai kaltinami
demonai, nepaisant kitų šaltinių, kuriuos pateikia Biblija. Yra tarnavimų,
kurie sako žmonėms, kad jie turi ieškoti savo šeimoje iki 10 kartų, kad surastų
protėvius, kurie atidarė duris demonams pakenkusiems vėlesnėms kartoms.
Kai
kurie tarnavimai mano, kad bet kokiam negatyviam įvykiui asmens gyvenime reikalingas
vidinis išgydymas, ir tarnautojas padeda asmeniui vizualizuoti tą praeities
įvykį, tik dabar jau su mylinčiu ir gydančiu Jėšua, kuris dalyvauja tenai ir iš
esmės perrašo istoriją.
Šitas
pastangas perpina tokios vyraujančios mintys: „tai ne mano kaltė“; „velnias
privertė mane tai padaryti“; „mano protėvis kaltas, kad aš tokioje
situacijoje“; „aš laimėčiau pergalę, jeigu rasčiau tą vieną raktą, kurį
panaudojo mano protėvis, kad atidarytų duris demonams mūsų šeimoje“.
Kitas sūpuoklių
galas
Jei
atakuoja demoniškos kilmės emocinės bei proto ligos – tai vienas sūpuoklės
galas, priešingas galas – tai jų gydymas ir požiūris į jas, kaip griežtai klinikiniu
būdu sprendžiamą problemą. Toks gydymas daugumai charizmatų atrodo visai „nedvasinis“
ir atbaido daugelį charizmatų nuo „krikščioniškų psichikos ligų klinikų“ arba rezidentinių
programų. Prielaida, kad problema yra demoniškos kilmės sukelia baimę derinti
natūralų ir psichologinį gydymą. Nors vykdant šias programas dažnai galima
susilaukti sėkmės, kai derinami bibliniai ir medicininiai metodai, kuriuose
gali būti ir vaistų vartojimas kartu su praktiniais nurodymais pacientui, kaip
kovoti su blogomis mintimis ir emocijomis.
Tarp
šių dviejų, atrodo, yra niekieno žemė, kurią gaubia paslaptis, baimė ir
įtarinėjimai. Taigi pradėkime žiūrėdami į kai kuriuos žmones, kurie kovojo su
emocinėmis ligomis, būklėmis, arba proto ligomis Rašte, tada mes galėsime žvilgtelėti
už jų proto uždangos, kad atskirtume, kur yra emocinės, proto, o kur demoniškos
problemos, o Dievo išgydanti jėga prieinama visiems.
Keli pavyzdžiai
pasvarstymui
Karalius
Saulius – nekontroliuojami pykčio priepuoliai, paranoja, baimė, kurią nuramindavo
garbinimo muzika.
Nebukadnecaras – tikėjo, kad jis yra
gyvulys, moderniais terminais tai galima apibūdinti: likantropija (angl. – Lycanthropy), Boanthropy (angl.) ir šizofrenija.
Dovydas,
Jobas, Elijas – įvairiais savo gyvenimo laikotarpiais kentėjo nuo depresijos.
Žmogus
iš gadariečių krašto su „Legionu“ – turėjo nešvarią dvasią (dažnai reiškiančią
seksualinę nešvarą), pjaustė save, apsinuogindavo.
Judas
– nusižudė, kai jo planas priversti Jėšua įrodyti Save sužlugo.
Kainas
– nužudė savo brolį pykčio protrūkyje, bet turime gerai aprašytą kelią, kuris
jį vedė į žmogžudystę.
Su šiuo tik keleto
žmonių iš Biblijos sąrašu aš turiu baigti, nes išeikvojau straipsnio limitą.
Kitą savaitę nagrinėsiu Esminį poreikį mūsų gyvenime, apie kurį mokė Jėšua, ir
kokie rezultatai žmogui, kai tas poreikis nėra atsakytas – tai gali sukelti proto
ligas. Iki tada. Laiminu visus!
John
Fenn
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.