Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2013 m. lapkričio 17 d., sekmadienis

Aš buvau sužlugdytas. 4 dalis

John Fenn, 2013 m. lapkričio mėn. 9 d.,

Sveikinu visus,
Ji prašė pasimelsti, nes jai visą dieną skaudėjo galvą. Keletas mūsų buvo susirinkę namuose kartu pavalgyti, bet po pietų ir prieš pat mums išsiskirstant savo keliais, ji mus sustabdė ir atsiprašiusi paprašė maldos. Tai buvo vienas iš momentų, kai aš suvokiau, kad nesu dalimi jokio tikėjimo „akvariumo“.

Mokiniai neturintys jėgos
Ten buvo 5 žmonės, kurie nedelsiant apsupo ją ir uždėjo ant jos rankas, o aš stovėjau nuošalyje klausydamas Viešpaties, ieškodamas išminties, kad žinočiau, ką Jis nori daryti, ir jeigu tai Jo valia gydyti, tai kokia kryptimi eiti. Aš klausiau Jo, ar tai deguonies trūkumas ir/ar aukštis, nes mes buvome Kolorado Springs kalnuose, Kolorado valstijoje, o ji buvo iš daug žemesnės vietovės. Tai būtų reiškę, kad maldos nereikia, o vandens ir miego. Ar tai nuo miego stokos ir nuovargio, ar streso, nes savaitgalis buvo užimtas, o namuose buvo problemų. Taigi, aš laukiau iš Jo, o jie nedelsiant pradėjo dvasinį puolimą, prilygstantį kariniam Omaha Beach šturmui D-dieną (D-Day).

Viena ponia paėmė vadovavimą ir meldėsi tokio tipo malda: „padenkime viską“, pradėjo skelbdama Jėzaus kraują ir piešdama „kraujo liniją“ smėlyje. Tada ji pasakė, kad šturmuoja dangaus vartus, įsakinėdama velniui bėgti į Didįjį Kanjoną (gaila ten esančių alpinistų ir stovyklautojų), tada ji prašė Viešpaties pasigailėti tos moters, po to įsakė angelams ateiti ir patarnauti jai, buvo dar kitos komandos ir skelbimai, kurie skambėjo labai dvasiškai, buvo atlikti su didele aistra ir iškilmingumu.

Pasigailėk manęs!
Tada kiti meldėsi, prašydami Tėvą išgydyti ją, palaiminti jos šeimą ir patraukti juos prie savęs, įsakė velniui pasitraukti nuo jos vaikų, vyro ir jų verslo. Tai buvo, ką aš pavadinčiau „maldos guliašu“ – sumeti viską į vieną puodą tikėdamasis, kad tai veiks, ir visi eis namo pilnais dvasiniais pilvais bei jausdamiesi taip, lyg suspardę velniui užpakalį.

Vienu metu kažkas paklausė, kaip ji jaučiasi, ir ji pripažino, kad jai tebeskauda galvą. Aš pasakiau, leisk man uždėti ant tavęs rankas, ką aš ir padariau bei pasakiau: „Aš įsakau tau būti išgydytai Jėzaus vardu. Skausme pasitrauk“. Su susižavėjimu akyse ji pasakė: „Tai pasitraukė! Tai pasitraukė! Tiesiog taip!”

Jokio akvariumo, kvietimas namo
Tuo momentu aš supratau, kad aš nesu nei iš vieno tikėjimo akvariumo, kuriame tie žmonės plaukiojo. Aš buvau iš atviro vandenyno, kur tikima Dievo Žodžiu ir paklūstama jam. Tai ne arogancija, tai diagnozė. Nors jie mylėjo Dievą, jų tikėjimas buvo toks, ko jie buvo mokomi populiarios kultūros ir mokytojų, kuriuos ta kultūra iškėlė, kas nebuvo Žodis. Jėšua labai aiškiai mokė: įsakyk būti išgydytam – Jėšua niekada nesimeldė Tėvui, kad išgydytų ką nors (taip nedarė nei apaštalai), Jis įsakinėdavo, ir mums reikia taip daryti, kaip Jis darė.


Aš galvojau, ar galite įsivaizduoti, kad Petras ir Jonas Apaštalų darbų darbų 3 skryriuje sako vyrui: „Sidabro ir aukso neturiu, bet tai, ką turiu tau duodu, Jėzaus vardu, o Tėve, prašau paliesk jį, mes skelbiame kraują, pasitrauk šėtone, aš įsakau jums angelai dabar ateiti ir tarnauti šitam žmogui, mes sulaužome giminės prakeikimą virš šito žmogaus, oi, jei tik kas galėtų pakilti į trečią dangų, Viešpatie, liek gailestingumo lašus ant jo, pakilk ir vaikščiok.“ Ar galite tai įsivaizduoti?

Padarykite tai paprastai
Vėliau, kai buvo paklaustas, kaip tas žmogus buvo išgydytas Apd 3:16 Petras atsakė paprastai: „Per tikėjimą Jėzaus vardu šitas vyras stovi prieš tave sveikas“. Pasipriešink spaudimui kalbėti daug – tik paminėk vardą ir ilsėkis, ir stebėk Jo darbą. Kitu atveju savo gausiais žodžiais tu atskleisi, kaip mažai tiki.

(Tarp kitko, ši eilutė sugriauna Cesationistų teologiją (theology of cessationist‘s), kurie tiki, kad išgydymai/stebuklai praėjo. Nes išgydymai pagal juos buvo tik tam laikui, taigi tikėjimas Jėzaus vardu, buvo tik pirmame amžiuje.)

Bet tu turi pažinti Jį, ir žinoti Tėvo valią duotai situacijai, kad konkrečiai situacijai turėtum tokį tikėjimą, jog pasakytum tą nuostabų vardą tik 1 kartą ir pamatytum rezultatus. Modernus akvariumas pataiko į viską tik ne į taikinį – mokymas, kuriuo domisi smalsūs protai neturi didelės reikšmės, jie nemoko apie Jėzaus vardo jėgą ir, kad reikia pažinti Jį pakankamai gerai, jog būtum įgalintas naudoti jį tinkamai.

Nedidelis nukrypimas: Trumpa istorijos pamoka
Aplankymo metu aš paklausiau Viešpaties, kaip Kristaus kūnas Amerikoje atsidūrė toje vietoje, kur dabar yra, pasinėręs į formules ir nenuoseklumą, vietoj Evangelijos paprastumo, ir Jis man pasakė:

„1980 metais Aš pakėliau tai, ką jūs vadinate Tikėjimo Žodžiu, kad suteiktų Mano Žodžio vientisumą tiems, kurie 1970 metais išėjo iš charizmatinio atsinaujinimo. Bet greitai priešas pasinaudojo geiduliais daugelio širdyse ir iškreipė Mano Žodį, kad būtų susitelkta į pinigus, tai sutrukdė Mano Žodžio vientisumo plitimui Mano kūne. Tai, ką jūs matote šiandien, yra rezultatas po to einančiai kartai, kuri niekada neturėjo pamato Mano Žodyje, taigi jie vaikėsi nukrypimų ir kitos evangelijos bei kitos dvasios. Jie galvoja, kad jie yra išmintingi, subrendę, ir įvykių centre, bet yra kvaili, nes jie pavedė save tiems dalykams... Bet Aš panaudojau tuos dalykus, kad atskleisčiau jų širdžių kvailumą tam, kad galėčiau atskirti Sau tikrus mokinius, kurie nori judėti brandoje Manyje...“

Jausmai ar Žodis?
Kai aš buvau paauglys, prisimenu sakiau Tėvui, kad jaučiu, jog Jis nenori manęs, nes mano tėtis atstūmė mane, aš iš tiesų sau nepatikau, kovojau su atstūmimo jausmu ir nusiminimu.

Bet aš prisimenu, kad skaičiau laiške Efeziečiams, jog buvau užantspauduotas Šventąja Dvasia, kai įtikėjau, kad aš buvau palaimintas visais dvasiniais palaiminimais, pasodintas danguje su Kristumi, ir kad buvau sukurtas Jame geriems darbams (Ef 1:3, 11; 2:6, 10)

Aš gerai prisimenu tą dieną, kai stovėjau savo miegamajame su tuo senuoju: „Snoopy ir Charlie Brown“ lovos užklotu ant savo lovos, tuo pačiu, kurį turėjau nuo 10 metų, nes mano mama buvo per daug neturtinga, kad nupirktų kitą tinkantį 17-mečiui, sakydamas pusiau sau, pusiau Tėvui: „Mano pojūčiai sako, kad esu neišgelbėtas, ir Tu manęs nenori, ir aš neturiu nei plano, nei tikslo gyvenime, bet aš tikiu Tavo Žodžiu, kad aš užantspauduotas Šventąja Dvasia, pasodintas danguje su Viešpačiu Jėzumi, ir sukurtas geriems darbams. Aš pasirenku tikėti tavimi, Tėve, nepaisant savo pojūčių.“

Taigi, reikia apsispręsti ar tikėti Dievo Žodžiu, ar tikėti pojūčiais ir prisiminimais
Tas momentas pakeitė mano gyvenimą – aš nusprendžiau tikėti Žodžiu, nesvarbu, kaip aš jaučiuosi, ir ką matau. Iš šios pozicijos, aš supratau, kad mano jausmai ir emocijos gali būti pajungtos tam, ką sako Žodis. Aš pripažįstu, kad buvau toks uolus ir taip ignoravau realų gyvenimą, kad pasakiau savo mamai, jog tikėdami mes galime niekada neturėti jokių problemų. Po labai nepasitikinčio žvilgsnio, ji paprastai pasakė: „Tu tiesiog neilgai gyvenai, mano sūnau. Palauk, kai tau pačiam reikės apsimokėti sąskaitas“.

Aš dažnai gaunu elektroninius laiškus, arba kalbuosi su žmonėmis, kurie įsitikinę, kad padarė mirtiną nuodėmę. Neatleidžiama nuodėmė, tai Šventosios Dvasios atstūmimas, iš esmės yra Jėzaus kaip Viešpaties atmetimas. Jėšua mirė už kitus, ne už save, taigi vienintelė nuodėmė, už kurią nebuvo sumokėta, yra Jo atmetimas. Ir kadangi Šventoji Dvasia yra išgelbėjimo tarpininkė, atmesti Jėzų yra piktžodžiauti (atmesti, atstumti tarnavimą, kalbėti prieš) Šventąją Dvasią.

Kai aš vedžioju tikinčiuosius po Žodį rodydamas jiems, kad jie nepadarė neatleidžiamos nuodėmės, beveik visada jie atsakydavo, kad jie įsitikinę, jog Jis paliko juos, nes jie negali daugiau Jo jausti. Tie žmonės, kurie tikėjo Viešpačiu, mylėjo Jį, bet buvo įsitikinę, kad Viešpats pyksta ant jų ir atstūmė juos, nes jie padarė tokias nuodėmes, pvz.: kalbėjo prieš pamokslininką, ar temperamento protrūkyje pasakė Viešpačiui: jei toks yra tarnavimas Jam, tai jie nenori Jo. Tokie temperamento prasiveržimai būdingi krikščionims kūdikystėje. Ir negalvokite, kad laikas, kai asmuo pažįsta Viešpatį apsprendžia jo dvasinį amžių. Paulius nurodo, kad krikščionys, kurie yra nestabilūs, vaikosi keistų mokymų, priešiškai nusiteikę kitų atžvilgiu, susiskaldę arba pavydi yra kūdikiai tikėjime.)

Laisvas nuo akvariumo
Esminė tiesa tikėti Dievo Žodžiu daugiau nei savo emocijomis, išlaikė mane visų į formules ir ritualus susitelkiančių akvariumų nuošalyje. Aš nesu teritorinis, todėl netikau surinkimo (bažnyčios) sistemoje, bet Žodis sakė nebūti teritoriniu. Aš nebuvau politiniu, nei pataikūnu visad sakančiu - „taip“, taigi aš sakydavau tiesą, nors kartais įžeisdavau žmones, bet taip daryti sako Žodis.

Man paskambino mano viršininkas, vyresnysis pastorius, pirmadienį po Sekmadienio Super Taurės, grasindamas mane atleisti, nes aš nedalyvavau vakariniame sekmadienio tarnavime, manydamas, kad aš likau namie žiūrėti beisbolo varžybų. Aš pasakiau jam, kad pavadavau jį 6 ar 8 paskutinius vakarus įvairiuose tarnavimuose, o mano neįgaliam sūnui reikia manęs ir mano žmonai reikia poilsio. Bet jis vis tiek grasino mane atleisti. Aš atsakiau: „Darykite kaip išmanote, tai jūsų reikalas, bet Žodis sako, kad šeimai reikia teikti pirmenybę, todėl mano žmona ir sūnus man svarbiau, ir tai nesikeis, nes tai, ką darau yra teisinga“. Aš pasilikau savo darbe, bet rizikavau, nes gyvenau pagal Žodį.

Jei kažkas mokė ir mano dvasia jautė kažką negero tame, aš eidavau į Žodį ir patikrindavau. Jei emocijos sukildavo priešingai Žodžiui, aš pakeisdavau emocijas, susitvarkydavau su jomis, ir pakeisdavau savo mąstymą, kuris sukėlė blogas emocijas, pataisydavau save: „Tai neteisinga, nes Žodis sako taip...“

Aš išmokau, jei mano dvasia pritaria mokymui, tai dėl to, kad Tiesos Dvasia manyje liudija mano dvasiai apie tai, bet jei mano dvasia nuliūsta arba jaučiasi blogai dėl mokymo, tai dėl to, kad Tiesos Dvasia liudija, jog mokymas yra klaidingas. Taigi, Dvasios ir Žodžio liudijimu aš išmokau pasitikėti savo viduje daugiau, nei išaukštintu didžiausiu autoritetu, daugiau nei žymiu mokytoju, nesvarbu kaip jis yra išaukštintas žmonių akyse.

Ir tai yra esminė priežastis, kodėl aš nepritapau jokiame akvariume. Aš pasirinkau būti ištikimu Žodžiui ir rašytiniam Žodžiui, o ne sistemai, žmogui, ar formulei. Tada Jėšua pasirodė man 2001 ir pasakė štai ką:

„Matyk tai, ką Aš matau. Žmonės bėgioja ten ir šen, iš vieno susirinkimą į kitą, ieškodami reginio, galvodami, kad TAI yra antgamtiška. O tuo metu jie nepastebi antgamtinio darbo savo tarpe, netgi savo širdyje, nes mokinystės procesas YRA antgamtiškas... kaip buvo pradžioje, taip turi būti dabar; aš veikiu per santykius.“

Kai palikau akvariumą, kuriame galėčiau plaukioti, pradėjau studijuoti apie tai, koks buvo surinkimas Pauliaus metu ir lyginti su dabartiniu, ir supratau, kad tarp jų yra mažai kas bendro.

Jei aš pavedžiau savo protą ir emocijas Žodžiui ir Dvasiai kasdieniniame gyvenime, ar įmanoma pakeisti mintis pagal tai, ką Žodis sako, koks turi būti surinkimas? Kaip Paulius suprato surinkimą?

Apie tai kitą savaitę. Laiminu jus visus!


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą