Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2012 m. birželio 28 d., ketvirtadienis

Žmonių tradicijos. 3 dalis


John Fenn, 2012 m. birželio mėn. 16 d.,

Vidinis išgydymas 1: Pasisukimas į praeitį
Šitame pirmajame 2 dalių serijos mokyme pažiūrėsime į žmones Biblijoje, kurie praeityje iškentė baisias traumas savo gyvenime ir buvo išgydyti nuo tų prisiminimų, traumų ir bedieviško gyvenimo būdo. Yra daugybė knygų, seminarų ir mokymų apie vidinį išgydymą, bet tik nedaugelis remiasi Biblijos pavyzdžiais kaip žmonės gavo savo išgydymą nuo praeities prisiminimų ir traumų. Šitoje studijoje jūs tai rasite! Ši studija moko jus to, ką sako Biblija, pagal skyrių ir eilutę apie „vidinį išgydymą“, ir kaip jį priimti.

Subalansuotas Biblinis klestėjimas 3: Biblinis pavyzdys apie daugelį pajamų srovių
Standartinis surinkimo mokymas sako duok, duok ir Dievas palaimins tave gausesnėmis pajamomis. Nors Biblija moko, kad tavo darbas uždeda stogą virš tavo galvos, ir nieko daugiau, nesvarbu, kiek tu duodi. Įvairios pajamų srovės plaukiančios į tavo gyvenimą yra teisingo biblinio klestėjimo pavyzdys. Paskutiniame šios 3 dalių serijos mokyme John rodo jums pavyzdžius pagal skyrių ir eilutę apie tai, kaip Dievas palaimino žmones įvairialypėmis pajamų srovėmis tuomet, kai jie padarė išmintingus sprendimus, moko, kaip Šventoji Dvasia gali vesti jus į šituos dalykus, ir visa tai daroma su nuolankia širdimi. Balansas!

Žmonių tradicijos. 3 dalis
Praeitą savaitę aš dalinausi istorija apie fariziejus, kaip jų Žodinis Įstatymas tapo svarbesniu nei Dievo Įstatymas. Būtent čia Jėšua turėjo su jais problemų – ne dėl Žodžio, bet dėl to, kad jie savo Žodinį Įstatymą iškėlė virš Dievo Žodžio.

Kaip žodinis įstatymas tampa religija
Fariziejų mokymas, kuris tapo jų Žodiniu Įstatymu, pradžioje buvo inicijuotas noro neįžeisti Dievą. Kai Dievas sako nedirbti šeštadienį, Išėjimo 20:8-11, Jis nori pasakyti: „pasiimk išeiginę”, bet fariziejai nusprendė, jog jie nedirbs jokio darbo, kad neįžeistų, taigi nusprendė nustatyti limitą, kiek žmogus gali nueiti, kad tai nebūtų darbas.

Fariziejai nusprendė, kad „Šabato dienos kelias“ buvo maždaug 25 mylios / 5 km, o kas viršaus – tai jau darbas. Taip Žodinis Įstatymas tapo svarbesnis už Mozės įstatymą, kuris tiesiog sako: „nedirbsi“. Dievo tikslas buvo, kad kiekvienas asmuo pažintų Jį, pažintų savo širdį ir suprastų, kada jie dirba, o kada ne.

Dabar įsivaizduokite šimtus papildomų ir Mozės Įstatymą viršijančių taisyklių, tokių kaip Šabato dienos kelias, su kaupu leidžiančių žmonėms iš tiesų pažinti Dievą ir aiškinančių, kaip vaikščioti su Juo, reguliuojančių kiekvieną žydų asmeninio gyvenimo momentą, laikantis visos įstatymiškos kultūros, kuri tvirtai buvo nustatyta tuo metu, kuomet Jėšua pradėjo savo tarnavimą.

Žodinis Įstatymas atmeta asmeninį individo apsisprendimą ir pakeičia jį ekstremaliai sudėtingu Žodiniu Įstatymu, kuris iš sakyklos diktuoja, ką žmonės turi daryti kiekvienoje situacijoje, ligos atveju, ištikus kokiai problemai ar krizei. Dėl to Jėšua laikais tarnautojai tapo žmonių kontroliuotojais, visada stebinčiais per petį ir pasiruošusiais parodyti pirštu į kiekvieną nukrypimą nuo jų Žodinio Įstatymo.

Ar esi atsakingas? Žodinis Įstatymas tai panaikina
Žmonėms jų ėjimas su Viešpačiu tampa vienu iš darbų ir pasirodymu. Jų ėjimas su Dievu tampa persunktas baime, kad nepadarytų kažko blogo, nesupykdytų Jo, ar kokiu nors būdu neįžeistų vienos iš Žodinių Tradicijų. Jie pradeda matuoti savo teisumą tuo, kaip jie tai vykdo. Jeigu nuėjo ½ mylios arba visą kilometrą pažeisdami Šabato dienos vaikščiojimo taisyklę, jie jaučiasi taip, lyg Dievas būtų toks nepatenkintas, kad gali neatsakyti jų maldų - taigi jie tęsia toliau - aukoja Dievui aukas, kad įtiktų Jam. Jie pameta iš akių Dievo Žodį, nes viskas, ką jie težino, tai Žodinis Įstatymas. Dvasine prasme jie buvo beraščiai.

Žodinis Įstatymas pašalino bet kokius santykius su Dievu ir pakeitė juos santykiais su Žodiniu Įstatymu ir religija, padarė žmones visiškai priklausomus nuo to, ką sako jų mokytojai – jie iš tiesų nepažino Dievo.

Mūsų pirma užuomina
Štai - mūsų pirma užuomina, kaip atskirti Žodį ir Šventąją Dvasią nuo mokymo, kuris yra priešingas Žodžiui ir Dvasiai: ar tas mokymas veda jus prie Dievo pažinimo, reikalauja asmeninės atsakomybės, ir nukreipia žmogų į eilutę ir skyrių; o gal jis paremtas formule ir vykdymu? Ar jis gimdo nesėkmės baimę? Ar jis paremtas žinojimu, kad Dievas veda jus nes jūs žinote savo dvasioje, kad tai tiesa, o gal kas nors kitas sako jums, kad taip reikia daryti?

Modernus Žodinio Įstatymo pavyzdys: nurodo būdą klestėjimui
Klestėjimo doktrina daugiausiai paremta davimu, davimu ir davimu, dėl ko Dievas atsakydamas palaimins, išgydys, padaugins, viską pakeis jūsų gyvenime. Visa tai sutelkta į šitą vieną dalyką, kurį jūs darote, ir tuomet Dievas daro savo dalį, panašiai kaip lošimo mašina Las Vegase. Faktiškai Biblija yra pilna instrukcijų apie pinigus ir visa tai susieta su asmenine atsakomybe: nelaiduok, impulsyviai neišlaidauk, sunkiai dirbk, taupyk, biudžetas, dieviškas apreiškimas ir sekimas Dievo vedimu, keisk sugebėjimus tvarkyti pinigus ir t.t.

Davimas yra tik viena didesnio veiksmo dalis, nors Žodinis Įstatymas, kalbėdamas apie pinigus, ignoruoja svarbesnius dalykus ir iškelia mažiau svarbius. Jis neragina gyventi pagal biudžetą, mokėti skolas, kaip būdą jomis atsikratyti, o davimą padaro svarbiausiu dalyku tvarkant pinigus. Gerai dirbti ir gerai tvarkyti viską ką tau Dievas duoda. NE! Tik duok ir tau nereikia būti atsakingu už tavo asmeninį gyvenimą. Tik duok, o Dievas padarys visa kita. Tai ne Žodis ir Dvasia!

Kitas pavyzdys: malonė be apribojimų
Malonės mokymas sako, kad mes neturime prašyti atleidimo, nes „malonė“ tai padengia. Šis mokymas nereikalauja atsakomybės, nusižeminimo, atsakomybės už savo veiksmus. Tai būtent Žodinis Įstatymas, kuris išaukštinamas virš Dievo Žodžio. Kaip Judo 4 sako: „nebūkite kaip tie, kurie pakeičia Dievo malonę leidimu nusidėti“ (vertimas iš anglų k.)

Biblija moko, kad malonė turi atsakomybę. Nojus priėmė malonę statyti laivą, bet jis tučtuojau buvo atsakingas gyventi toje malonėje ir pradėjo statyti. Jeigu jis nebūtų vaikščiojęs toje malonėje – būtų paskendęs. Mozė gavo malonę prie degančio krūmo, bet jis buvo atsakingas tučtuojau grįžti atgal į Egiptą ir įgyvendinti tai, dėl ko buvo suteikta ta malonė. Jūs esate išgelbėti malone, dabar jūs esate atsakingi gyventi dėl Dievo toje malonėje. Biblija sako, kad malonė be atsakomybės nėra malonė. Žodinė Tradicija sako, kad malonė yra be atsakomybės. Kuo jūs tikėsite?

Čia dar vienas: velnias privertė mane taip pasielgti
Yra išlaisvinimas, kaip mes matome Evangelijose ir Apaštalų darbuose - ir nėra dėl to abejonės. Bet mano 38+ metų vaikščiojimo su Dievu patyrimas sako, kad 99% išlaisvinimų ar daugiau ateina, kai paklūsti Žodžiui – iš tiesų tampi Žodžio vykdytoju.

Yra tikėjimo srovė, kuri mato demoną už kiekvieno charakterio vingio, ir dažnai jie gali tai susieti su mamos, tėtės ar senelių nuodėmėmis. Jie susitelkę žiūrėti į atbulinį veidrodėlį savo gyvenime, kas nutiko, kad juos prakeikė ar apsėdo, kad jie net pamiršta DABAR vykdyti Žodį savo gyvenime.

Kai žmogus nusprendžia tapti Žodžio vykdytoju, iš tiesų kovodamas kovą prote ir darydamas kiekvieną mintį paklusnią Kristui bei nustoja nuodėmiauti, apsisprendžia iš tiesų atleisti ir įveikti visas su tuo susijusias emocijas; jis tiesiog daro ir galvoja taip, kaip sako Dievas; demonai daugiau neranda vietos ir palieka jį. Būtent taip įvyksta galbūt net 99% visų išlaisvinimų – žmogus pradeda gyventi Žodžiu, tampa labiau subrendęs ir panašesnis į Kristų, ir demonai jį palieka.

Mąstyk ir pažink Dievą
Žodinis Įstatymas negali mąstyti. Bet jūs esate sukurti taip, kad mąstytumėte, ir Dievo Žodis reikalauja, kad mes mąstytume patys už save ir vykdytume tai vaikščiodami su Dievu. Kūnui gali būti lengviau pasitikėti formulėmis, religija bei tradicija, ir tai vadinti Dievu, bet tokiu būdu jūs nepriimate iš Viešpaties. Dievo pažinimas reikalauja darbo, laiko ir pasišventimo. Čia nėra trumpiausių takelių. Žodinis Įstatymas išoriškai atrodo lengvesnis, bet kai bandai vykdyti būna sunku, jis pilnas pasmerkimo, baimės, neapykantos sau ir įtikinimo, kad tu iš tiesų nepažįsti Viešpaties. Štai kokia yra šių dienų fariziejų Žodinės Tradicijos realybė.

Dabar, ar jūs norite žinoti, kaip pažinti Jo balsą, kad galėtumėte išvengti šitų spąstų? Kitą savaitę!

Gausių palaiminimų!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą