Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2013 m. lapkričio 27 d., trečiadienis

Aš buvau sužlugdytas. 6 dalis

John Fenn, 2013 m. lapkričio mėn. 23 d.,

Sveikinu visus,
„Mes jus mylime, amerikiečiai, tikrai taip. Bet jūs visi esate melagiai!”

Aš buvau priblokštas, kuomet išgirdau vieno mūsų tarptautinės Biblijos mokyklos studento žmoną taip sakant. Jos vyras susijaudinęs stovėjo šalia, jo akys kalbėjo: „Ach, prašau patylėk, brangioji, eikime iš čia“, bet jos intonacija nebuvo smerkianti, o gal labiau nusivylusi. Ji „įkando“ man, taigi ir aš atsakiau tuo pačiu: „Ką jūs turite galvoje?“

Dabar ji švelniai išdėstė savo požiūrį: „Mes žavimės jūsų gyvenimo būdu, laisvėmis, na jūs suprantate – nukariauti vakarus, sekti jūsų svajonėmis, būti tuo, kuo nori būti – mes negalime to daryti mūsų šalyje. Bet jūs visi esate melagiai. Jūs sakote: „Aš paskambinsiu jums kitą savaitę“, arba „Susitikime kartu pavalgyti priešpiečius“, arba „ Aš paskambinsiu tau“, bet jūs niekada to nepadarote“.

Ieškojome teisingų dalykų, bet...
Ji ieškojo tikrų santykių surinkime (bažnyčioje) ir nežinojo, kad neužilgo vienos mega bažnyčios muzikinio tarnavimo direktorius sėdės mano raštinėje ir kalbės apie tuos pačius dalykus tik kitais žodžiais: „Surinkime mane supa žmonės, bet aš esu vienišas. Aš neturiu jokių tikrų draugų ir nei vienas tikrai nepažįsta manęs nei mano žmonos. Ką man daryti? Ar yra nors vienas čia tikras, be tikslo naudotis ir manipuliuoti manimi? Ar yra nors vienas tikras draugas bažnyčioje?“

Abi šios poros, ir galėčiau pridėti, kurios tapo mūsų gerais draugais, ieškojo kažko, ko per pastaruosius 1700 metų sukurta bažnyčios struktūra nedarė – skatinti santykius.

Kodėl IB (Institucinė Bažnyčia) yra tokia, kokia yra
Jetro stebėjo, kaip jo žentas Mozė iki išsekimo sprendė ginčus tarp žmonių ir atsakinėjo į jų klausimus. Jis išsamiai išaiškino jam, kaip reikia sukurti infrastruktūrą Federalinei Izraelio Vyriausybei – pačiai naujausiai planetoje tautai, kuri gimė prieš kelias dienas, kai jie perėjo laikinai išdžiūvusią Raudonąją jūrą.

Jis išsirinko sumanius vyrus iš viso Izraelio ir paskyrė juos vyresniaisiais: tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais. Ir jie teisė žmones visą laiką. Sunkias bylas jie perduodavo Mozei, bet mažas sprendė patys“ (Išėjimo 18:17-26)

Mozė padarė tai, ir taip gimė Federalinė Izraelio Vyriausybė. Tuo laikotarpiu šventyklos kunigystė buvo nustatyta remiantis tuo pačiu principu: Aukščiausias Kunigas vadovavo žemesnio rango kunigams, iki pat žemiausio rango ir berniukų, kurie buvo mokomi būti kunigais. (Samuelio pavyzdys).

Surinkimas priima Mozės Federalinės vyriausybės struktūrą
Žvilgtelėkime maždaug 300 metų į priekį po Sekminių. 313 AD (po Kristaus mirties), imperatorius Konstantinas įteisino krikščionybę, ragindamas tikinčiuosius perkelti savo susirinkimus iš namų į buvusias pagoniškas šventyklas ir jų suolus, pritaikė Mozės sistemą naujam auditorijos stiliui – „bažnyčiai". Kūnas liovėsi buvęs surinkimu (bažnyčia) ir pradėjo vaikščioti į „bažnyčią“. Iškilo būtinybė vienai dovanai būti išaukštintai virš kitų, virš žmonių buvo įtvirtinti pastoriai/ kunigai, ir žemesnio rango „kapitonai“.


Taip 5 tarnavimo dovanos, diakonai (tarnai), pagalbos dovanos, Šventosios Dvasios dovanos, tokios motyvacinės dovanos, kaip raginimo, davimo ir organizavimo bei visos kitos malonės buvo ištrauktos iš Šventojo Rašto konteksto (o tas kontekstas buvo namai) ir pritaikytos auditorijai – ir taip buvo 1700 metų. Štai kodėl yra tiek daug knygų apie šitą programą, kaip Dievo suplanuotus namų surinkimus perkelti iš namų į auditoriją. Nuo tada žmogus bando pritaikyti tą kvadratinį kamštelį apvalioje skylutėje.

Kas pasikeitė per Sekmines, ir koks surinkimas buvo 300 metų
Išėjimo 19 skyriuje Dievas atėjo iš amžinybės ir nusileido nuo kalno, kalbėjosi su Moze, tada persikėlė į naujai pastatytą Sandoros Skrynią, gyveno tarp cherubų ir bendravo ten su Moze. Po 400 metų Dovydas vis dar pažinojo Jį, kaip Dievą, kuris gyvena tarp cherubų. Tada Jis pajudėjo iš Dovydo palapinės į Saliamono šventyklą su tokia šlove, kad kunigai neteko jėgų, kai spindintis Jo buvimo debesis pripildė šventyklą. (Išėjimo 25:21-22, 33:1-11, 2 Samuelio 6:2, 2 Kronikų 5:7-14; 7:1-3)

Nuo šio momento Dievas gyveno Jeruzalės šventyklos Šventų Švenčiausioje – tai žinojo visas Izraelis ir pasaulis 1000 metų. 1000 metų tęsėsi toks patyrimas: jei norėjai sutikti Dievą, turėjai vykti į šventyklą Jeruzalėje, ir tu negalėjai sutikti Jo betarpiškai, tai turėjo būti per vieną iš Jo kunigų, nedaugelio išrinktų tarnauti Dievui. Kiti turėjo „pasaulietiškus“ darbus.

Visa tai pasikeitė per Sekmines, nes tas pats Dievas, kuris atėjo iš amžinybės susitikti su Moze ant kalno, kuris nusileido nuo kalno gyventi Šventų Švenčiausios tabernakulyje ir vis dar po 400 metų Dovydo laikais gyveno tarp cherubų, kuris pajudėjo su šlove ir ugnimi į Saliamono šventyklą, kai jie nešė Sandoros skrynią, ir Jo buvimas apsireikšdavo šiame pastate – per Sekmines Jis persikėlė į žmones! Žmogiškos būtybės tapo gyvomis Dievo šventyklomis!

Pauliaus apreiškimas
Paulius „gavo tai“, kad mes dabar esame Dievo šventyklos ir nuolatos rašė apie to fakto realybę, bet niekur jis taip gerai neišsireiškė kaip Kolosiečiams 1:25-27:

...Jiems Dievas panorėjo atskleisti, kokie šios paslapties šlovės turtai skirti pagonims, būtent Kristus jumyse – šlovės viltis.“

Kristus mumyse! Kai žmonės tapo gyvomis Dievo šventyklomis, šventyklos pastatas tapo netinkamu, nereikalingu, archajiška praeities laikų išraiška. Dievas atskleidė paslaptį – Jis negalėjo persikelti į žmones, kurie buvo nusidėjėliai, taigi Jis turėjo Savąja Dvasia perkurti jų dvasias, tada Jis galėjo įeiti į juos, ir jie galėjo tapti vaikščiojančiomis, kalbančiomis, Jį nešiojančiomis šventyklomis, nunešančiomis Jį, Jo pažinimą ir Jo kelius per visą žemės rutulį skersai ir išilgai!

Kristaus tavyje pasekmės
Didžiausia to, kad Kristus yra tavyje pasekmė: Tu gali liautis stengtis padaryti Jam įspūdį, arba palenkti Jį savo pusėn darydamas darbus, dabar tu gali pradėti vaikščioti su Juo.

Kristus tavyje reiškia, kad nereikia formulių. Jis gyvena tavyje, taigi nereikia šaukti – Jį nesunku išgirsti. Tau nereikia melstis atviro dangaus, nes Kristus yra tavyje. Jums nereikia pasidėti specialaus patepto audinio po paklode 7 naktis iš eilės ir po to nusiųsti jį su geriausiu paaukojimu tokiam ir tokiam broliui, kad jis melstųsi už tave.

Tau nereikia mesti 100$ ant platformos X kalbėtojui, kad gautum Dievo atsakymą į savo maldą, ar gautum prasilaužimą, kurio tau reikia. Tau nereikia bijoti velnio – ne tik Kristus tavyje, bet tu taip pat gavai ir valdžią naudoti Jo vardą bei Dvasios jėgą – tik įsakyk demonams pasitraukti, ir jie pasitrauks.

Tai reiškia, kad nėra specialių dienų savaitėje tinkamų garbinimui, Kristus yra mumyse 24/7, taigi kiekviena diena yra tinkama Jį garbinti. Tai reiškia – aš galiu duoti laisvai, kai matau poreikį, lyderiui arba padėti kitiems pagal tai, kaip Kristus manyje nukreipia mano širdį.

Tai reiškia, kad nėra tokio dalyko, kaip šventa ir pasaulietiška, nes dėl Kristaus manyje, visa ką aš darau, ir visa, kas aš esu, yra šventa; pradedant mano darbu, mano namais, baigiant kompiuteriu – aš pasiimu Chrisą su savimi dirbti, žaisti, 24 valandas per dieną, taigi viskas yra šventa. Mes visi tarnavime, nes Kristus mumyse.

Kita monetos pusė
Taip pat tai reiškia, kad esu asmeniškai ir betarpiškai atsakingas Tam, Kuris gyvena manyje. Tai reiškia, aš turiu dalį Jo asmenybės savyje, ir kiekvienas kitas brolis ar sesuo Viešpatyje taip pat turi dalį Jo asmenybės savyje. Todėl turėti santykius su kitomis gyvomis šventyklomis tampa mano prioritetu Nr.1 garbinime. Aš labai noriu pamatyti, ką jis daro kituose, pamatyti Jį žmonėse, man labai patinka būti su jais realiame gyvenime, kai jie patiria pakilimus ir nuosmukius, pralaimėjimus ir pergales.

Tai reiškia, kad mes visi lygūs: apaštalai ir tie, kurie paduoda stiklinę vandens vaikui, nes mes visi išgelbėti tuo pačiu krauju – vienintelis skirtumas yra mūsų funkcija gyvenime ir Kristaus kūne. Kristus manyje reiškia, kad esu laisvas būti savimi ir nuolatos augti Jame, priimant kiekvieną iššūkį gyvenime ir santykiuose tokiu būdu: „Kaip aš galiu daugiau augti Jame?“

Tai reiškia, kad aš plaukioju atvirame vandenyne, daugiau nepririštas prie akvariumo, bet lavinamas kartu su kitomis tos pačios rūšies „žuvimis“, nes Paulius pasakė: „nėra nei žydo, nei graiko, vergo, nei laisvojo, mes visi esame viena Kristuje.“

Teisumas ateina per tikėjimą Kristumi, bet tai neįrodoma – visi gali sakyti, kad jie yra krikščionys. Dievas sukūrė įrodymą mūsų teisumui per mūsų santykius, ir jie prasideda namuose, lygiai taip, kaip Jis tai darė su Adomu, Ieva ir Viešpačiu sode – kur 2 ar daugiau susirinkę, Jis yra jų tarpe – kodėl? Nes Jis gyvena juose abiejuose!

Šitas klausimas lieka kitai savaitei naujoje serijoje... iki tada!


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.