Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2012 m. birželio 22 d., penktadienis

Žmonių tradicijos. 2 dalis

John Fenn, 2012 m. birželio mėn. 9 d.,

Praeitą savaitę aš dalinausi, kokiu būdu Šventoji Dvasia yra Jėšua (Jėzaus) gyvenimo ir Naujojo Testamento žodžių liudytoja. Ši gyvoji liudytoja patvirtina Žodį ir suteikia tokį Dievo Žodžio supratimą, kokį gali suteikti tiktai tiesioginis liudininkas bei perteikia tą tikslą, dėl kurio buvo pasakytas Žodis. Ji yra ištikima ir tikra liudininkė.

Žodžio vientisumas ir balansas su Dvasia
Nors praeityje Tikėjimo Žodžio judėjime buvo daug perlenkimų, jo esminė tiesa buvo Dievo Žodžio vientisumas. Ta tiesa buvo beveik prarasta visos tikinčiųjų kartos nuo 1980 metų.

Aš paprašiau populiarios Biblijos mokyklos lyderio pridėti į mokymo kursą Senojo ir Naujojo Testamentų apžvalgą ir Jėšua gyvenimo nagrinėjimą, bet jis pasakė – ne, žmonės norėjo mokymo apie išlaisvinimą ir „dangaus nuleidimą“, kad įvyktų prabudimas, mokymo, kaip patirti asmeninį prasiveržimą ir t.t. - paliekant žmones tikėti visokių rūšių paikais mokymais, bet neturint pamato kaip atskirti Žodį nuo klaidos.

Maždaug prieš 13 metų aš mokiau Pasauliniame Maldos Centre ir paminėjau faktą apie maldą, kuris mano nuomone yra bendras pažinimas: jog mes galime drąsiai ateiti prie sosto, kad priimtume malonę ir gailestingumą reikiamu laiku. Aš tęsiau ir citavau ne tik šitą pastraipą iš Heb 5:1-2, bet iš įpročio paminėjau Rom 5 :1-2, kuri sako: „Taigi, išteisinti tikėjimu, turime ramybę su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kurioje stovime...

Matyt, kad aš užmyniau ant nuospaudos.
Viena ponia mostelėjo ranka į orą, ir aistringai įsiterpė: „Bet________________ sako, kad mes turime šauktis Dievo, pasninkauti, raudoti ir rėkti, kad pritrauktume Jo dėmesį ir kad Jis siųstų prabudimą!”

Aš tada pacitavau 1 Timotiejui 2:4, kur sakoma, kad Dievas nori, jog visi būtų išgelbėti – ir visai nereikia Jo įtikinėti; Jis nėra mūsų priešininkas. Ir Efeziečiams 2:6 sako, kad mes esame pasodinti danguje kartu su Kristumi bei pakartojau, kad mes ateiname drąsiai prie sosto. Aš paminėjau, jog Kristus gyvena mumyse pagal Kol 1:27, ir kad pati Šventoji Dvasia yra mumyse, o mūsų kūnai yra Dievo šventykla, iš 1 Kor 3:16 ir 6:19. Tik jūs nepamanykite, kad aš buvau supykęs dėl jos reakcijos!

Ji pasakė, kad buvo viename susirinkime ir tokioje konferencijoje, kur susirinko 3000 žmonių. Jie ten raudojo prieš Dievą, kiek tik galėjo, kad Jis išgirstų ir siųstų prabudimą, ir atvertų dangų tai tautai, ir ji žino, kad taip reikia, nes ________________ ir _____________ pasakė, jog būtent taip reikia daryti, kad Dievas išgirstų.

Aš paklausiau jos: „Kada jūs tapote fariziejumi?“ Ji nesmagiai pasijuto, todėl pratrūko tirada, bet sulaukė daug „taip“ ir „amen“ bei galvos linktelėjimų iš tų žmonių klasėje, kurie taip pat dalyvavo tuose jos minėtuose susirinkimuose, arba net buvo toje pačioje tikėjimo srovėje.

Aš pasakiau: „Aš ką tik pacitavau daugiau kaip 6 eilutes, kurios sako, kad Dievas nori, kad visi būtų išgelbėti; Jis yra taip arti, kaip mūsų dvasinis žmogus; mes esame teisūs Jame; ir kai tik mes Jam pasakome: „Tėve“, mes jau esame prie sosto. Nors jūs citavote lyderius, kurie kalba visiškai priešingai, kad mes turime maldauti atviro dangaus, raudoti, kad pritrauktum Jo dėmesį, galinėtis su Juo, kad Jis pajudėtų planetoje ir galvoti, kad vien malda gali pakeisti tautą, užuot galvojus, kaip iš tiesų vesti žmones pas Jėzų taip, kaip nurodo Biblija, kad turi būti daroma. Kuo jūs patikėsite, savo mokytoju, ar rašytiniu Žodžiu? Jūsų mokytoju ar Jėšua?“

Šventumo judėjimas
Tuomet aš turėjau mokyti apie fariziejus. Po to kai graikai užkariavo Izraelį, jie paskleidė savo helenistinę politiką, graikų kultūra paplito po pasaulį. Jie turėjo kelius, bendrą valiutą, sportines žaidynes, teatrą, viešas pirtis ir gimnazijas, meną ir įvairius rūbų stilius. 100 metų buvo sunku atskirti žydą nuo graiko.

Šventumo judėjimas atskyrė žydus nuo graikų, juos vadino „atsiskyrusiais“ ir tai vyko 150 metų prieš Kristų. Jiems reikėjo organizacijos, tai jie pradėjo namų susirinkimus „asamblėjas“, graikiškai „sinagogas“, 10-iai suaugusių vyrų ir/arba šeimų. (Hebrajiškai jos buvo vadinamos „beyt knesset“ arba „namų asamblėjos“).

Jie suprato, kad buvo tik viena diena tinkama jiems susirinkti; šeštadienis, taigi pradėjo rinktis garbinti šeštadienį namuose. Vėliau, kai žmonių padaugėjo, kai kurie persikėlė į pastatytus namus, ir tai būtent mes dabar turime tarp tikinčių žydų. Naujajame Testamente tikintieji susitikdavo namuose, ir plito iš ten į kitus namus taip, kaip šiandien daro mūsų tinklas.

Istorijos pamoka
Žodis fariziejus reiškia „atsiskyręs“. Fariziejų judėjimas atskiria tikinčiuosius į namus, kad jie būtų mokomi užrašyto Mozės Žodžio ir Senojo Testamento. Taigi, Įstatymo pritaikymo komentatoriai pirmieji įkūrė žodinę tradiciją ir paskleidė ją tarp gyventojų.

Greitai šitie mokymai, žodinė tradicija, tapo svarbesnė už rašytinį Žodį. Mišna (hebr. „kartojimas“) yra pirmas ir svarbiausia žodiniame Įstatyme ir teigia, kad sakytinio Įstatymo turi būti laikomasi dar labiau nei rašytinio Dievo Žodžio. (M. Sanhedrin 10.3)

Pavyzdžiui, Žodis sako, kad jūs negalite daryti jokio darbo per šabatą. Taigi, kiek tu gali nueiti tą dieną, kad tai nebūtų darbas? Komentatorius sako (mūsų mylių amžiuje) apie ¼ mylios arba ½ km, ir kas viršaus – tai jau darbas. Taip tas mokymas tapo sakytiniu įstatymu aukščiau rašytinio Įstatymo.

Į tokį pasaulį įžengė Jėšua – ir čia nukreipti Jo argumentai religiniams lyderiams. Pavyzdžiui, Morkaus 3:1-6 sinagogoje Jėšua paklausė lyderių, ar per šabatą tinka daryti gera, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti – ar tai bus darbas, kuris yra uždraustas? Jie tylėjo, nes jie visi tikėjo Sakytiniu Žodžiu daugiau nei Rašytiniu Žodžiu – ir Jėšua „rūsčiai juos apžvelgęs, buvo nuliūdęs dėl jų širdžių kietumo“ (ir Jis išgydė žmogų su padžiuvusia ranka).

Žodis „kietumas“ Jėšua laikais buvo statybinis terminas naudojamas apibūdinti tinkavimo procesui... kai cementas/ kalkės mišinys buvo klojamas ant sienos, leidžiama nudžiūti, tada kitas sluoksnis dedamas, ir tęsiama tol, kol darbas pabaigiamas.

Modernūs fariziejai
Tai sluoksniavimosi procesas, šiandien mes galėtume pagalvoti apie du arba tris tinko sluoksnius, tai apibūdina procesą, kai asmuo lėtai atsitraukia nuo rašytinio Žodžio kaip galutinio autoriteto dėl visuotinai tampančios priimtinos žodinės tradicijos.

Ir būtent taip elgiasi daugelis krikščionių šiandien. Jie tiki, kad žodinė tradicija yra daugiau nei Dievo Žodis, taip lygiai taip, kaip darė jų dvasiniai protėviai fariziejai. Daugelis daro tai su teisinga širdimi, ir Dievas veda juos atgal prie Žodžio, kai jie suvokia, kad pasitikėjo labiau žmonių tradicijomis, o ne Dievu.

Pagerinti kryžiaus auką?
Kaip mes galime pagerinti kryžių ir Žodį? Gal savaitę pasninkausime, kad pagerintume kryžių? Šauksime Dievui? Jėšua mirė už mus, ką mes dar norime, kad Jis mums padarytų? Realybėje viskas ką gauname savo gyvenime plaukia iš kryžiaus ir Jo prisikėlimo jėgos, todėl net nesistenkite to pagerinti!

Aš nesiekiu įžeisti, aš bandau paskatinti pamąstyti, kuo jūs tikite ir kodėl. Ar jūs tikite savo modernia „Mišna“, savo žodine tradicija, ar Dievo Žodis jums galutinis autoritetas?

Šventoji Dvasia seka tik Žodžiu, o ne mūsų žodine tradicija, kurią mes pagerbiame labiau nei Žodį. Kai žmonės palieka Žodžio ir Šventosios Dvasios balansą, jie atsiveria nešventoms dvasioms, nors jie ir yra krikščionys. Keista, bet tai tiesa. Daugelis gyvena su formulėmis ir stebisi, kur gi Dievas? Šiandien mes ieškome formulių; Biblijoje jie ieškojo Dievo. Aš noriu jus mokyti, kaip ieškoti Jo ir vaikščioti su Juo.

Sekančią savaitę – kaip atskirti žodinę tradiciją nuo Dievo, kaip priimti Šventosios Dvasios liudijimą apie Žodį, ir tradicijai pasakyti: ne, ne!

Gausių palaiminimų!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą