Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2013 m. spalio 24 d., ketvirtadienis

Kasmėnesinės namų surinkimo mintys: Bendra gysla

John Fenn, 2013 m. rugsėjo mėn. 24 d.,

Sveikinu visus,
Nerašiau kasmėnesinių namų surinkimo minčių jau nuo pavasario, kuomet prasidėjo mano kelionių maratonas. Ačiū jums už kantrybę.

Keletą pastarųjų mėnesių mąsčiau, kuo turėčiau pasidalinti ir štai, dabar pagaliau turiu laiko ir energijos užrašyti jums šias mintis.

Nuomonės, supratimai, teisingi ir klaidingi
Stebėdamas skirtingose šalyse esančius namų surinkimus ir skirtingų kultūrų žmones juose, matau bendrą keblumą – žmonės yra įsiskaudinę arba atsiskyrę vieni nuo kitų, ir visa tai dėl nuomonių ir supratimų.

Naujausia mano Savaitės minčių serija labai susijusi su šia tema, nes ten dalinuosi apie atsiskyrimą vienas nuo kito dėl nuodėmės. Visgi, ką bendro pastebėjau visame pasaulyje yra tai, kad krikščionys įsivelia į tarpusavio vaidus ir net atsiskiria dėl skirtingų nuomonių. Galime išskirti tris kategorijas:

1) Savo gyvenimiškos patirties projektavimas kitam – išankstinis nusistatymas
Vienas namų surinkimo lankytojas liko labai įsižeidęs. Paklausite, dėl ko? Susirinkimo metu mes nedarėme Viešpaties vakarienės ir šis žmogus nusprendė, jog tai visiškai netinkama. Jis turėjo išankstinį nusistatymą, kaip viskas turi vykti namų surinkime. Šis lūkestis buvo paremtas jo ankstesne patirtimi - prieš 20 metų lankydamas mažą namų ląstelę, jis dalyvaudavo Duonos laužyme kiekvieną kartą jiems susirinkus.

Jis negalėjo susitaikyti su tuo, kad nors jo nuomonė ir buvo išklausyta, tačiau namų surinkime mes laužome duoną ir geriame iš Viešpaties taurės tik tuomet, kai taip nusprendžia tą savaitę susirinkimui vadovaujantis asmuo. Mes neturime griežto grafiko. Šis žmogus išėjo įsiskaudinęs ieškoti to tobulo namų surinkimo, kuris visiškai atitiktų jo patirtį prieš 20 metų.

Laiko privalumas - jis padeda mums pasirinkti, kuriuos prisiminimus mes norime išsaugoti. Akivaizdu, jog šis asmuo savo atmintyje išsaugojo tik tai, kas jam atrodė tobula jo namų ląstelėje net prieš du dešimtmečius.

Šokiruojanti patirtis. Vienai šeimai namuose reikėjo naujos elektros instaliacijos, taigi namų surinkimo nariai visi drauge savanoriškai susirinko padėti. Jie parūpino šeimai viską, kas reikalinga ir ketino šeštadienio rytą pakeisti elektros saugiklius, sutvarkyti elektrą skalbyklei bei vonios kambariui, tačiau namų šeimininkas mandagiai atsisakė.

Vienas žmogus dėl to labai nuliūdo. Priežastis, kodėl namų šeimininkas atsisakė pagalbos, nors priėmė reikalingas medžiagas buvo ta, jog jis pats išmanė instaliacijos darbą. Perspektyva, kad aštuoni ar dešimt savanorių elektros laidus tempia ir jungia tai šen, tai ten prie jo elektros skirstymo dėžės ir rozečių, išgąsdino jį, jog tai gali sukelti pavojų gyvybei arba gaisrą, jei kuris nors iš šių neprityrusių padėjėjų prijungtų ką nors neteisingai.


Įžeistasis vyriškis buvo elektros instaliacijos žinovas ir priėmė namų savininko pagalbos atsisakymą kaip abejonę jo gebėjimais. Jis galvojo, kad visi turi suprasti ir priimti jo pagalbą, nes jis šios srities specialistas. Jis perkėlė savo gyvenimo patyrimą ir lūkesčius dėl to, kaip jis turi būti priimamas tam namų šeimininkui ir situacijai.

Galiu be galo pasakoti panašias istorijas, tačiau joms visoms būdinga tai, kad kartais žmonės galvoja, jog jų turimas gyvenimo patyrimas yra vienintelis teisingas, todėl visi turi elgtis pagal jį; jeigu anksčiau Viešpaties vakarienė būdavo valgoma kiekvieno susirinkimo metu, tuomet blogai elgtis kitaip; jeigu kažkas pasiūlė padėti ir atlikti elektros instaliacijos darbus, o šis žmogus žinojo, jog gali tai atlikti, vadinasi neteisinga buvo atstumti tokia dosnią dovaną.

Apaštalas Paulius keliose Biblijos vietose rašė, jog yra teisinga aptarti dalykus, tačiau neturime veltis į ginčus. Kitais žodžiais tariant, diskusija perauga į ginčą, kuomet kas nors reikalauja, kad kitas žmogus pakeistų savo nuomonę, su kuria jis nesutinka. Sustabdykite ginčą, tik pasikeiskite nuomonėmis; įsižeidimas ateina tuomet, kai savo lūkesčius mes perkeliame kitam.

Paklausk savęs, ar tu formuoji nuomonę arba situaciją apie kitą asmenį, remdamasis savo gyvenimo patyrimu ir perkeli savo lūkesčius į jį? Tai sukelia asmeninį įsižeidimą, jausmą, jog jie tave atmeta todėl, kad nesielgia TAIP, kaip tu norėtum. Atsitrauk ir leisk jiems veikti toje situacijoje taip, kaip jie mano esą teisinga. Jie yra atsakingi Jėzui, o ne tau, todėl atsipalaiduok ir paleisk tai.

2) Savo dovanų primetimas kitiems
Tai pasireiškia, kuomet asmuo kam nors sako: Na, aš taip nesielgčiau! Tai labai panašu į 1 punktą, kuomet pasaulį mes matome savo gyvenimiškos patirties akimis, t. y. kitus vertiname pagal savo turimas dovanas ir talentus.

Vis dėl to ši nuomonė sukelia įsižeidimą, kai kitus matome tik per savo dovanų prizmę ir nesugebame pamatyti, kad kiti taip pat turi unikalių dovanų. Dažnai pamatę savo dovanos užuomazgą kitame asmenyje mes mąstome, jog ji turi būti ištobulinta iki tokio lygio, kaip ir pas mane.

Žaibiška žinia: Tai ne mūsų darbas vystyti mūsų dovanas kituose.

Kai kitus vertiname pagal savo turimas dovanas, galiausiai imame mąstyti, kad jeigu kitiems nesiseka taip, kaip mums, vadinasi jie nesubrendę arba turi trūkumų, su kuriais jiems dar reikia susidoroti. Tai yra situacija, kuomet mūsų akyje yra rąstas, o kito akyje – šapelis.

Pastoriaus žmona, kuri vadovavo garbinimui (aš tuo metu buvau surinkimo tarnautojų komandoje); jos vedamas garbinimas buvo labai energingas, buvo šokinėdama aukštyn ir žemyn, žmonės sukosi ratu, šaukdavo ir plodavo rankomis. Jeigu tu nešokinėdavai aukštyn ir žemyn taip, kaip ji, tuomet ji pažiūrėdavo į tave tokiu žvilgsniu, jog suprastum. Aš išmokau atsakyti žvilgsniu, kuris iš esmės reiškė: Ponia, aš taip negarbinu, tiesą sakant, turėtum būti laiminga, jog nepuolu žemėn veidu į kilimą, nes aš šitaip supratu garbinimą“.

Prisimenu pastoriaus komandos tarnautojų susirinkimą. Patalpoje buvo 35 asmenys ir pastoriaus žmona visus įtikinėjo, kad mes turime visi šokinėti aukštyn, žemyn ir kartu su ja būti tarsi palaikymo komanda kongregacijai. Aš nervingai apžvelgiau kambarį vildamasis, jog ji kalba ne vien apie mane, ir man palengvėjo, kai pamačiau, kad kambaryje buvo dar kokie 6 ar 8 nešokinėjantys. :D

Ji galvojo: jeigu tu nedarai taip kaip ji, vadinasi tu negarbini. Ji negalėjo suprasti, jog kitas asmuo (toks kaip aš) geriau pasinerdavo į garbinimą stovėdamas ramiai užmerktomis akimis ir iškėlęs rankas (arba dar geriau – sėdėdamas arba gulėdamas ant grindų).

Sergantis ir pavargęs. Viena moteris namų surinkime sirgo ir keletą savaičių, kol buvo daroma chemoterapija, neišeidavo iš namų. Dauguma namų surinkimo žmonių atėjo jai į pagalbą, kad ji būtų aprūpinta maistu. Viena sesuo iš namų surinkimo, kuri taip pat prisidėjo prie tos pagalbos, kalbėjosi su kita moterimi ir paklausė jos, ką ji atnešė valgyti sergančiai sesei, o ši atsakė: nieko.

Nespėjus jai dar nieko paaiškinti, ta moteris, kuri buvo atnešusi net kelis patiekalus savo žodžiais ėmė kaltinti šią sesę, nes buvo labai įsižeidusi, esą jų draugė chemoterapijos metu taip išvargusi, o ši net nesugebėjo atnešti jai jokio maisto.

Moteris, apkaltinusi šią sesę išmoko savo pamoką ir kiek vėliau pati atsiprašė. Paaiškėjo, kad ta apkaltinta sesuo buvo net laikinai atsiprašiusi iš darbo, kad galėtų sergančią draugę laiku nuvežti pas gydytojus, kartu vaikščioti parke, lydėti kelionėse ir taip pat ji atlikdavo visus namų ruošos darbus bei padėdavo išsiskalbti. Jos pagalba siekė kur kas daugiau nei vienkartinis valgio paruošimas. Visa tai ji darė niekam apie tai nesigirdama.

Paklausk savęs, ar esi linkęs vertinti kitus pagal savo turimas dovanas? Galbūt mąstai, jog kiti privalo tam tikrose situacijose elgtis taip, kaip tu? Paklausk savęs, ar manai jog kitas asmuo turėtų tapti panašiu į tave ir veikti pagal tavo dovanas, kurias naudotum esamoje situacijoje?

Šios dvi situacijos parodo, kaip kartais žmogus nemato kito asmens situacijos, jo poreikių ir troškimų, o taip pat ir skirtingų dovanų. Abu šie paminėti asmenys turėjo tunelinį mąstymą, todėl įsižeidė pamatę, kad kiti neįsipaišoį jų turimą gyvenimo supratimą. Jie stengiasi kitą pataisyti ir užuot tapus draugais, paverčia jį savo projektu, bet ne draugu Viešpatyje.

3) Kišimasis į situacijas, kurios nėra jų reikalas
Tai vienas pavojingiausių ir žalingiausių dalykų, kuris gali nutikti namų surinkime. Nepaisymas kitų šeimų ar draugų privatumo ribų, surinkimą gali paversti tikra apkalbų puota, kurioje visi viską žino apie vienas kitą.

Vienas vyriškis papasakojo kitam vyrui surinkime, kad prieš keletą metų, kai Jis dar nepažinojo Viešpaties, turėjo romaną. Kai tai sužinojo jo žmona, ji iš pykčio atsakė tuo pačiu tapdama neištikima savo vyrui. Galiausiai patirtas stresas juos abu atvedė pas Viešpatį. Šioje šeimoje dėl praeities įvykių vis dar buvo įtampos ir todėl vyras nusprendė paprašyti savo draugo maldos, kad galėtų su žmona apie tai išsikalbėti ir pagaliau pagyti iš šių žaizdų.

TAČIAU... tas draugas vieną dieną papasakojo apie tai savo žmonai ir nusprendė minėtiems sutuoktiniams pasiūlyti dvasinę konsultaciją ir maldą, kad tai galutinai padėtų užversti jų praeities puslapį. Tai išgirdusi vyriškio, kuris kreipėsi į brolį, žmona liko pritrenkta ir giliai įskaudinta, kad jos vyras pasidalino su kitais tokia jautria informacija.

Draugas, kuris pasiūlė pagalbą liko įžeistas, jog jį apkaltino drauge su tuo sutuoktiniu – tačiau jis buvo neteisus lygiai taip pat, kaip ir tas vyras. Jis bandė (kartu su žmona) įsikišti į labai asmenines šeimos problemas, nors niekas to neprašė ir buvo visiškai netinkama siūlyti tokią pagalbą.

Dažnai, kai kas nors sužino apie kito žmogaus esamą ar praeityje padarytą nuodėmę, jis aktyviai bando vesti jį į atgailą/išlaisvinimą arba imasi vadovauti savo patarimais (su sužinota informacija bėga pas vadovus) arba, kaip ką tik aprašytu atveju, nori į tai įtraukti ir žmoną.

Paklausk savęs, jei Viešpats leido tau žinoti šią paslaptį, ar tu mokėsi išlaikyti tai konfidencialiai ir melstis užtarimo malda bei būti tikru draugu? Paklausk savęs, ar turėdamas šią informaciją peržengtum sutuoktinių, šeimos, draugystės ar darbinių santykių ribas? Ar tau tinka dalintis šia informacija? Neperženk ribų.

Jeigu tu nesi susijęs su tuo asmeniu kraujo ryšiais, santuoka ar darbo santykiais, laikyk tai, ką žinai, paslaptyje prieš Tėvo sostą, parodydamas Jam, kad esi patikimas ir gerbi kitų privatumą.

Reziumė
Kaip jau minėjau, šiuos tris dalykus matau pasikartojančius visur, skirtingose tautose ir tarp skirtingų kultūrų. Žmonės yra žmonės, o šėtonas visur tas pats šėtonas. Svarbiausia, ką norėjau pasakyti – susilaikykime nuo nuomonių apie kitus žmones formavimo. Teiskime jų darbus, bet ne širdį ar motyvus. Nesileiskime apimami nuoskaudų. Visada savęs paklausk: Kaip galiu dar labiau subręsti?, Kaip galiu dar giliau mylėti kitus?, o jiems leisk gyventi jų pačių gyvenimą. Tai jų kuriama gyvenimo istorija, o ne tavo.

Iki kito mėnesio apmąstymų!

Laiminu jus visus!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą