Kada įvyks paėmimas? Kūnas/Nuotaka. 7 dalis

John Fenn, 2014 m. gegužės mėn. 10 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Šiandien aš pabaigsiu šią seriją klausimu: ar visas Kristaus kūnas bus paimtas paėmimo metu pučiant paskutiniam trimitui, ar tik nuotaka, kuri ištikimai gyveno dėl Jo? (Ar nuotaka ir kūnas yra tas pats?).

Su tuo susijęs klausimas: jei visi paėmimo metu bus paimti, kaip paaiškinti eilutes, kurios sako, Jis ateina nuotakos be dėmės ir raukšlės (be nuodėmės) su vestuviniais teisumo rūbais, iš Efeziečiams 5:25-27?

Pirma Biblijos aiškinimo taisyklė

Pirma taisyklė, kad Raštas turėjo būti suprantamas originaliems klausytojams ir skaitytojams. Viskas, ką mes šiandien suprantame turi būti suprantama statant ant to meto originalių klausytojų ir skaitytojų supratimo pamato, ir sutikti su tuo – kaip jie tai suprato. Jeigu tai, ką mes sakome nesutinka su tuo, kaip jie tai suprato, mes atmetame savo supratimą ir priimame jų supratimą.

Pavyzdžiui, jeigu kažkas sako, kad Dievas šiandien negydo, jūs žiūrite į Apd 3:16, kur Petras pasakė, kad luošas žmogus buvo išgydytas tokiu būdu: „Jo vardu, per tikėjimą Jo vardu, šitas žmogus stovi prieš jus sveikas.“

Jūs turėtumėte pažiūrėti į Petro žodžius taip, kaip jo auditorija jį suprato, ir padaryti išvadą, kad nėra kito būdo suprasti tai – tik tikėjimas Jėšua (Jėzaus) vardu išgydė luošą žmogų. Tada jūs suprastumėte, kad jūsų draugas klysta, nes mes vis dar tebeturime tikėjimą Jėšua vardu, ir tikėjimas jį išgydė, taigi tikėjimas veikia ir šiandien.

Tie asocialūs korintiečiai!

Taigi kai 1 Korintiečiams 15:51 Paulius pasakė tikintiesiems „Mes nemirsime, bet visi būsime pakeisti... skambant paskutiniam trimitui...“ mūsų supratimas turi sutikti ir būti statomas ant to, kaip jie tai suprato – jie visi bus paimti paėmimo metu, gyvi ar mirę. Tai turėjo suteikti didelį palengvėjimą korintiečiams, nes jie netilpo į jokius standartus, buvo labai kūniški ir nesubrendę. 1 Korintiečiams išvardija 10 problemų, kurias jie turėjo:

1)    3 skyriuje pavydas, priešiškumas, susiskaldymai. Paulius jiems rašė, kad jie gyvena kaip neatgimę žmonės.

2)    4 skyriuje arogancija, manymas, kad jiems daugiau nereikia Pauliaus, nepriklausomybė nuo lyderių.

3)    5 skyriuje vyras turintis lytinius santykius su savo pamote.

4)    6 skyriuje 2 vyrai tame pačiame surinkime teisėsi vienas su kitu viešame teisme. Taip pat kai kurie darė seksualines nuodėmes paleistuvaudami su prostitutėmis.

5)    7 skyriuje sumaištis dėl to, kad esi viengungis; pasilikti santuokoje, ar išsiskirti.

6)    8 ir10 skyriuose kažkas iš jų valgė mėsą, kuri buvo paaukota stabams, kas buvo nieko tokio, bet jie piktnaudžiavo savo laisve valgydami matant tikintiesiems, kurie, kaip jie žinojo, tuo piktinosi.

7)    9 skyriuje nors Paulius dirbo 18 mėnesių, kad turėtų pragyvenimui, mokydamas juos, jie vis dar nenorėjo remti jo tarnavimo, nors finansiškai galėjo tai padaryti. Per 30 metų tarnavimo mes randame parašyta, kad jis dirbo tik 18 mėnesių Korinte, nes jiems neužteko principingumo, kad jam duotų nors šiek tiek.

8)    11 skyriuje problema buvo klasių neapykanta, kuomet turtingieji atsisakė valgyti kartu su žemesnės klasės atstovais namų susirinkimo metu, kur maistas buvo bendras. Be to, žmonos naudojo savo laisvę Kristuje nusimesti vualius, kai to meto miesto kultūra reikalavo ištekėjusioms moterims nešioti tai, kaip santuokos ženklą. Jis sakė joms, kad jos gali melstis ir pranašauti susirinkimuose tol, kol nešios vualius pagal to meto papročius.

9)    12 ir 14 skyriuose buvo parašyta apie Dvasios dovanas ir tvarką namų susirinkimuose.

10) Visos tos problemos buvo dėl to, kad jie nepažino ir negyveno tikroje meilėje, kurią jis apibūdino 13 skyriuje.

Užuot išvardijęs ir įvertinęs visus šituos dalykus nuo 1 iki 14 skyriaus, 15 skyriuje jis sako „...mes visi būsime pakeisti...“ Aš manau, kad originalūs skaitytojai turėjo lengviau atsidusti.

Turint galvoje, kad jis mokė apie Trimitų šventę taip pat ir tesalonikiečius, ir citavo kai kuriuos šventės nurodymus efeziečiams, kurių 4 skyriuje išvardytos nuodėmes buvo tokios kaip ir korintiečių, tai – visų rūšių seksualinė nuodėmė, vogimas, tinginystė, keikimasis, priešiškumas, susiskaldymai, pykčio prasiveržimai, išvardinau tik kelias. Mes turime padaryti išvadą, kad jie irgi turėjo tikėtis būti paimti „paėmimo metu“.

Sąrėmiai?

Ir nors... Paulius taip pat sakė tiems patiems efeziečiams 5:25-27 „... kaip ir Kristus pamilo bažnyčią ir atidavė už ją save, kad Jis pristatytų sau šlovingą bažnyčią, neturinčią dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą…“

Nuoroda į tai, kad ji bus pristatyta į Avinėlio Vestuvių puotą, kuri randama Trimitų šventėje ir matoma Apr 19:6-9 Avinėlio Vestuvių puotoje, kur nuotakai duodamas „tyros baltos drobės rūbas, nes tyra drobė yra šventųjų teisumas”. Kaip surinkimų (bažnyčių) vestuvinis rūbas gali būti be dėmės ir raukšlės, dėl visų išvardintų nuodėmių ir neefektyvumo?

Kas mus kvalifikuoja?

Mes esame 21-ame amžiuje, o visi tie žmonės yra seniai mirę ir danguje, nors pagal Paulių jie bus prikelti ir pakeisti paėmimo metu. Ar mes tikime, kad visi tikintieji Korinte, Efeze, Tesalonikuose mirė pasiekę tobulumo lygį, kurį mes laikytume be dėmės ir raukšlės savo teisumo rūbuose? Arba jie buvo normalūs žmonės gyvenantys dėl Viešpaties geriausiai kaip tik galėjo savo gyvenimą, kaip ilgą mokinystęs procesą? Jeigu taip, kokią gi kartelę turi peršokti kiekvienas, kuris būtų vertas paėmimo?

Argi faktas, kad jie mirė Kristuje nesuteikia jiems kvalifikacijos būti prikeltiems ir pakeistiems pučiant paskutiniam trimitui, o ne tai, kokie subrendę ir be nuodėmės jie buvo gyvenime? Todėl argi kvalifikacija neišlieka ta pati ir dabar, jeigu tu esi Kristuje miręs ar gyvas, tu dalyvausi paėmime, ir tai nesiremia tobulumu tavo gyvenime.

Toliau Paulius sako, kad į pasaulį Jėšua ateis, kaip vagis naktį, paimti to, kaip jie mano, kas nepriklauso Jam. Bet Jis ateina to, kas Jam priklauso – tų , kurie Jį pažįsta. Paulius nesako, kad jie turi pažinti Jį ir būti tobuli, tik kad Jis ateina tų, kurie yra Jo.

Paulius sakė filipiečiams: „tai nereiškia, kad aš esu pasiekęs idealą, arba jau esu tobulas, bet aš veržiuosi...“ nors jis, rašydamas korintiečiams, save priskiria grupei „mes būsime pakeisti“.

Taigi, jei Paulius nebuvo tobulas, kokią viltį galime turėti tu ir aš? Todėl jeigu mes manome, kad visas Kristaus kūnas pasieks nustatytą subrendimo ir nenuodėmingumo lygį tam, kad būtų vertas paėmimo, mes iš tiesų klystame. Mums suteikia kvalifikaciją tai, kad mes tikrai esame Kristuje. (O dėl kai kurių, žino tik Dievas).

Apie rūbus

Sumišimas ateina, kai mes lyginame mūsų netobulą žmogišką gyvenimą su tyra atgimusia dvasia. Jeigu mes mąstome, kad mūsų fizinis gyvenimas privalo pakilti iki to pačio dvasios tyrumo lygio, tada mes nusimename dėl kiekvienos nesėkmės, galvodami, kad mes niekada nebūsime tenai. (Tai atskleidžia, kad mes iš tikrųjų negyvename tikėjimu, kuris yra vaikščiojimas su Dievu, bet savo tikėjimą grindžiame pasirodymu, manydami, kad Jis nori, jog mes, tarsi šokinėtume per kliūtis.

Mums reikia suprasti, jeigu Paulius sakė, kad nepasiekė norimo tobulumo lygio, mes taip pat nepasieksime... taigi ilsėkimės, kad mes esame žmonės ir šiame kūne niekada ten nepateksime. Cituoju gerą draugą: „Mes nesame įpareigoti būti tobulais, bet esame įpareigoti augti.“

Gyventi su švariais rūbais

1 Jono 1:17 sakoma štai kas: „Jei mes vaikščiojame šviesoje, kurią turime, mes turime bendravimą su Juo (vertikalus ryšis) ir bendravimą su mūsų broliais (horizantalus ryšis), Jėzaus Kristaus kraujas nuvalo mus (nenutrūkstamas procesas) nuo visų nuodėmių.

Ši eilutė sako, jeigu jūs vaikščiojate su Viešpačiu ir broliais pagal tai, ką žinote, tuomet mūsų gyvenime vyksta nenutrūkstantis apvalymas nuo nuodėmių. Yra nuodėmės, kurias mes darome, to nesuvokdami, dėl savo nesubrendimo.

Pavyzdžiui, prieš 10 metų tu žiūrėjai filmą ir mąstei, kad jis nuostabus. O praeitą savaitę jį pamatęs buvai išgąsdintas jo kūniškumo ir susigėdai, kad anksčiau jį laikei šauniu. Filmas nepasikeitė – pasikeitei tu, bet prieš 10 metų dėl savo nesubrendimo, bet teisios širdies, Viešpats atleido tavo nuodėmę, nes tu vaikščiojai šviesoje, kurią tuo metu turėjai. Tai nenutrūkstantis valymo procesas aprašytas 7 eilutėje.

9 eilutė sako: „Jeigu mes išpažįstame mūsų nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums mūsų nuodėmes, ir apvalytų mus nuo viso neteisumo.“ Tai apie nuodėmes, kurias mes suprantame.

Jei mes išpažįstame nuodėmes, mes žinome, kad Jis ne tik nuplauna mūsų nuodėmes, bet automatiškai nuplauna bet kurią kitą nuodėmę tuo pačiu metu. Taigi, jei mes vaikščiojame su Juo kaip tik galime geriausiai mylėdami brolius, mūsų nuodėmės nuolatos nuvalomos, mūsų rūbai švarūs, be dėmės ir raukšlės. Ir kai mes suvokiame, kad nusidėjome, ir pripažįstame Jam tai, Jis nuvalo tai kartu su kitu neteisumu, ir vėl atstato mūsų rūbus.

Dvasine prasme Kristaus kūnas vaikščiodamas šviesoje turi švarius teisumo rūbus. Tai nėra tobulas Kristaus kūnas, bet tas, kuris vaikščioja tame, ką jis turi. Daugiau žino vienas Viešpats.

Mes žinome, kad  pučiant Paskutiniam Trimitui mirę Kristuje gaus naujus kūnus, gyvieji taip pat gaus naujus kūnus, ir mes susitiksime su Viešpačiu, kad dalyvautume Avinėlio vestuvių puotoje. Nei vienas mūsų nepasieks prieš tai tobulumo, jeigu mes galėtume tai padaryti patys, mums nereikėtų Gelbėtojo.

Aš tikiuosi, kad tai buvo serija skatinanti susimąstyti, ir padės jums susumuoti tai, kuo jūs tikite ir kodėl, ir kaip aš visada sakau, tai nėra svarbu, kad mes sutinkame 100%, tik tai kad jūs žinotumėte, kuo jūs tikite ir kodėl. Kitą savaitę nauja serija...iki tada.

Laiminu visus!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu