John Fenn, 2013 m. lapkričio mėn. 23 d.,
Sveikinu
visus,
„Mes
jus mylime, amerikiečiai, tikrai taip. Bet jūs visi esate melagiai!”
Aš
buvau priblokštas, kuomet išgirdau vieno mūsų tarptautinės Biblijos mokyklos
studento žmoną taip sakant. Jos vyras susijaudinęs stovėjo šalia, jo akys
kalbėjo: „Ach, prašau patylėk, brangioji, eikime iš čia“, bet jos intonacija nebuvo
smerkianti, o gal labiau nusivylusi. Ji „įkando“ man, taigi ir aš atsakiau tuo pačiu:
„Ką jūs turite galvoje?“
Dabar
ji švelniai išdėstė savo požiūrį: „Mes žavimės jūsų gyvenimo būdu, laisvėmis,
na jūs suprantate – nukariauti vakarus, sekti jūsų svajonėmis, būti tuo, kuo
nori būti – mes negalime to daryti mūsų šalyje. Bet jūs visi esate melagiai.
Jūs sakote: „Aš paskambinsiu jums kitą savaitę“, arba „Susitikime kartu
pavalgyti priešpiečius“, arba „ Aš paskambinsiu tau“, bet jūs niekada to
nepadarote“.
Ieškojome teisingų
dalykų, bet...
Ji
ieškojo tikrų santykių surinkime (bažnyčioje) ir nežinojo, kad neužilgo vienos
mega bažnyčios muzikinio tarnavimo direktorius sėdės mano raštinėje ir kalbės
apie tuos pačius dalykus tik kitais žodžiais: „Surinkime mane supa žmonės, bet
aš esu vienišas. Aš neturiu jokių tikrų draugų ir nei vienas tikrai nepažįsta
manęs nei mano žmonos. Ką man daryti? Ar yra nors vienas čia tikras, be tikslo
naudotis ir manipuliuoti manimi? Ar yra nors vienas tikras draugas bažnyčioje?“
Abi
šios poros, ir galėčiau pridėti, kurios tapo mūsų gerais draugais, ieškojo
kažko, ko per pastaruosius 1700 metų sukurta bažnyčios struktūra nedarė –
skatinti santykius.
Kodėl IB
(Institucinė Bažnyčia) yra tokia, kokia yra
Jetro
stebėjo, kaip jo žentas Mozė iki išsekimo sprendė ginčus tarp žmonių ir
atsakinėjo į jų klausimus. Jis išsamiai išaiškino jam, kaip reikia sukurti
infrastruktūrą Federalinei Izraelio Vyriausybei – pačiai naujausiai planetoje
tautai, kuri gimė prieš kelias dienas, kai jie perėjo laikinai išdžiūvusią
Raudonąją jūrą.
„Jis išsirinko sumanius vyrus iš viso Izraelio ir paskyrė
juos vyresniaisiais: tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir
dešimtininkais. Ir jie teisė žmones visą laiką. Sunkias bylas jie perduodavo
Mozei, bet mažas sprendė patys“ (Išėjimo 18:17-26)
Mozė
padarė tai, ir taip gimė Federalinė Izraelio Vyriausybė. Tuo laikotarpiu
šventyklos kunigystė buvo nustatyta remiantis tuo pačiu principu: Aukščiausias
Kunigas vadovavo žemesnio rango kunigams, iki pat žemiausio rango ir berniukų,
kurie buvo mokomi būti kunigais. (Samuelio pavyzdys).
Surinkimas priima
Mozės Federalinės vyriausybės struktūrą
Žvilgtelėkime
maždaug 300 metų į priekį po Sekminių. 313 AD (po Kristaus mirties),
imperatorius Konstantinas įteisino krikščionybę, ragindamas tikinčiuosius
perkelti savo susirinkimus iš namų į buvusias pagoniškas šventyklas ir jų
suolus, pritaikė Mozės sistemą naujam auditorijos stiliui – „bažnyčiai".
Kūnas liovėsi buvęs surinkimu (bažnyčia) ir pradėjo vaikščioti į
„bažnyčią“. Iškilo būtinybė vienai dovanai būti išaukštintai virš kitų, virš
žmonių buvo įtvirtinti pastoriai/ kunigai, ir žemesnio rango „kapitonai“.
Taip
5 tarnavimo dovanos, diakonai (tarnai), pagalbos dovanos, Šventosios Dvasios
dovanos, tokios motyvacinės dovanos, kaip raginimo, davimo ir organizavimo bei
visos kitos malonės buvo ištrauktos iš Šventojo Rašto konteksto (o tas
kontekstas buvo namai) ir pritaikytos auditorijai – ir taip buvo 1700 metų.
Štai kodėl yra tiek daug knygų apie šitą programą, kaip Dievo suplanuotus namų
surinkimus perkelti iš namų į auditoriją. Nuo tada žmogus bando pritaikyti tą
kvadratinį kamštelį apvalioje skylutėje.
Kas pasikeitė per
Sekmines, ir koks surinkimas buvo 300 metų
Išėjimo
19 skyriuje Dievas atėjo iš amžinybės ir nusileido nuo kalno, kalbėjosi su
Moze, tada persikėlė į naujai pastatytą Sandoros Skrynią, gyveno tarp cherubų
ir bendravo ten su Moze. Po 400 metų Dovydas vis dar pažinojo Jį, kaip Dievą, kuris
gyvena tarp cherubų. Tada Jis pajudėjo iš Dovydo palapinės į Saliamono
šventyklą su tokia šlove, kad kunigai neteko jėgų, kai spindintis Jo buvimo
debesis pripildė šventyklą. (Išėjimo 25:21-22, 33:1-11, 2 Samuelio 6:2, 2 Kronikų
5:7-14; 7:1-3)
Nuo
šio momento Dievas gyveno Jeruzalės šventyklos Šventų Švenčiausioje – tai
žinojo visas Izraelis ir pasaulis 1000 metų. 1000 metų tęsėsi toks patyrimas:
jei norėjai sutikti Dievą, turėjai vykti į šventyklą Jeruzalėje, ir tu
negalėjai sutikti Jo betarpiškai, tai turėjo būti per vieną iš Jo kunigų,
nedaugelio išrinktų tarnauti Dievui. Kiti turėjo „pasaulietiškus“ darbus.
Visa
tai pasikeitė per Sekmines, nes tas pats Dievas, kuris atėjo iš amžinybės
susitikti su Moze ant kalno, kuris nusileido nuo kalno gyventi Šventų Švenčiausios
tabernakulyje ir vis dar po 400 metų Dovydo laikais gyveno tarp cherubų, kuris
pajudėjo su šlove ir ugnimi į Saliamono šventyklą, kai jie nešė Sandoros
skrynią, ir Jo buvimas apsireikšdavo šiame pastate – per Sekmines Jis persikėlė į žmones! Žmogiškos būtybės tapo gyvomis
Dievo šventyklomis!
Pauliaus apreiškimas
Paulius
„gavo tai“, kad mes dabar esame Dievo šventyklos ir nuolatos rašė apie to fakto
realybę, bet niekur jis taip gerai neišsireiškė kaip Kolosiečiams 1:25-27:
„...Jiems Dievas panorėjo atskleisti, kokie šios paslapties
šlovės turtai skirti pagonims, būtent Kristus
jumyse – šlovės viltis.“
Kristus mumyse! Kai žmonės tapo
gyvomis Dievo šventyklomis, šventyklos pastatas tapo netinkamu, nereikalingu, archajiška
praeities laikų išraiška. Dievas atskleidė paslaptį – Jis negalėjo persikelti į
žmones, kurie buvo nusidėjėliai, taigi Jis turėjo Savąja Dvasia perkurti jų
dvasias, tada Jis galėjo įeiti į juos, ir jie galėjo tapti vaikščiojančiomis,
kalbančiomis, Jį nešiojančiomis šventyklomis, nunešančiomis Jį, Jo pažinimą ir
Jo kelius per visą žemės rutulį skersai ir išilgai!
Kristaus tavyje
pasekmės
Didžiausia
to, kad Kristus yra tavyje pasekmė: Tu gali liautis stengtis padaryti Jam
įspūdį, arba palenkti Jį savo pusėn darydamas darbus, dabar tu gali pradėti
vaikščioti su Juo.
Kristus
tavyje reiškia, kad nereikia formulių. Jis gyvena tavyje, taigi nereikia šaukti
– Jį nesunku išgirsti. Tau nereikia melstis atviro dangaus, nes Kristus yra tavyje.
Jums nereikia pasidėti specialaus patepto audinio po paklode 7 naktis iš eilės
ir po to nusiųsti jį su geriausiu paaukojimu tokiam ir tokiam broliui, kad jis
melstųsi už tave.
Tau
nereikia mesti 100$ ant platformos X kalbėtojui, kad gautum Dievo atsakymą į
savo maldą, ar gautum prasilaužimą, kurio tau reikia. Tau nereikia bijoti
velnio – ne tik Kristus tavyje, bet tu taip pat gavai ir valdžią naudoti Jo
vardą bei Dvasios jėgą – tik įsakyk demonams pasitraukti, ir jie pasitrauks.
Tai
reiškia, kad nėra specialių dienų savaitėje tinkamų garbinimui, Kristus yra
mumyse 24/7, taigi kiekviena diena yra tinkama Jį garbinti. Tai reiškia – aš
galiu duoti laisvai, kai matau poreikį, lyderiui arba padėti kitiems pagal tai,
kaip Kristus manyje nukreipia mano širdį.
Tai
reiškia, kad nėra tokio dalyko, kaip šventa ir pasaulietiška, nes dėl Kristaus
manyje, visa ką aš darau, ir visa, kas aš esu, yra šventa; pradedant mano
darbu, mano namais, baigiant kompiuteriu – aš pasiimu Chrisą su savimi dirbti,
žaisti, 24 valandas per dieną, taigi viskas yra šventa. Mes visi tarnavime, nes
Kristus mumyse.
Kita monetos pusė
Taip
pat tai reiškia, kad esu asmeniškai ir betarpiškai atsakingas Tam, Kuris gyvena
manyje. Tai reiškia, aš turiu dalį Jo asmenybės savyje, ir kiekvienas kitas
brolis ar sesuo Viešpatyje taip pat turi dalį Jo asmenybės savyje. Todėl turėti
santykius su kitomis gyvomis šventyklomis tampa mano prioritetu Nr.1 garbinime.
Aš labai noriu pamatyti, ką jis daro kituose, pamatyti Jį žmonėse, man labai
patinka būti su jais realiame gyvenime, kai jie patiria pakilimus ir
nuosmukius, pralaimėjimus ir pergales.
Tai
reiškia, kad mes visi lygūs: apaštalai ir tie, kurie paduoda stiklinę vandens
vaikui, nes mes visi išgelbėti tuo pačiu krauju – vienintelis skirtumas yra
mūsų funkcija gyvenime ir Kristaus kūne. Kristus manyje reiškia, kad esu
laisvas būti savimi ir nuolatos augti Jame, priimant kiekvieną iššūkį gyvenime
ir santykiuose tokiu būdu: „Kaip aš galiu daugiau augti Jame?“
Tai
reiškia, kad aš plaukioju atvirame vandenyne, daugiau nepririštas prie
akvariumo, bet lavinamas kartu su kitomis tos pačios rūšies „žuvimis“, nes
Paulius pasakė: „nėra nei žydo, nei graiko, vergo, nei laisvojo, mes visi esame
viena Kristuje.“
Teisumas
ateina per tikėjimą Kristumi, bet tai neįrodoma – visi gali sakyti, kad jie yra
krikščionys. Dievas sukūrė įrodymą mūsų teisumui per mūsų santykius, ir jie
prasideda namuose, lygiai taip, kaip Jis tai darė su Adomu, Ieva ir Viešpačiu
sode – kur 2 ar daugiau susirinkę, Jis yra jų tarpe – kodėl? Nes Jis gyvena
juose abiejuose!
Šitas klausimas
lieka kitai savaitei naujoje serijoje... iki tada!
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.