Apreiškimo šaltinis. 3 dalis

John Fenn, 2013 m. gruodžio mėn. 14 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveikinu visus,

Aš prisimenu, kaip vaikinukas ir mergaitė išvyko į savo pirmą pasimatymą. Jis vairavo padovanotą 1965 GTO, ir manė, kad automobilis degina benziną, kaip Teksaso naftos ugnies gręžinys; ne visi berniukai 1974 rudenį turėjo savo automobilius. Jai tai padarė įspūdį.

Veždamas ją namo po filmo, jis susijaudino, nes užsidegė raudona lemputė ir iš variklio į automobilį ėmė veržtis dūmai, jis meldėsi vėjelio ir, kad raudona lemputė greičiau užgestų, kol jie abu nepersismilkė degančio benzino kvapu... laimei raudona lemputė pasikeitė į žalią ir kelionė tęsėsi. Vėliau ji pasakė, kad buvo tokia laiminga, jog to net nespatebėjo, nes vaikinukas nuvežė ją į filmą su savo mašina!

Jis neturėjo pinigų pietums ir filmui, taigi pirmo pasimatymo metu, turėjo būti tik filmas ir susipažinimas. Bet jam iš tiesų ji patiko ir jis nenorėjo, kad jų vakaras pasibaigtų tiesiog taip. Greitai suskaičiavęs, kiek pinigų dar turi kišenėje, jis paklausė, ar ji norėtų pakeliui nusipirkti spurgą, ir ji noriai sutiko! Jie ilgai sėdėjo ir kalbėjo gerdami pieną su spurgomis, bet atrodė, kad pralėkė tik sekundės, abu nustebo, kad jau taip vėlu.

Vakaras baigėsi bučiniu, po to, kai jis palydėjo ją prie durų, ji atsistojo laipteliu aukščiau, nes jis buvo toks aukštas; švelnus bučinys ir trumpas luktelėjimas, kai ji po atsisveikinimo nubėgo į savo namus. Vėliau ji pasakė, jog po to bučinio ji jau žinojo, kad jis ją ves.

Kaip jūs atspėjote, tai buvo Barbara ir aš mūsų pirmo pasimatymo metu. Jai padarė įspūdį automobilis ir mano elgesys, spontaniškumas ir rūpestingumas. Jos tėvams darė įspūdį, kad aš esu kilęs iš geros šeimos, o jos mamos akyse, kaip ji sakė, buvau „pakankamai geras jos dukrai“. Man darė įspūdį, kad ji buvo graži, juokinga, nuoširdi, protinga, tiesiakalbė ir būti kartu su ja buvo linksma.

Ar tavo tikėjimas pagrįstas performansu, ar pažinimu?

Daugelis krikščionių mano, kad tikėjimas – tai bandymas padaryti įspūdį Dievui, taip kaip aš bandžiau padaryti įspūdį Barbarai pirmojo pasimatymo metu. Bet mūsų tikslas negali būti tik siekti padaryti gerą įspūdį, tai nėra geras pamatas ilgalaikiams santykiams.

Pastangos padaryti įspūdį atkrinta, kai jūs imate pažinti vienas kitą, esate atviri, ir rizikuojate būti atstumti, kai paaiškėja vieni ar kiti dalykai apie jus. Apreiškimas apie kiekvieno asmens charakterį, gyvenimo patyrimą, kas jis yra ir kuo tikisi tapti, atsiskleidžia, kai jie tyliai kalbasi apie asmeniškas paslaptis, arba šaukia per visą kambarį savo pirmojo ginčo metu.

Vis dar pirmas pasimatymas su Dievu?

Nors daugelis krikščionių gyvena savo tikėjimo gyvenimą taip, lyg jie visada būtų savo pirmame pasimatyme su Dievu – bandydami tapti efektyviais tuo, kaip jie rengiasi, naudodami formules arba vaikščiodami į surinkimą dar vieną papildomą kartą per savaitę, kad primintų Viešpačiui, jog jie turi maldos poreikį, kad reikia atsakymo į... Dažnai motyvacija būna tokia: „Prašau, būk sujaudintas mano pastangų, o Dieve, ir atsakyk į mano maldą“.

Kaip porelei, kuri susitikinėja apie metus ar daugiau, tikras vienas kito pažinimas ateina, kai jie kartu eina per gyvenimą ir per tą laiką pamato, kas geriausia ir blogiausia yra kitame asmenyje, ir leidžia meilei vystytis. Meilė vystosi kaip procesas per apreiškimą, koks yra tas asmuo; pirma pamėgstant jį, po to pamėgstant jį giliau, tada suvokiant, kad gali atiduoti gyvenimą už tą asmenį. Taip pat mūsų vaikščiojime su Viešpačiu, kai Jis gyvena mumyse ir vaikščioja su mumis procese, kurį vadiname gyvenimu.

Kitas kartas, kai važiavome namo

Mes važiavome keliuku namo, Barbara snaudė šalia manęs, o aš galvojau apie teisumo pasekmes mūsų šeimoje. Mano širdis prisipildė džiaugsmo, kai aš mąsčiau, kaip užaugo mūsų 3 sūnūs, visi jie jau vyrai, bet niekada nesigėdina pasakyti Barbarai ir man, kad jie mus myli. Mūsų nuostabios marčios turi stiprius charakterius ir yra principingos, nuostabios mamos ir žmonos. Ir aš taip noriu, kad mano anūkai prisimintų mane, kaip Dievo Tėvo pavyzdį ir meldžiuosi, kad jie vaikščiotų su Juo ir pažintų Jį!

Matydamas platų Jo malonės spektrą, beveik balsu ištariau: „O, Tėve, aš niekada Tau negalėsiu atsilyginti!” ir staiga išgirdau Jo atsakymą: „Tu neprivalai”. O aš stebėjausi susižavėjęs, pagarbioje baimėje, nutilęs mąstydamas apie viską: meilę, kuri tęsis visą amžinybę, ir Jo didį gerumą. Aš galvojau apie tai, kokia yra meilė. Meilė neprašo atlyginti ir nesistengia padaryti įspūdį. Asmuo, kuris myli, tiesiog myli, ir nėra nieko, ką jo meilės objektas galėtų padaryti, pridėti ar atimti iš meilės.

Kai liaujatės stengtis padaryti Jam įspūdį, galite pradėti vaikščioti su Juo.

Kontrastui, apsižvalgykime aplinkui tradicinėje surinkimo kultūroje. Kiek daug lentynų yra pripildyta knygomis ir studijų žinynais parašytais su tikslu padėti žmonėms pažinti Dievą arba efektyviau melstis. Traktuodami maldą kaip verslo planą, lyg siekdami x kartų pagerinti rezultatus per ateinančius metus, žmonės vaikščiojimą su Tėvu, kaip su Tuo, kurį pažįsta ir tikrai gerai pažįsta, paverčia manipuliacija, kuria siekia gauti daugiau palaiminimų savo gyvenimui.

Bet šitoks požiūris prilygtų tam, lyg aš paprašęs Barbaros tėvų leidimo ją vesti, būčiau turėjęs peržiūrėti visas jos kūdikystės nuotraukas, mokyklos laikų knygas, išsaugotus mokyklinius darbus ir apdovanojimus sukauptus per tuos metus, kaip priemonę pažinti ją geriau per distanciją, niekada nekviesdamas jos į kiną ar valgyti spurgų.

Tie dalykai papasakotų man APIE ją, bet negalėtų padėti jos PAŽINTI. Kad ją pažinčiau reikėjo santykių SU ja ir praleisti laiką kartu gyvenimo pakilimuose ir nuopuoliuose.

Daryk tai, ką darė Jis

Pažiūrėk į Tėvo metodą, kaip reikia vystyti santykius su žmonija. Jis pasiuntė Savo Sūnų gyventi su 12 vyrų maždaug 3½ metų. Nebuvo parašyta knyga, nebuvo pamokslų. Jis pasakojo istorijas apie Savo Tėvą, koks Jis, kokios buvo Jo svajonės apie juos, ir kaip pritaikyti kiekvienam iš jų tai, ką Jis yra suplanavęs.

Argi mes nesame dėkingi, kad Jėšua nepaliko 12 rietimų biografijų, po vieną kiekvienam apaštalui. Jėšua galėjo praleisti gerą dalį šitų 3½ metų skaitydamas kiekvienam iš jų detalų gyvenimo aprašymą, kurį tik Tėvas, viską žinodamas ir matydamas būtų galėjęs parašyti, ir nepraleisti laiko su jais. Bet ne, Jis atsiuntė Savo Sūnų, kad Jis gyventų su jais ir pažintų juos, matytų juos, kai jie geriausi ir blogiausi.

Taigi, kodėl taip yra, kad kai mes mąstome apie mokinystę, mes galvojame, kad man reikia knygos apie tai, Kas Jėšua yra, ir ką Jis dėl mūsų padarė? Kaip jie mokė mokinius pirmame amžiuje be krikščioniškos literatūros aiškindami apie Gyvenimą Kristuje? Jie mokinius lavino vaikščiodami su tais, kurie pažinojo Jį, ir tai lieka pirminiu būdu kaip vykdoma mokinystė ir šiandien – turėti bendravimą su tais, kurie pažįsta Jį ir ėjo kartu su Juo savo gyvenime, taigi jie gali žinoti, kaip vaikščioti ir kalbėti su Juo gyvenimo kelyje.

Mūsų asmeninis intymus Tėvo pažinimas yra apreiškimo šaltinis. Kai Jono 14:6 Jėšua pasakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ Jis tęsė: „...nei vienas neateina pas Tėvą kitu keliu, tik per Mane.“ Jėšua yra kelias, bet Tėvas yra mūsų tikslas. Bet daugelis tikinčiųjų nepažįsta Tėvo, nes jie sustojo Kelyje, bet niekada nepasiekė tikslo.

Kaip pažinti visokio gėrio šaltinį

(Kaip aš paminėjau prieš 2 savaites) Mes užuot turėję prisikėlimo mąstymą, turime kryžiaus mąstymą. Mes esame tokio mąstymo: šventykla yra pastatas, užuot mąstę: šventykla yra mano kūnas, nes Kristus yra manyje. Visų pirma mes privalome žinoti, kad Kristus mumyse, kad Jis yra TAIP arti, tai turime suprasti prieš mąstydami apie bet ką kitą. Bet didelis palengvėjimas, kad Jis geras ir turi gerus planus mums – Jis investavo į mus amžinybei, taigi Jis žinojo, ką Jis gaus už šituos x metų žemėje.

Po to, kai suvokiate, kad Jis yra jumyse ir pertvarkote visas pastangas pažinti Jį pagal šitą apreiškimą, sekantis dalykas, kurį reikia žinoti – tai akivaizdu, nors galbūt revoliucinga kai kuriuose sluoksniuose – kai prašote, kreipkitės ne į Jėzų, bet į Tėvą.

Jėšua pasakė Jono 16:23-26 apie tą laiką, kai Jis bus danguje: „Tuo metu jūs nieko neprašysite manęs. Tiesą sakau jums, ko tik prašysite Tėvą mano vardu, Jis duos jums... tą dieną jūs prašysite mano vardu...“

Nėra nei vienos maldos Naujajame Testamente, kad reikia ko nors prašyti Jėzaus arba Šventosios Dvasios. Visi maldos prašymai yra Tėvui. Jis yra visokio gėrio ir tobulų dalykų šaltinis, mūsų dvasių Tėvas.

Kai apaštalai buvo valdininkų įkalinti, ir angelas juos išlaisvino, jie nuėjo pas mokinius ir kartu meldėsi: „Valdove, Tu esi Dievas, sutvėręs dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra...O dabar, Viešpatie, pažvelk į jų grasinimus ir duok savo tarnams su didžia drąsa skelbti Tavo Žodį, ištiesdamas savo ranką išgydymams, ir kad būtų daromi ženklai bei stebuklai Tavo šventojo Sūnaus Jėzaus vardu“ (Apaštalų darbų 4:23-30). Jie kreipėsi į Tėvą.

Paulius meldėsi už efeziečius: „Kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, šlovės Tėvas, duotų jums išminties ir apreiškimo dvasią Jo pažinimui ir apšviestų jūsų supratimo akis...“ (Efeziečiams 1:17-18)

Ir vėl 3:14-20: „Dėl to aš klaupiuosi prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą... kad Jis iš Savo šlovės turtų duotų jums sustiprėti Jo jėga per Dvasią vidiniame žmoguje... ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje, galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis, ir ilgis, ir gylis, ir aukštis, ir pažinti Kristaus meilę...“

Ar jūs pažįstate Tėvą? Pradėkime nuo šventyklos kultūros pakeitimo į Kristaus manyje kultūrą. Pakeiskime kryžiaus mąstymą prisikėlimo jėgos mąstymu. Priimkite nusistatymą savo širdyje pažinti Jį užuot tik tikėjus į Jį. Pakeiskime tai, kam jūs meldžiatės, ir į ką orientuojatės.... Tėvas!

Liaukitės elgtis taip, lyg jūs būtumėte pirmame pasimatyme, bandydami padaryti Jam įspūdį. Kitą savaitę: apie tai, kaip bendrauti su Šventąja Dvasia.

Laiminu visus,

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu