Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2013 m. spalio 6 d., sekmadienis

Kada nutraukti bendravimą? 4 dalis

John Fenn, 2013 m. rugsėjo mėn. 28 d.,

Sveikinu visus,
Kristaus kūnas yra santykių nutraukimo ekspertas dėl dalykų su kuriais reikia dirbti, bet jam nepavyksta nutraukti santykius dėl priežaščių, kurias iš tikrųjų nurodo Raštas.

Šiandien dienos tema, kaip žinoti kada ir kodėl nutraukti draugystę. Mylėti Viešpatyje yra menas, tai reiškia, kad nebus 2 vienodų situacijų, bet yra pagrindinės nuodėmės, kurias Naujasis Testamentas pamini kaip priežastis nutraukti bendravimą. Paulius visas jas pamini sąraše 1 Korintiečiams 5:11.

Sąrašas
Bet jums rašiau, kad nebendrautumėte su tuo, kuris vadinasi brolis, o yra ištvirkėlis, ar gobšas, ar stabmeldys, ar keikūnas (įžeidinėjantis žodžiais), ar girtuoklis, ar plėšikas (nesąžiningas versle). Su tokiais nebendraukite ir net nevalgykite kartu“ (12-13 eilutės: O ką mums daryti su tais kurie nėra Kristaus kūne? Argi mes neturime teisti savuosius (kūną)? Tuos, kurie ne mūsiškiai (nepriklauso kūnui), teis Dievas. Todėl „pašalinkite piktadarį iš savo pačių tarpo“.)

Mes neteisiame motyvų, bet mes turime teisti vaisių žmogaus gyvenime. Aš anksčiau apibūdinau paleistuvystės nuodėmę kaip seksą už santuokos ribų. Pauliaus raštų kontekstas – žmogus (namų) surinkime, kuris turėjo nuolatinius seksualinius ryšius su savo pamote. Visi tikintieji žinojo apie tai, nors nei vienas to nekonfrontavo, ir Paulius pasakė, kad tai blogai, nes gyvenimo stilius, kai neatgailaujama dėl paleistuvystės yra ta tinkama priežastis atsiskirti.

Gobšas“ - šis žodis reiškia „trokštantis turėti daugiau“. Pagalvokime apie „klestėjimo“ mokymą ir kaip godumas, užmaskuotai pateikiamas kaip Dievo palaiminimas, įsiskverbė į tiek daug surinkimų ir tikinčiųjų širdžių. Žmonės bando sumaišyti nešventas godumo/ geidulio dvasias su Šventąja Dvasia, o to rezultatas – klaidingi mokymai, kurie nukreipti į kūną ir emocijas, užuot skatinę žmones augti giliau kaip individus Kristuje ir ugdyti Kristaus charakterį.


Stabmeldys“ - Stabų garbinimas Pauliaus laikais dažnai būdavo lydimas sekso su šventyklos prostitutėmis, bet apskritai stabas yra tai, kas stovi tarp žmogaus ir Dievo. Ne be priežasties Paulius pamini stabmeldystę iš karto po godumo. Stabmeldys iškelia kažką ar kokį nors asmenį kaip jam svarbesnį už Dievą. Tai ne laikinas susižavėjimas nauju automobiliu, naujais batais ar nauju draugu, bet pasišventimas tam objektui tampa gyvenimo stiliumi.

Aš turiu draugą, kuris labai didžiavosi savo automobiliu. Kartą vairuojant Viešpats pasakė, kad jis praktikuoja stabmeldystę. Jis ginčijosi, kad nelanko šventyklų ir neturi stabų statulų, ir nesimeldžia šventiesiems. Viešpats atsakė labai paprastai: „Tu pastatei tarp mūsų šitą automobilį“. Jis atgailavo, kad didžiavosi savo automobiliu ir pavedė tai Jam savo širdyje.

Užgauliojantis žmogus“ yra pažodinis vertimas iš graikų. Paulius neapibrėžia užgauliojimo, tačiau dažnai tai pamini. Tai susiję su žodine ir psichologine/ emocine prievarta, o tai reiškia, kad tai galėtų reikšti fizinį smurtą.

Aš turėjau pasakyti vyrui, kuris muša savo žmoną, kad jis nėra laukiamas surinkime. Jie turėjo 5 vaikus ir jis mušdavo savo žmoną taip smarkiai, kad jai reikėdavo mėnesio randams išsigydyti, bet nei aš, nei jos draugai negalėjo padėti jai jį palikti, nei priversti jį atgailauti. Ji atsisakė suprasti, kad kai jis ją mušė, jis sulaužė santuokos sandorą lygiai taip, tarytum jis būtų miegojęs su kita moterimi.

Mes bandėme nukreipti ją į tarnavimą, kuriame yra saugūs namai, padėti atsiskirti trumpam su viltimi, kad jis atsipeikės ir, kad jis galėtų siekti konsultacijos dėl savo pykčio bei prievartos, bet abudu nesutiko. Liūdna, bet aš buvau teisus nutraukdamas bendravimą su juo, bet priimdamas jo šeimą, kurie buvo jo smurto aukos.

Girtuoklis“. Tai reiškia „pasigerti vynu, būti neblaiviam“. Šiandien mes apibūdintume tai iš esmės piktnaudžiavimu, gyvenimo stiliumi, kai asmuo nuolatos neblaivus, vartoja narkotikus, ir t.t. Mes turime mylėti tuos, kurie siekia įveikti šitas priklausomybes ir gyvenimo stilių, ir raktas atrodo yra tai ar šitie žmonės daro pažangą Kristuje nugalėdami savo nuodėmes, ar ne. Nuo tų, kurie vadina save krikščionimis, bet jie nedaro jokių pastangų teisti save, mes turime nusisukti, nes jie atsisakė susitvarkyti su savo problemomis.

Plėšikas“. Šio žodžio „harpax“ graikų kalboje šaknies reikšmė „pasinaudoti, atlikti jėga“. Antikiniais laikais tai apibūdino tai, ką mes vadintume užkabinimo kabliu ar pasmeigimo kalbliu, kurį kartais naudoja žvejai. Tai veiksmas kai metamas kablys, kad pagautum kažką, ir prisitrauktum tai. Taigi plėšikas yra nesąžiningas versle, melagis, ir apgavikas. Kai mes skaitome apie „plėšikavimą“ (vilkus avies kailyje) čia ta pati žodžio reikšmė. Su tais, kuriems žmonės surinkime, versle, ar gyvenime yra lyg grobis (kurie nori pasinaudoti kitais) nereikia bendrauti.

Ir vėl, visos šitos nuodėmės yra daromos tų, kurie vadina save krikščionimis, nors gyvena ir turi tokių įpročių, kurie visiškai priešingi viskam, ką mes vadiname Dievu ar dievotumu. Tai žmonės, kurie kažkurioje tai srityje užkietino savo širdis prieš Dievą. Jie gali sakyti, kad myli Dievą, ir tai kai kuriose jų gyvenimo srityse gali būti teisinga, bet jie gina šitą konkrečią nuodėmę, atsisako teisti save. Su tais Paulius sako nutraukti bendravimą.

Silpni krikščionys sakytų, kad dėl tos jų širdies dalies, kuri myli Dievą mes turėtume tęsti bendrauti su jais, bet ateinama prie tokio taško, kai tampi jų nuodėmės bendrininku, padėdamas jiems nuodėmiauti. Vyras, kuris miegojo su savo pamote be abejo mylėjo Dievą galbūt 70% savo gyvenimo ir širdies, bet 30% jis atsisakė atgailauti, taigi jie turėjo nutraukti bendravimą. Paulius pasakė, kad nuodėmė paveiks visą surinkimą, taigi dėl kitų jie turi nutraukti bendravimą su tuo žmogumi.

Susitelkti į tuos 70%, kuriais jie myli Dievą, atsisakant susitvarkyti su tais 30%, kurie potencialiai užmigdo jų moralinį gyvenimą, tai lyg būti fiziškai alkoholiko skriaudžiama žmona, kuri atsisako apginti save, nors dėl vyro sumušimų, jai tenka gydytis ligoninėje, nes būdamas blaivus, jis gerai aprūpina šeimą. Ateina toks laikas, kai jūs turite suprasti, kad asmuo naudoja tą 70%, kai sako, kad myli Dievą tam, jog manipuliuotų tavimi ir kad tu pasitarnautum tam ką jie daro, o jų 30% sudaro nuodėmė, kuri griauna jų (ir tavo) gyvenimą.

Bet kas jeigu...
Bet kas tada, jeigu tu pažįsti žmogų, arba dirbi su kuo nors ar kam nors, arba esi vedęs kažką, kuriam tinka vienas ar daugiau iš šitų apibūdinimų? Bet jeigu tu myli juos ir nori dirbti su jais, kad jie nugalėtų vieną ar daugiau iš šitų nuodėmių, kada tu turi sustabdyti savo dalyvavimą jų gyvenime toje srityje?

Pažiūrėkime giliau į tai, kas nutinka po to, kai tu meilėje nuėjai su jais papildomą mylią, kai leidai tau trenkti dar kartą per veidą, po to, kai tu davei jiems savo resursus, bet esi dabar tokiame taške, kad turi ginti tai, kas liko ir daryti tai, ką Dievas tave pašaukė daryti.

Balansas, balansas
Jei jis septynis kartus per dieną tau nusidėtų ir septynis kartus kreiptųsi į tave, sakydamas: ‘Atgailauju’, – atleisk jam“ (Luko 17:4). Atkeipkite dėmesį, kad atgaila vyksta nedelsiant po nuodėmės, tai reiškia, kad tas asmuo bando nugalėti nuodėmę, ir mes atsakingi tuo atveju atleisti.

Bet jeigu tu eini tą papildomą mylią su jais ir jų atgaila nenuoširdi (kitos savaitės tema) ir jie užsispyrę savo nuodėmėje, ir tu negali eiti toliau? Išėjimo 14:22 Viešpats pasakė Izreliui, kad jie nusidėjo prieš Jį 10 kartų (per 10 mėnesių) nuo tada, kai jie paliko Egiptą, ir Jis galiausiai turėjo jiems duoti tai, ko jie norėjo.

Įterpkime čia istorijos pamoką: Išėję iš Egipto po 13 mėnesių jie atėjo prie Pažado žemės sienos. Kai 10 kartą atmetė Jo Žodį/ Balsą Skaičių 14:22, Jis leido jiems turėti tai, ką jie sakė norintys turėti, numirti dykumoje, o klajojimo procesas užtruko 40 metų. Bet pradinė kelionė iki Pažado žemės sienos buvo ne daugiau kaip 13 mėnesių. (Apima Išėjimo 14, iki Skaičių 14)

Izraelis užkietino savo širdį prieš Viešpatį - prisiminkite, išoriškai jie atrodė mylintys Dievą ir religingi. Šitie žmonės per kunigus aukojo aukas, laikėsi Sabato, maitinosi kaip reikalavo įstatymas ir darė viską, ką turi daryti geras hebrajus, bet kiekvieną kartą, kai būdavo galimybė augti Dieve, jie pasipriešindavo. Štai kodėl po 10 kartų, Dievas leido jiems turėti tai, ką jie norėjo.

Apaštalų darbų 7 skyriuje Stepono paskutiniais žodžiais yra apibūdinamas tas laikas Izraelyje, 42 eilutėje pasakyta: „Ir Dievas nusigręžė“ (ir davė jiems garbinti tai, ką jie norėjo). Ir Dievas nusigręžė. Žodis „nusigręžti“ čia „strepho“ reiškia „atsuko nugarą žmonėms“ ir yra panaudotas apibūdinti tai, ką Dievas padarė Izreliui po 10 karto per 13 mėnesių dėl neatgailautos nuodėmės.

Jei tu skatai Skaičių 14:40-45, tai buvo tik PO to 10 karto. PO TO, kai Dievas atsuko jiems nugarą, ir davė tai, ko jie norėjo, jie „atgailavo“. Ir visgi, Jo sprendimas buvo tvirtas, Jis nepakeitė savo nusistatymo. Tai sunkus dalykas, kai mes mylime kažką, ir ateiname prie to taško, kad negalime eiti toliau, tada jie verkia ir prašo sugrįžti, leisti jiems gyventi namuose, ir dar kartą jiems padėti. Bet jei Viešpats nusisuko, Jis nusisuko, ir leido jiems kentėti nuodėmės pasėkmes.

Kaip mums žinoti skirtumą tarp nuoširdžios atgailos ir netikros atgailos, kad galėtume padaryti šitą sprendimą? Apie tai kitą savaitę. Iki tada...

Laiminu jus visus!


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu:

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą