Kada nutraukti bendravimą? 5 dalis

John Fenn, 2013 m. spalio mėn. 5 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveikinu visus,

Jeigu nepastebėjote mano kelionių tvarkaraščio į pietryčių JAV nuo spalio 16 iki 27 dienos, prašau skaitykite informaciją šio straipsnio pabaigoje. Susirinkimai vyks Atlanta, Georgia, Virginia Beach, Powhattan (Viginia), Deltona, Florida – taigi, pasiskaitykite informaciją straipsnio pabaigoje, būtų įdomu kai kuriuos iš jūsų tenai susitikti.

Bendravimo nutraukimas ir atgaila

Jaunas turtingas valdytojas atėjo pas Jėzų klausdamas: „Gerasis mokytojau, ką aš turiu daryti, kad turėčiau amžinąjį gyvenimą?“ Žmogaus nuodėmė buvo godumas, meilė pinigams ir... bet Jėšua atidėjo klausimą ir kirto tam, kas sėdėjo jo širdies soste: „Kodėl vadini mane geru? Vienas Dievas yra geras.“ (Kitais žodžiais „Ar tu vadindamas mane geru vadini mane Dievu?“)

Vyras neatsakė į Jėzaus klausimą, taigi Viešpats kreipėsi į jo širdį kitu būdu: „Parduok viską, ką turi,  ir sek paskui Mane!” Tai privertė vyrą dar kartą ir kitaip ištirti Jėzaus klausimą, ir atskleidė jo tikruosius prioritetus: Ar Jėšua yra Dievas, ar tik geras žmogus, ir ką aš daugiau myliu: pinigus ar amžinąjį gyvenimą?

Mano požiūriu, Jėšua nesusitelkė į tą nuodėmę jo gyvenime, Jis tik atkreipė dėmesį į esminius dalykus, kas iš tiesų Jis yra ir, ką vyras labiau myli savo gyvenime – pinigus ar Dievą? Jėšua ir šiandien elgiasi taip pat, nes Jis niekada nesikeičia. Kai nusprendžiame nutraukti bendravimą su asmeniu, mūsų dėmesys neturi nukrypti į šoną, į kitas problemas, bet mes turime žiūrėti į esmines problemas jų gyvenime ir, ar jie nori keistis, ar ne.

Atgaila, ar ne?

Vyras iš 1 Korintiečiams 5 skyriaus, kuris turėjo lytinius santykius su savo pamote, iš tiesų atgailavo dėl nuodėmės, kaip parašyta 2 Korintiečiams 7 skyriuje. Jo troškimas subręsti Kristuje buvo didesnis, nei meilė seksui, jei taip galima tiesmukiškai išsireikšti, todėl jis atgailavo dėl nuodėmės ir jo bendravimas su šventaisiais buvo atstatytas.

Yra 2 graikiški žodžiai, kuriuos verčiame: „atgailauti“. Pirmas – „metanoeo“, ir reiškia „vėliau suvokti“. Šaknis „meta“ - vėliau , ir „noeo“ ir „nous“ - suprasti ir saugotis. Tai reiškia suvokti kažką po to, kai tu tai padarei, su nuostata, kad kai supratai, pakeiti savo mąstymą. Šis žodis naudojamas Biblijoje kalbant apie tikrą ir dievobaimingą atgailą.

Kitas žodis – „metamelomai“, iš „meta“- vėliau, „melo“ – rūpintis apie/dėl, ir reiškia „gailėtis“. Šitas žodis yra naudojamas apibūdinti asmenį, kuris buvo sučiuptas kažką darantis ir „atgailauja“, arba asmuo „atgailauja“ - gailisi, bet tik todėl, kad planas nepavyko taip, kaip jis norėjo. Tai susitelkimas į save ir sukasi apie faktą, kad asmuo sučiuptas arba, kad jo planas neveikia, taigi dėl to jis gailisi.

Taip apibūdinamas Judo elgesys Mato 27:3: „tada Judas, kuris išdavė Jį, pamatė, kad Jis buvo apkaltintas, atgailavo ir atnešė 30 sidabrinių kunigams ir vyresniesiems...“ Judas neatgailavo prieš Dievą, jis gailėjosi, kad jo planas priversti Jėzų parodyti save kaip Dievo Sūnų, nepavyko. Judas apgailestavo dėl savęs, kai jo planas sužlugo, bet neatgailavo prieš Dievą.

Tikra Dovydo atgaila

2 Samuelio 12 skyriuje Natanas konfrontavo Dovydą dėl jo santykių su Batšeba, kurie buvo paremti geiduliu, melu ir žmogžudyste. Dovydas užsigeidė jos, kai pamatė ją besimaudančią, tada turėjo nužudyti jos vyrą ir viską paslėpti. Bet 13 eilutėje, kai jis buvo konfrontuojamas Dovydas sako: „Aš nusidėjau prieš Viešpatį.“

Jei tai būtų netikra Judo atgaila, Dovydas turėtų sakyti: „Man gaila, kad mano apgavystė nepavyko“ arba: „Ūps! Tu sučiupai mane, ir aš gailiuosi”. Bet Dovydas suvokė esmę savo širdies, esmę savo problemos - „Aš nusidėjau prieš Viešpatį”.

Taigi tikra atgaila visada yra apreiškimo rezultatas. Visa Dievo Karalystė veikia apreiškimu, o šiuo atveju apreiškimas yra toks: tai, ką aš padariau, iš esmės yra nuodėmė prieš Dievą. Kai asmuo atsiduria ties riba prarasti draugus, prarasti mūsų bendravimą, būti paprašytu susirasti kitą surinkimą, netgi prie ribos prarasti santuoką – mes ieškome dievobaimingos atgailos, paremtos apreiškimu iš dangaus apie tikrą jų nuodėmės prigimtį. Mes laukiame, kada užsidegs dvasinė apreiškimo „lemputė”, kai jie staiga pasakys: „aš supratau”. Ir mes liūdime, kai matome tik Judo atgailos tipą arba iš viso jokios atgailos.

Atgaila kilusi iš apreiškimo yra išlaisvinimo jėga ir startas pradėti judėti taku į atstatymą

Tai matome Dovydo ir Batšebos santuokoje, kuri buvo pastatyta ant geidulio, melo, žmogžudystės, bet malone išgydyta, ir iš kurios gimė Saliamonas! Saliamonas Patarlių knygos 9 skyriuje ir 4:3-4 cituoja savo tėvą ir pasakoja apie tėvo ir motinos meilę jam – koks posūkis toje santuokoje! Bet tam, kad jie būtų pilnai atstatyti, jie turėjo praeiti pro tikros atgailos duris. Tai tinka ir mums šiandien.

Kalbant apie asmenį mūsų tarpe (namų surinkimas/ artimas bendravimas), kuris gyvena paleistuvaudamas, arba yra melagis, nesąžiningas versle ar turi priklausomybę, arba skleidžia nesantaiką, mes kartais turime atsiskirti nuo jų, nes jie iš tikrųjų neatgailauja, jų širdyje nėra apreiškimo, kad jie nusideda prieš Dievą. Jie gali atsiprašyti, kad buvo sučiupti, arba gailėtis dėl to, kaip įskaudino jus, bet taip būtent elgėsi ir Judas – netgi numetė pinigus, taigi atrodė, kad viskas švaru ir tvarkinga, ir tikra!

Paulius apibūdino tikrą atgailą 2 Korintiečiams 7:10-11 kaip „dievobaimingas liūdesys, kuris veda į atgailą“. Jis čia naudoja antrą atgailą, gailestį – reiškiantį, kad asmuo turi apreiškimą savo širdyje, kad tai yra nuodėmė prieš Dievą, kuri sukelia dievobaimingą nuliūdimą, ir kai asmuo jau turi tą apreiškimą ir liūdesį, jis niekada nesigailės, kad atgailavo, jis niekada nesigailės tarnaudamas Dievui.

Bet kas jeigu…

Kas jeigu jie yra tokie, kaip Jėšua apibūdino Luko 17:4. Jie atgailauja jums 7 kartus per dieną, ir Jėšua sake, 7 kartus tą dieną jūs turite jiems atleisti. Ar visi iš tų 7 kartų buvo netikra atgaila? Galbūt, bet galbūt tas asmuo tiesiog ieško apreiškimo ir kovoja su savo meile momentiniam nuodėmės malonumui ir savo meile Dievui.

Nors jis nuliūdęs pasišalino tą dieną, kai Jėšua pakvietė jį tapti mokiniu, labai sena surinkimo (bažnyčios) tradicija sako, kad turtingasis jaunas valdytojas galiausiai pardavė viską, ką turėjo, ir tapo Jėzaus pasekėju, tai matome Apaštalų darbų 4:36-37, kur jis padeda turtą prie apaštalų kojų, ir jie pavadina jį Barnabu.

Kieta širdis?

Jei asmens širdis yra vis dar paslanki, tinkama, keitimuisi pasiduodantis molis Meistro rankose, tada jie keliauja tuos 7 kartus per dieną nuo nuodėmės iki atgailos procese iki pilnatvės.

Bet jei jie sukietina savo širdį, kaip iš pradžių tas vyras, kuris turėjo seksualinių santykių su savo pamote, arba mes matome tik Judo atgailą, mes turime atsikirti nuo jų mūsų namų surinkimo labui arba dėl mūsų gerovės.

Dievo pašaukimas ir dovanos neatšaukiamos – Romiečiams 11:29

Dažnai žmonės žiūrės į jų gyvenimą ir stebėsis, kodėl Dievo pašaukimas tebėra ant jų kaip ir seniau, nors metai praleisti pasaulyje ar atkritime juos nutolino nuo Dievo. Romiečiams 11:29 teisingai sako, kad niekada nevėlu, ir kad Dievo pašaukimas ir dovanos nereikalauja atgailos.

Bet graikų kalbos žodyje yra gilesnė tiesa nei angliškame vertime. Žodis „atgaila“ čia nėra Dovydo atgailos tipas, kaip mes galėtume pagalvoti kalbėdami apie Dievą. Tai netikra Judo atgaila, čia žodis reiškia apgailestavimą

Paulius štai ką rašė – dovanos ir Dievo pašaukimas jumyse yra tai, dėl ko Jis niekada nesigailės (šiame gyvenime), kad jūs to neįvykdėte. Jis niekada nesigailės, kad pašaukė jus ir davė jums dovanas. Jis niekada nesigailės ir neapgailestaus savyje, kad investavo Savo Sūnų į jus. Jis niekada niekada nesigailės jus sukūręs, apdovanojęs ar pašaukęs. Jis investavo į jus amžinybei, ir Jis niekada dėl to nesigailės – wow!

Kitą savaitę – kaip gauti apreiškimą, kuris veda į tikrą atgailą.

Laiminu jus visus!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu