John
Fenn, 2012 m. gegužės mėn. 26 d., www.supernaturalhousechurch.org
Aš
nagrinėjau, kaip Naujasis Testamentas apibūdina krikščionį ir
tai palyginau su mūsų dienomis, atspirties tašku pasirinkdamas
Dovydo širdies šauksmą 51 psalmėje: „Neatstumk manęs nuo Savo
Buvimo“. Vienas skirtumas, kurį aš matau: pirmo amžiaus
tikintieji troško ir siekė Jo Buvimo (Artumo) kituose
tikinčiuosiuose, būdami kartu su jais ir būdami kitų tikinčiųjų
gyvenimo dalimi. Šiandien daugelis nusprendžia tiesiog nebendrauti
su kitais tikinčiaisiais.
Kai
aš pirmą kartą sutikau Viešpatį, buvau paauglys ir desperatiškai
troškau Jo Artumo. Aš ieškojau Jo Artumo Žodyje. Taip elgėsi ir
mokiniai Pauliaus laikais – jie ieškojo tų, kurie buvo su Jėšua,
kad išgirstų, ką Jis sakė ir su dideliu alkiu skaitė apaštalų
laiškus – mūsų Naująjį Testamentą.
Aš
ieškojau Jo Artumo garbinime. Taip pat elgėsi ir mokiniai Pauliaus
laikais. Įvairūs pastebėjimai Rašte bei kiti šaltiniai
atskleidžia, kad jų susirinkimai namuose buvo pilni garbinimo,
kalbėjimo vienas kitam psalmėmis, himnais, dvasinėmis giesmėmis,
kai jie kūrė melodijas savo širdyse Viešpačiui.
Aš
siekiau Jo Artumo būdamas kartu ir susijungdamas su kitais
mokiniais. Lygiai taip pat ir mokiniai Pauliaus laikais – jie taip
stipriai dalyvavo vienas kito gyvenime, kad jų pagrindiniai
poreikiai buvo visiems žinomi ir atsakomi, o jų charakteris buvo
ugdomas, kai jie nusileisdavo vienas kitam stengdamiesi išsilaikyti
meilėje ir taikoje.
Ir
vėl, teisumas ateina per tikėjimą Jėzumi Kristumi. Bet teisumas
atskleidžiamas tik tarpusavio santykiuose, nes būtent santykiuose
su visa meile, kantrybe, atlaidumu ir ištverme, kuri reikalinga jei
nori turėti artimų draugų tikėjime, mes įrodome, kad Kristus yra
mumyse.
Šiandien,
krikščionys gali siekti Jo Artumo Žodyje ir garbinime, bet atmesti
Jo Buvimą kituose tikinčiuosiuose daugeliu būdų; susijungę tik
elektroniniu būdu su Kristaus kūnu, likdami anonimiški tradicinėje
bažnyčioje, lankydami kur tik įmanoma įvairius bažnyčių
susirinkimus, bet nerizikuodami pažinti vienas kitą daugiau nei
atpažinti pažįstamus veidus šen ir ten. Jie yra „virtualūs“
krikščionys ir neatitinka to apibūdinimo, kurį pateikia Naujasis
Testamentas. Jie turi išvaizdą, bet ne turinį, nes jiems trūksta
santykių aprašytų Naujajame Testamente, kurie yra būtini Jėšua
mokiniui.
Pasigilinkime
į detales
Žydams
10:25 sako: „Neatsižadėkime
šventųjų susirinkimų, kaip kai kurie elgiasi,
bet raginkime vieni kitus...“ Tai vienintelė eilutė Naujajame
Testamente apie tuos, kurie atskyrė save nuo bendravimo su kitais
tikinčiaisiais. Iš to matome, kad tai buvo palyginus retas
reiškinys pirmajame amžiuje.
Žodis
„atsižadėti“ čia yra „enkataleipo“. Žodis „leipo“
(ilgoji „o“) yra „palikti“. Žodis „kata“ yra blogai,
labai blogai - stiprus neiginys. Žodis „en“ yra „į“.
Pažodžiui „atsižadėti“, reiškia „labai blogai yra tai
palikti“. Taip pat įdomus yra žodis „būdas“
(elgsena, maniera),
tai „ethos“, kuris reiškia asmens charakterį išreiškiamą
požiūriuose, įpročiuose ir tikėjime.
Sudėjus
viską kartu, laiško žydams autorius rašo, yra „labai blogai yra
palikti“, turėti nuostatą, įprotį ir tikėjimą atstumti savųjų
susirinkimą. Ach. Kodėl kažkas siekia tik Dievo Artumo Žodyje
ir/arba garbinime, bet yra linkęs atmesti Jo Artumą matomą kituose
mokiniuose? Pirmiausiai...
Ką
Dovydas pasakė 51 psalmėje
Žodis
„artumas“ mūsų tekste Ps 51:11 yra „paniym“ (paw-neem;
Strong‘s #6440) ir yra paimtas iš šaknies „paneh“ (paw-neh),
kuri reiškia „veidas“. Tiesiogine prasme tai reiškia „žiūrėti
į“ arba „priešais kieno nors veidą ar žvilgsnį“. Dovydas
verkė: Nenugręžk nuo manęs Savojo veido! O Viešpatie, nenustok
žiūrėti į mane! Aš alkstu pasireiškiančio Tavo Artumo, juntamo
per Tavo Dvasią!
Tai,
kad kai kurie tikintieji pasitraukia nuo Jo Artumo, Jo veido,
pasireiškiančio per kitus tikinčiuosius, atskleidžia atsakymą:
kai tikintieji pažįsta vienas kitą jų kasdieninėse kovose, tai
parodo, kaip Dievas žiūri į kiekvieno gyvenimą.
Kai
kiti su mumis neteisingai pasielgia, mes klausiame, ar tai pakenkia
mums, ar jiems? Ką aš galiu padaryti šitoje situacijoje, kad
tapčiau labiau panašus į Kristų? Teisumas įrodomas
per bendravimą santykiuose,
per kuriuos mes iš tiesų augame ir keičiamės. Štai taip mes
taikome Žodį - klausyti ir nevykdyti, tai reiškia apgaudinėti
save pačius (Jok 1:22).
Kodėl
kai kurie tampa „virtualiais krikščionimis“?
Dažnai
tai pasikeitimų, nežinomybės baimė, baimė atsiverti ir galbūt
būti sužeistu, kartais užsikietinimas ir nenorėjimas keistis.
Paprasčiau būti dvasine sala negu pažinti žmones, nes tai reiškia
keistis. Kai Dievas „žiūri į mus“ kitų akimis, tai reiškia
pasišventimą ir verčia
mus pritaikyti Žodį, kad įrodytum, jog Kristus tikrai gyvena
mumyse.
Ps
51:6 Dovydas sako: „Tu mėgsti tiesą širdyje, ir slaptoje mokai
mane išminties“. „Slaptoje“
reiškia dvasią ir sielą,
nes kūnas nėra paslėptas. Paslėpta
dalis yra dvasia,
ten kur Dievas įdeda išmintį. Kaip Dovydas verkė ir prašė
„Neatstumk manęs nuo Savo veido ir Savo Šventos Dvasios neatimk
nuo manęs“, bet pirmiausiai Jis sako „tu mėgsti tiesą
širdyje“!
Virtualus
krikščionis turi norėti pripažinti tiesą savo širdyje. Jie turi
pripažinti problemas dėl kurių jie tapo virtualiais, užuot buvę
tokiais krikščionimis, kuriuos apibūdina Biblija. Jie turi
rizikuoti pradėti bendravimą su kitais tikinčiaisiais netgi jei
tai reiškia augimą, pasikeitimus ir taip pat skausmą.
Dovydas
tęsia „Tu nenori aukos, jei aukočiau deginamąją auką, Tau
nepatiktų. Auka Dievui yra sudužusi dvasia; sudužusios ir
nusižeminusios širdies Tu, Dieve, nepaniekinsi“ (Ps 51:16-17)
Galiausiai,
virtualus krikščionis negali remtis praeitimi: Dievas ieško
nusižeminusios ir sudužusios širdies, kaip gyvenimo būdo, dabar.
Bet daugeliui, tai reikštų nukreipti savo širdį ir šauktis Jo
Artumo nesvarbu, kur jis randamas, Žodyje, garbinime, ir įrodytas
santykiuose, nesvarbu, kad tai kainuotų išdidumą ar galimybę būti
sužeistam – nusižeminusi širdis šaukia kaip Dovydas: Man reikia
Jo Artumo!
Kitą
savaitę nauja tema. Būkite gausiai palaiminti!
John
Fenn
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.