John Fenn, 2014 m. gegužės mėn. 3 d.,
Sveiki,
Šiandien,
aš pasidalinsiu, kas atsitinka žmogaus kūnui „paėmimo” metu ir apie žmones,
kurie jau yra danguje, o kitą savaitę apie tai, ar visi kūne bus paimti, ar
nuotaka skiriasi nuo viso Kristaus Kūno, ir pabaigsiu šią seriją 7 savaitę,
poetišku skaičiumi susietu su šia tema.
Kas atsitiks paėmimo
metu?
Paulius
1 Korintiečiams 15:50-55 sako, kad šis gendantis (nykstantis) turi apsivilkti negendamu
(nenykstančiu), šis mirtingas (mūsų dalis) turi būti apsivilkti nemirtingu, kai
bus pučiamas Paskutinis Trimitas. Bet kas būtent tada įvyks?
Jėšua
prisikėlimas – tai yra pavyzdys ir mūsų prisikėlimo šešėlis. Romiečiams 6:4
sako, kad Jėšua buvo prikeltas iš mirties Tėvo šlove. Miręs Jėšua žmogiškas
kūnas buvo padarytas iš žemiškos medžiagos lygiai taip, kaip ir mūsų. Bet kai
buvo atpalaiduota Tėvo šlovė, jėga buvo tokia stipri, kai Jo dvasia ir siela
vėl buvo sujungtos su kūnu. Tai ne tik grąžino šitą kūną gyvenimui, bet pakeitė
jo molekulinę struktūrą ir transformavo jį į kūną padarytą iš dangiškos
medžiagos.
Dabar
Jėzaus kūnas yra padarytas iš dangiškos medžiagos ir daugiau nėra pavaldus
žemesniems dėsniams: mirčiai, senėjimui ir netgi gravitacijai. Paauglystės
metais aš gėrėjausi Tėvu ir netikėtai, kaip tėvas sakytų kažką savo sūnui, kas
jį sujaudintų, Jis pasakė:
„Tu
suprasi, kai gausi pašlovintą kūną, kad jis nepavaldus gamtos dėsniams žemėje“.
Aš paklausiau, ką Jis turi galvoje, Jis atsakė: „Jei nori eiti, tu gali eiti,
jei nori bėgti, tu gali bėgti, jei nori plūduriuoti, gali plūduriuoti, jei nori
skristi, gali skristi. Jei nori būti kažkur minties greičiu, tu gali būti tenai“.
Aš vos begaliu išlaukti!
„Paskerstas
d(D)vasioje”
Mūsų
kūnai yra padaryti iš žemės, ir todėl yra blogi Dievo Dvasios laidininkai. Mūsų
kūnai yra viryklės šildymo ritė, kurie priešinasi elektrai, tekančiai į juos,
todėl ji įkaista. Kuo daugiau elektros teka į juos, tuo labiau ji įkaista.
Taigi taip nutinka, kai Šventoji Dvasia plaukia į mūsų kūnus.
Jei
Dvasia smarkiai nužengia ant žmogaus, Ji paveikia ir jo kūną. Nuo nedidelio
kiekio šitos jėgos žmogus gali jausti svaigulį ar mieguistumą, „šiurpuliukus“
arba šaltį, atrodyti girtas, virpantis, ar net nukristi.
Išgydytas nuo vėžio,
bet „girtas“ Dvasioje
1980
metais, tuo metu 27 metų mano viršininkas pasakė man apie savo žydę žmoną,
kuriai buvo paskirta histerektomija (gimdos pašalinimas) dėl navikų jos
kiaušidėse, kurie sukeldavo stiprų skausmą ir grėsė jos gyvybei. Vakare prieš
operaciją aš paprašiau susitikti parke, kad galėčiau paaiškinti, jog jai
priklauso išgydymas.
Kadangi
ji buvo žydė, aš žinojau, kad tikėti išgydymu jai nebus problema, kaip kartais
būna „bažnyčios žmonėms“. Aš parodžiau jai Kristų Senajame Testamente, paaiškinau
Abraomo sandorą ir padėjau peržvelgti daug ką iš Senojo Testamento iki Izaijo 53
skyriaus, tada evangelijose, parodydamas, kad Jėšua yra Tėvo Žodis tapęs
žmogumi.
Aš
padariau taip, kaip Viešpats išmokė mane: pasidalinau su ja Morkaus 11 skyriumi
apie figmedį, kuris išdžiūvo nuo šaknų, ir pasakiau jai, kad taip nutiks ir
augliams, kai aš įsakysiu jiems mirti. Ji suprato ir patikėjo, nes buvo mokyta
tikėti išgydymu savo hebrajiškame tikėjime, ir dabar matydama Jėšua Mesiją
Senajame Testamente, kaip kenčiantį tarną iš Izaijo 53 skyriaus.
Kai
aš dėjau ant jos rankas ir įsakiau augliams mirti ir išnykti, ji apsvaigo, tapo
tokia „girta Dvasioje“, jog kuriam laikui atsijungė, ir netgi po 45 minučių jai
reikėjo iš vienos pusės jos vyro peties, o iš kitos pusės manojo, kad nueitų
iki automobilio. Kitą rytą prieš operaciją ji paprašė padaryti auglių
nuotraukas, ir visų nuostabai ir sumišimui, auglių nebebuvo, ji buvo išleista
namo su medikų patvirtinimu, jog yra sveika.
Transai
Jei
jėga šiek tiek padidėja, kūnas toliau priešinasi, kadangi jis yra iš žemės:
jūsų dvasia yra dieviška, todėl nesipriešina, bet jūsų kūnas padarytas iš
žemės, taigi jis natūraliai priešinasi Šventajai Dvasiai.
Galbūt
asmuo patiria tarsi nokautą, arba jų fizinės funkcijos ir pojūčiai nutrūksta,
tai yra transas. Tuo metu jie gali būti kaip Petras, kuris Apd 10:10-17 buvo
transe ir matė regėjimą.
Aš
tarnavau Biblijos mokyklos koplyčioje ir viena iš moterų garbintojų komandoje ant
scenos pateko į transą. Ji stovėjo visiškai tyli, viena ranka šiek tiek
pakelta, ir taip truko 90 minučių. Mano akys buvo atvertos dvasinei realybei ir
aš mačiau, kaip iš viršaus ją apgaubė pluoštas šviesos. Galiausiai koplyčios
susirinkimas pasibaigė, ir atėjo kitas instruktorius mokyti savo klasės. Aš
paprašiau jo tiesiog leisti jai stovėti tenai, kol Viešpats pabaigs darbą joje.
Ji taip prastovėjo beveik visą pamoką, tada staiga „sugrįžo“ ir papasakojo, ką
ji matė ir girdėjo. Aš dešimtis kartų stebėjau tokius dalykus, bet tai visada
mane stebina.
Jeigu
jėga pakankamai padidėja, ji gali nužudyti šitą mūsų žemišką kūną. Tai įvyko 2 Samuelio
6:7, kai žmogus pabandė prilaikyti Sandoros skrynią, kurią Dovydas neteisingai
gabeno į miestą vežime, užuot nešęs ant polių, ant kunigų pečių (jie vėliau
atgailavo ir nugabeno Dievo skrynią tinkamu būdu).
BET... jei jėga dar padidėja, ji ne tik nužudo kūną, bet
eina toliau nei mirtis, pakeičia molekulinę struktūrą dangiška medžiaga. Būtent
TADA marumas apsivelka nemarumu, gendantis tampa negendančiu! Štai kas įvyks gyviesiems
„paėmimo metu“. Bus atpalaiduota tokia didelė jėga daugeliui milijonų žmonių,
kad prikels numirusius, pakeis gyvuosius, ir mes būsime danguje su pašlovintais
kūnais, tokiais kaip dabar Viešpaties kūnas.
Bet kas bus su tais, kurie jau yra mirę Kristuje?
Paulius sakė, kad tuomet, kai žmogus miršta, jis eina
tiesiai į dangų. 2 Korintiečiams 5:8 jis sako, kad „nebūti kūne, tai reiškia
būti su Viešpačiu“. Filipiečiams 1:23 jis išreiškė troškimą palikti šitą
pasaulį ir „būti su Kristumi, nes tai yra daug geriau“.
Bet, kuri žmogaus dalis išeina? Tai dvasia ir siela,
kurios yra sujungtos į viena ir tik Žodis, Viešpats Jėšua gali atskirti jas
teisdamas. Hebrajams 4:12 sako: „Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet
kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos,
iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus. Ir joks kūrinys nėra paslėptas nuo Jo
žvilgsnio, bet visa yra nuoga ir atidengta akims To, kuriam turėsime duoti
apyskaitą“. Čia nenorima pasakyti, kad Jis
atidalina du, bet kad Jis žino mūsų mintis ir motyvus ir visas vidinis žmogus
yra atvertas ir nuogas prieš Jį. Nuostabu, kad Jam tebereikia mūsų, ar ne?
Jūsų siela yra jūsų asmenybė, jūsų
protas, jūsų humoro jausmas, ši dalis, kuri yra atnaujinama, kai mokomės mąstyti
ir būti tokiais kaip Jis- tai yra toji dalis, kurią pažįsta žmonės, kai jūs su
jais bendraujate. Jūsų dvasia yra ta dalis, kuri yra atgimusi ir gali būti
jaučiama, nes jūs galite jausti romią švelnią dvasią, malonią dvasią, arba stiprią
ir dominuojančią dvasią, ir t.t. Mes negalime atidalinti dvasios ir sielos lygiai
taip, kaip nei vienas negali atskirti Tėvo nuo Jo Dvasios.
Kaip Jėšua sakė Jono 15:26, Dvasia kyla
iš Tėvo. Lygiai taip mūsų siela kyla... iš mūsų dvasios. Tos dvi dalys yra
amžinos mūsų dalys; kai asmuo miršta, tai jo dvasia ir siela eina į dangų.
Ar danguje yra
senų žmonių?
Jie atrodo taip,
kaip iš čia, bet būdami danguje, aš galiu pasakyti, kad vyresni žmonės praranda
visas gravitacijos, žemės ir pasaulio pasekmes, taigi visi žmonės atrodo taip,
lyg jiems būtų apie 35 metus, nors jeigu jie vyresni, kuomet jie miršta, tu
gali tai pasakyti. Sunku apibūdinti, kadangi nėra nieko žemėje, su kuo galima
būtų tai palyginti, todėl galiu pasakyti tik tiek, kad žemės anspaudas veide
dingsta, o anspaudas veide, kurį paliko dešimtmečiais vaikščiojimas su
Viešpačiu, išlieka. Išminties linijos ir akių žvilgsnis, kurie atskleidžia amžių
ir išmintį, išlieka, bet išoriškai atrodo 35-eri... kaip sakiau, sunku
apibūdinti.
Mirę Kristuje,
kurie bus pirmiausia prikelti, gaus pašlovintus kūnus. Kaip tai įvyks, aš
nežinau, nes natūraliai kyla klausimas, kas jeigu jie buvo mirę taip ilgai, kad
jų kūnai sugrįžo į žemę? Trumpas atsakymas yra toks: mokslas sako, jog materija
negali būti sunaikinama, ji tik pakeičia formą.
Tai reiškia, kad
lapai, kuriuos jūs sudeginote 1973 metų rudenį, vis dar egzistuoja. Jie pakilo
kaip dūmas, dalelytės išsisklaidė ore, buvo nuneštos vėjo, paliestos vandens
molekulių, ir nukrito kaip lietus į ežerą arba vandenyną. Kūnas sugrįžęs į žemę
vis dar egzistuoja pačia elementariausia forma. Materija neišnyksta, bet tik
pakinta. Dvasine prasme tai vyksta todėl, kad Dievas tai sukūrė, taigi tai
negali būti sunaikinta. Bet tai gali būti pakeista taip, kaip tie lapai buvo
pakeisti vėju, pelenų dalelėmis, kurios virto purvu laužavietėje.
Aš visada
spėliojau, ar Jis surinks žmonių kūnų išsimėčiusių per amžius daleles, kurios
dabar sudaro dirvožemį, ežerų, ar jūrų dugną, kurios gali būti dramatiškai pakeistos,
paimtos iš aplinkos arba gali būti netinkamos tuomet, kai žmonės gaus pašlovintus
kūnus. Ar Jam reikia žemiškų elementų, kad pakeistų jų struktūrą, o gal Jis tik
sukuria kūną iš jų? Aš nežinau, bet būtų įdomu sužinoti.
Kitą savaitę – ar yra skirtumas tarp
Kristaus kūno ir Kristaus nuotakos? Kitais žodžiais, ar kūniški krikščionys
NEBUS paimti? Iki tada,
Laiminu visus!
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.