Mano
ketvirtos klasės mokytoja ponia Rigel pašnibždėjo ilgą sakinį į
ausį mokinei, kuri sėdėjo priekyje iš kairės, poros dešimčių
ketvirtokų klasėje. Ta mokinukė pašnibždėjo tai, ką girdėjo
sėdinčiam už jos, ir tada eilė po eilės, kol sakinys buvo
ištartas paskutiniam asmeniui.
Tas
paskutinis mokinys atsistojo ir pakartojo tai, ką girdėjo ir mes
visi pratrūkome juoku, nes tai, ką jis pasakė, buvo toli nuo to,
ką mes visi paeiliui girdėjome. Tada ponia Rigel pasakė mums, ką
ji iš tiesų pašnibždėjo pirmai mokinei ir tai labai skyrėsi!
Žmonių
tradicijos
Jūs
tikriausiai patyrėte panašų dalyką mokykloje. Bet tai yra pamoka,
iš kurios galima pasimokyti dar ir dabar, ir apie tai aš šiandien
rašysiu.
Visi
vaikai mūsų klasėje girdėjo kažką, kas buvo tikslu, nes tai
išėjo iš prieš jį sėdėjusio mokinio. Netgi jei 14-asis klasėje
išgirdo kažką kitaip negu 23-asis, visi mokiniai galėjo prisiekti
padėję ranką ant Biblijos, kad tai, ką jie girdėjo buvo teisinga
ir tikslu, ir kad jie 100% teisingai pakartojo tai, ką girdėjo.
Bet
faktas toks, kad tik ponia Rigel ir tas pirmas mokinys turėjo
sakinį, tik vieną teisingą sakinį. Taip ir visas Jėšua (Jėzaus)
gyvenimo užrašymas yra toks kaip šitas pavyzdys - Jėšua buvo
mokytojas, ir tie, kurie Jį girdėjo iš pirmų lūpų, kruopščiai
viską surašė mūsų Naujojo Testamento
suformavimui.
Dievo
problema
Taigi
mes per amžius skaitome tų pirmųjų klausytojų užrašus, ir taip
kaip tie ketvirtokai sėdintys toli nuo mokytojos ir pirmo mokinio,
kuris išgirdo tikslų sakinį, daugelis išgirdome klaidingai, nors
galėtume padėję ranką ant Biblijos prisiekti, kad girdėjome ir
žinome teisingai. Šalia sėdintis mokinys gali prisiekti: „aš
žinau tiesą“, ir kaip vaikai, kai kurie pradeda kovoti ir
įrodinėti, kad yra teisūs :) Taip dažnai nutinka ir tarp
krikščionių.
Jau
tada, kai Viešpats per Jėšua paskelbė tiesą, Jis žinojo, kad
mes gyvensime praėjus 20 amžių. Nejaugi jūs manote, Jis nenumatė
būdo kaip išlaikyti tikslumą? Jis numatė.
Kaip
Jis tai išsprendė?
Mano
mokytoja pasiliko stovėti prie pirmos mokinės, ji pasakė jai
sakinį, ir nesiklausė, ką kiekvienas mokinys šnibždėjo
kaimynui. Bet Tėvas nedavė mums Savo Žodžio ir tada pasitraukęs
šalin stebėjo, kaip tai darė mano mokytoja.
Jis
numatė būdą sekančioms kartoms, kad jos išgirstų originalius
Žodžius, taip kaipJis numatė, tokius pat tikslius, tiesiai iš
Šaltinio, taip lyg kiekvienas asmuo būtų tas pirmas mokinys, nors
nutolęs laike per 20 amžių. Kaip?
Apd
5:23 Petras kalbėjo apie Jėšua gyvenimą ir kančią: „Mes
esame
Jo ir tų įvykių liudytojai,
taip
pat ir Šventoji Dvasia,
kurią Dievas suteikė tiems, kurie Jam paklūsta“.
Tėvo sprendimas buvo toks - padaryti Šventąją Dvasią Jo gyvenimo, mirties, palaidojimo, prisikėlimo ir paėmimo į dangų liudininke. Ir ne tik tai, bet būdama Dievu, Ji – Dievo Žodžio ir tikslo liudininkė, ne tik rašytinio Žodžio tiesos, bet tikslo, dėl kurio šitas Žodis buvo pasakytas, liudininkė.
Tokiu būdu, turėdamas tiesioginį liudininkės patvirtinimą, netgi praėjus 20 amžių po visų įvykių, ir priimdamas liudijimą ne tik apie įvykius, bet ir mokymą apie pasakyto Žodžio tikslą, kad tie, kurie dabar tiki, galėtų tikėti taip, kaip tie, kurie kažkada buvo tų įvykių liudininkais – nuosekliai per amžius!
Tiesos
Dvasia
Žinoma,
jūs norite, kad tas betarpiškas liudininkas būtų teisingas ir
nepakeistų net mažiausios detalės ir nepridėtų savo nuomonės
prie to, ką jis matė. Taigi Jėšua pasakė savo mokiniams, kad
Šventoji Dvasia yra Tiesos Dvasia, ir kad ji nekalbės iš savęs,
bet tik tai, ką išgirdo - ir Ji ves, mokys ir įves į visą Tiesą.
Jos tarnavimas tikintiesiems yra parodyti, ką Tėvas paruošė mums
– iš betarpiško liudininko perspektyvos, tiesiai iš Tėvo
širdies (Jn 14:17, 26; 15:26; 16:13-14; 1 Kor 2:9-12).
Pastaba:
Būtent taip jūs gimėme iš naujo. Kažkas papasakojo jums apie
Jėšua, ir Tėvas per Šventąją Dvasią pradėjo dirbti su jūsų
širdimi aiškindamas apie Jėšua. Giliai viduje jūs suvokėte, kad
Jis yra Tiesa, dėl betarpiško liudininko Šventosios Dvasios, kuri
liudijo jūsų širdžiai, kad tai, ką jūs girdėjote apie Jėšua
yra Tiesa ir Teisinga, ir jūs turėjote apsispręsti. Jūsų
atgimimas įvyko dėl šito liudininko parodymų.
Mes,
būdami žmonės, neapkaltiname asmens teisme be tiesioginio
liudytojo parodymų: argi mes manome, kad Dievas tikisi, jog kas nors
apsispręs dėl savo amžinojo likimo be akivaizdžių liudininko
parodymų apie Jėšua asmenį?
Nepriklausomas
nuo laiko
Vieną
dieną aš galvojau apie Šventąją Dvasią, kaip betarpišką
liudininkę. Aš galvojau pradėti nuo Pradžios knygos, kuri teigia,
kad Šventoji Dvasia judėjo, „sklandė“ virš vandens planetoje,
vadinamoje Žeme. Aš paklausiau Tėvo, kodėl Jis tai darė?
Tėvas
atsakė: „Ji buvo ten kaip liudytoja“. Aš paklausiau: „Kodėl
reikėjo liudytojo?“ Jis atsakė: „Ji buvo liudytoja kūrinijai,
kad Mozė galėtų užrašyti, kas atsitiko“. Netgi tada, nuo pat
pradžių, Tėvas mūsų naudai parūpino liudininko parodymą
kūrinijai.
Apd
2:25-32 Sekminių dieną, Petras sako, kad Dovydas pranašavo apie
Kristų ir Jo prisikėlimą „Jis
(Dovydas) tai numatė ir kalbėjo apie Kristaus prisikėlimą...“
Taigi
čia mums pasakyta, kad Dovydas 1000 metų prieš Kristų, matė
Jėšua prisikėlimą ir pranašavo apie tai. Kaip? Per Šventąją
Dvasią, netgi po 1000 metų ateityje įvyksiančio prisikėlimo
liudininkę.
Tarp
kitko ...
Lygiai
tokiu pat būdu Šventoji Dvasia parodė daugeliui jūsų ateitį –
į ką jūs esate pašaukti, ką jūs darysite šiame ar ateinančiame
amžiuje - per liudininkę Šventąją Dvasią, kuri yra Dievas, Ji
yra AŠ ESU viešpatystėje, visada esanti. Todėl Ji gali tiksliai
parodyti jums jūsų ateitį taip, kaip Ji parodė Dovydui Kristaus
prisikėlimą įvyksiantį po 1000 metų - AŠ ESU!
Kai
kurie gali sakyti „Aš tai praradau, jau per vėlu! Dievas parodė
man didelių dalykų kam esu pašauktas, bet aš jau esu per senas!“
Aplankymo
metu, kai Viešpats mokė mane apie Dvasios kelius ir pranašystę,
aš paklausiau Jo apie vieną porą mūsų surinkime, kuriems buvo
pranašaujama dideli ir galingi dalykai. Ir ne vieną kartą, bet per
du metus keleto svečių pamokslininkų, kurie iškvietė juos prieš
visą kongregaciją. Visi tie kalbėtojai pranašavo tai porai tuos
pačius dalykus.
Bet
kaip dažnai nutinka, nuodėmė, neištikimybė santuokoje,
skyrybos, ir jie išvyko iš valstijos. Taigi aš paklausiau
Viešpaties apie tas pranašystes nes: „Tavo Žodis negrįžta
tuščias neatlikęs to, kam yra skirtas, kam buvo siųstas“ (Iz
55).
Jis
atsakė: „Kai kurie žodžiai neišsipildys šiame gyvenime, bet
išsipildys sekančiame amžiuje, tūkstantmetės karalystės metu”.
Aš paprašiau skyriaus ir eilutės, nes niekda nebuvau to girdėjęs.
Jis tučtuojau atsakė: „Yra daug pranašysčių Senajame
Testamente, kurios peržengia šio amžiaus ribas ir kalba apie
ateinatį tūkstantmetį. Taigi kodėl tau sunku tikėti, kad kažkam
pasakyta pranašystė išsipildys kitame amžiuje?”
Staiga
aš pamačiau malonę – tiek daug žmonių iškrypo iš kelio dėl
nuodėmės, pasaulio ar aplinkybių, kurių jie negalėjo
sukontroliuoti, nors turėjo didžius likimus ir jautė, kad visiškai
nuvylė Viešpatį bei sugriovė visas
galimybes matyti šituos pažadus išsipildant- netgi jei taip! Jums
tik reikia palaukti kokius 100, 200, 400, 600, 800 metų! Ir jūs
įvykdysite savo pašaukimą.
Atgal
prie temos
Visa
tai žinodami, dabar jūs matote, kad vienintelis būdas nenukrypti
nuo Žodžio ir Žodžio tikslo, yra per Tiesos Dvasios pažinimą.
Ir
štai ČIA mes pratęsime kitą savaitę, nes jeigu mes nepažinsime
Betarpiškos Liudininkės nuo pat pradžių, gali pasikartoti mano
patyrimas ketvirtoje klasėje, kai žmonės visa širdimi tiki, kad
jų tikėjimas kyla iš Žodžio, bet iš tiesų tiki klaida, ir
vysto savo tradicijas manydami, kad tai Dievo Žodis ir tikslas... aš
apibūdinsiu tą procesą. Iki
Gausių
palaiminimų!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.