Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2012 m. liepos 3 d., antradienis

Žmonių tradicijos. 4 dalis


John Fenn, 2012 m. birželio mėn. 23 d.,

Sveiki,
Praeitą savaitę aš pasidalinau tuo, kaip Žodinis Įstatymas – mokymas, kuris nėra Dievo Žodis yra pristatomas kaip Dievo Žodis ir neleidžia žmonėms mąstyti patiems, atmeta asmeninę atsakomybę ir poreikį iš tiesų pažinti Dievą ir vaikščioti drauge su Juo; pakeičia santykius formulėmis paremtu tikėjimu.

Kaip Dvasia perteikia
Kai mes girdime arba skaitome mokymą, kuris kilo iš Žodžio, mes turime žinoti, kaip atskirti ar tai Žodis, ar tai yra Žodinė Tradicija, kuri yra pakelta virš Žodžio. (Geri žmonės tikrai gali remtis doktrina net nenutuokdami, kad tai Žodinė Tradicija). Mokymas tampa Žodine Tradicija, kai jis pakyla virš apreikšto Dievo Žodžio ir tampa doktrina.

Jono16:13
...bet kai ateis Tiesos Dvasia, jus Ji įves į visą tiesą. Ji nekalbės iš Savęs, bet kalbės, ką išgirs, ir parodys jums dalykus, kurie dar turi įvykti“ (vertimas iš anglų k.)

Įves, kalbės, parodys. Tik vienas iš šitų veiksmažodžių yra žodinis. Įvesti ir parodyti yra nežodinės komunikacijos priemonės. Kai žmonės manęs klausia: „Kaip aš žinau, kad mokymas yra iš Dievo, ar ne, jie galvoja, kad Dievas kalbės jiems „taip“ arba „ne“ kaip garsus balsas jų prote (Ar nebūtų tai puiku?)

Dievas yra tavo dvasioje, o ne prote. Jis yra Dvasia, tavo dvasia yra atgimusi ir gali judėti Dievo dalykuose. Todėl Jis perduoda tavo dvasiai.

Nežodinė komunikacija
Jam buvo apreikšta Šventąja Dvasia, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Kristų“.
Bet jei kitam šalia sėdinčiam kas nors apreiškiama, pirmasis tenutyla“.
Jėzus, iš karto savo dvasia supratęs jų mintis, tarė: „Kam taip svarstote savo širdyse?““
...Mane kažkas palietė, nes Aš pajutau, kad iš manęs išėjo jėga“.
Iš tiesų dabar aš suprantu, kad Dievas neatsižvelgia į asmenis“.
Vyrai, numatau, jog šis plaukimas bus grėsmingas ir pražūtingas ne tik kroviniams bei laivui, bet ir mūsų gyvybėms!“.
Ir štai dabar aš, dvasios kalinys, keliauju į Jeruzalę, nežinodamas, kas man ten nutiks, tiktai Šventoji Dvasia kiekviename mieste man liudija, sakydama, kad manęs laukia pančiai ir suspaudimai
Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai“.
(Lk 2:26, 1 Kor 14:30, Mk 2:8; Lk 8:46; Apd 10:34, 27:18; 20:22-23, Rom 8:16)

Apreiškimas per Šventąją Dvasią, pajautimas (supratimas) mūsų dvasioje - taip Biblija apibūdina nežodiniams būdus, per kuriuos Šventoji Dvasia perduoda tai, ką ji išgirsta iš Tėvo ir Viešpaties.

Kai jūs girdite arba skaitote mokymą, jūs turite išlavinti savo protą nedelsiant nukreipti dėmesį į savo dvasinį žmogų, ieškoti pojūčio, taip, pojūčio savo dvasioje, kuris gali būti apibūdintas kaip paliudijimas, suvokimas, apreiškimas. Kai kurie man sakė: „Kai tu mokai, tai randa atgarsį (sukelia rezonansą) mano dvasioje, net jei kartais mano protas vis dar bando „pagauti mintį“.

Žodis „rezonuoja“ yra geras modernus sinonimas žodžiams liudyti, suvokti, apreikšti. Kai tai yra Dievo mokymas, visada bus susijaudinimas, džiaugsmas, laimės pojūtis mūsų dvasioje, ir tai visai nesusiję su mūsų emocijomis ir mintimis. Tai sukelia rezonansą mumyse. Tai prasiverš purslais, kaip gyvojo vandens upė iš mūsų dvasios, ir bus regimas poveikis mūsų emocijoms ir mintims... bet srovė teka iš jūsų dvasios į jūsų protą.

Štai kaip tai veikia
Apie tai ir kalbame ne žodžiais, kurių moko žmogiškoji išmintis, bet tais žodžiais, kurių moko Šventoji Dvasia, – dvasinius dalykus gretindami su dvasiniais... tai tik dvasiškai vertinama. O dvasinis žmogus gali spręsti apie viską, bet niekas negali spręsti apie jį. Kas gi suvokė Viešpaties mintį, kad galėtų Jį pamokyti?“ O mes turime Kristaus protą“ (2 Kor 2:13-16).

Čia naudojame žodį atskirti (matyti skirtumą) tai yra paskutinis mūsų paminėtas žodis naudojamas nežodinei komunikacijai iš Tėvo per Šventąją Dvasią tiesiai į mūsų dvasią. Suvokti, paliudyti, atskirti, apreikšti. Jie yra neaiškūs, ir mes turime būti atsargūs ir neskubėti daryti išvadų, nes jie neaiškūs. Jėšua nežinojo, kas Jį palietė, o tik tai, kad kažkas tai padarė. Simeonas tiesiog žinojo, kad jis nemirs, kol pamatys Mesiją, bet jis nežinojo, kiek metų bus Mesijui, kai Jį pamatys.

Taip pat jūs galite matyti iš Rašto, kokie glausti yra šitie perdavimo būdai. Asmeninė pranašystė, kuri užima 20 lapų, atrodo dvasiškai, nors nieko nepasako iš Dievo. Naujojo Testamento asmeninė pranašystė yra trumpa, glausta, sutinka su Žodžiu. Visa kita yra klaida; Naujajame Testamente mes nematome monotoniškai kalbančios Šventosios Dvasios.

Tai gali prieštarauti kieno nors Žodinei Tradicijai, nes yra daugybė mokymų apie asmeninę pranašystę, ko nėra Žodyje, nors tie mokymai yra daugelio vertinami labiau už Žodį – aš sutikau žmonių, kurie labai supyko ant manęs, kai aš pasakiau, kad jų 25 puslapių asmeninė pranašystė gauta iš to ir to nėra iš Dievo... išpučia ego? Taip. Dievas? Ne. Asmeninė pranašystė Žodyje yra tiksli, pataiko tiesiai į taikinį, ir tikrai kažką pasako tais kelias žodžiais.

Leiskimės trumpam triušio pėdsakais
Tikrai daug žmonių yra kažką suvokę, atskyrę, gavo apreiškimą savo dvasioje ir tada jie prideda „taip sako Viešpats“ - ir tai neteisinga. Yra klaidinga sakyti: „Dievas pasakė man“, kai tai, ką tu gavai, yra tik suvokimas, atskyrimas, paliudijimas ar apreiškimas. Jei tu tik pajutai kažką, taip ir sakyk. Daugelis žmonių nori, kad Dievas jiems kalbėtų, bet jie neturi nei kruopelytės principingumo (vert. integralumo, charakterio vientisumo, dorumo) – jei negirdite, kaip Jis jums kalba, bet tik jaučiate kažką, kas buvo paminėta, tai ir pasakykite apie tai būtent taip, kaip tai gavote.

Dažnai Dievas apreikš ir jūs suvoksite, kokie yra velnio planai, jei niekas nepasikeis, taip kaip buvo Pauliui Apd 27:10, kai jis suvokė, kad laivui sudužus jie gali prarasti savo gyvybes. Tėvas apreiškė Pauliaus dvasiai ir jis suvokė, kas nutiks, jei niekas nepasikeis – jie visi mirs.

Kartais žmonės gauna baisius dalykus savo dvasioje ir prideda: „taip sako Viešpats“, arba dar blogiau pasako: „Dievas man pasakė“, blogiausia – bando sudrausti Šventąją Dvasią, kai jiems parodytas velnio planas, kad jie galėtų melstis ir pakeisti tai, bet taip neįvyksta, nes Dievas išstumiamas dėl jų klaidos ir nesupratimo. Dievas yra maloningas! Reikia elgtis taip, kaip Paulius darė - užtarimo malda, ir Dievas pakeičia tai, ką velnias suplanavęs.

Šventoji Dvasia tikrai kalba – 1/3 Jono 16:13 pastraipos pradedama „kalba”. Kai Jis tai daro, tai kaip „garsus balsas prote“ nors iš tiesų Jis kalba į dvasią. Tai visada yra trumpai, glaustai, tiksliai. Taip pat kalba angelai – visada pasakoma tiksliai, trumpai ir glaustai.

Viešpaties angelas prabilo į Pilypą, sakydamas: „Kelkis ir eik pietų link ant kelio, kuris eina iš Jeruzalės į Gazą. Jis visiškai tuščias““.
Dvasia pasakė Pilypui: „Prieik ir laikykis greta šito vežimo““.
... jis regėjime aiškiai išvydo pas jį ateinantį Dievo angelą, kuris jam tarė... siųsk vyrus į Jopę ir pasikviesk Simoną, vadinamą Petru. Jis svečiuojasi pas vieną odininką, Simoną, kurio namai stovi prie jūros...“
Petrui, vis tebemąstančiam apie regėjimą, Dvasia tarė: „Štai trys vyrai ieško tavęs. Kelkis, lipk žemyn ir keliauk su jais nė kiek nedvejodamas, nes Aš juos atsiunčiau“.
Taip sako Šventoji Dvasia: ‘Vyrą, kuriam priklauso ši juosta, taip Jeruzalėje supančios žydai ir atiduos į pagonių rankas.’“ (Apd 8:26, 29;10:1-5,19-20; 21:11)

Dažnai, kai žmogus iš tiesų niekada nebūna girdėjęs jam kalbančios Šventosios Dvasios, tai būna taip garsu ir tikslu jam, kad jis dažnai galvoja, jog tai yra girdima žmogaus ausims. Ji yra tik kartais girdima žmogaus dvasioje. Kai jūs priprantate prie Jos balso – tai neatrodo taip garsu, bet išlieka labai aiškiu.

Atgal nuo triušio pėdsakų
Dažniausiai, kai mokymas yra nesubalansuotas, pirmą kartą kai žmogus girdi tą mokymą bus labai dramatiškas ir aiškus Šventosios Dvasios įspėjimas - suvokimas, liudijimas, skyrimas, apreiškimas apie tai, kad būsi stipresnis, jeigu „nesėdėsi“ drauge su tuo žmogum. Tai jaučiame dvasioje kaip sunkumą, tamsą ir sielvartą. Tas liudijimas, atskyrimas, suvokimas, pojūtis bus „sunkus“ ir nebus ramybės. Ji yra Tiesa, Ji stipriai reaguoja į mokymus, kurie prisidengia Dievo vardu, bet iš tiesų yra fariziejiška Žodinė Tradicija.

Jei žmogus užsikietina klausyti, skaityti, ar lankyti tą Internetinį puslapį, kuris liūdina Šventąją Dvasią, tas žmogus atbunka – deda sluoksnį po sluoksnio ant savo širdies – jų dvasia ir Dvasios balsas tampa palaipsniui neaiškus ir sunkiai atpažįstamas. Tai tas pats procesas, kurį aš paminėjau anksčiau šioje serijoje iš Morkaus 3:1-6, kur Jėšua klausė fariziejų, ar Šabato dieną tinka daryti gera.

Jis buvo nuliūdintas širdies kietumo, to tinkavimo ir dažymo proceso, kai klojamas sluoksnis, leidžiama nudžiūti, sukietėja, tada klojamas kitas sluoksnis. Toks asmuo, kuris tučtuojau nenusigręžia nuo kažko, kai tik suvokia, atskiria, gauna liudijimą, arba apreiškimą, kad mokymas, asmuo, Internetinis tinklalapis yra ne iš Dievo, eis tiek toli toje klaidoje kiek norės, kol neatgailaus.

Kitą savaitę- daugiau apie Dvasią ir Žodį. (Mano CD/mp3 serija „Kaip būti vedamam Dvasios“ ir mano DVD apie tai, kaip Viešpats mokė mane girdėti Tėvo balsą, yra geros tolesnės studijos, taip pat ir mano knyga „Dievo laikų vykdymas” (spausdinta arba audio).


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą