Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2012 m. gegužės 28 d., pirmadienis

Virtualus krikščionis. 2 dalis


John Fenn, 2012 m. gegužės mėn. 19 d.,

Šiek tiek apie internetinę video Biblijos mokyklą - Senasis Testamentas I ir II, pamokos apie teisumą, atsiunčiame jums internetu, nėra testų, tai - investicijos į jūsų tikėjimą, Žodžio ir Viešpaties pažinimą. Kai užsiregistruojate, jūsų slaptažodis tinka visus metus, taigi jūs galite prisiderinti prie savo tvarkaraščio, bet ,kaip girdėjau iš studentų, pradėjus būna sunku sustoti! Kiekviena pamoka trunka apie 45-55 minutes, jos jūsų patogumui suskirstytos skyriais... skirtos investuoti į gilesnes Dievo dalykų studijas!

Praeitą savaitę...
...Aš pradėjau studijuoti, kaip atrodė 1 amžiaus krikščionis ir tai palyginau su tuo, ką šiandien mes vadiname krikščioniu. Grįžkime atgal savo prote į tą laiką, kai nebuvo pastatų vadinamų „bažnyčia“. Į tą laiką, kai tikintieji Jėšua (Jėzumi) buvo teisingai mokomi, kad Dievas daugiau negyvena šventykloje Jeruzalėje, bet dabar Jis gyvena kiekviename tikinčiajame, ir čia jūs atrandate Jo Artumą.

Jie buvo mokomi, jog jiems nereikia šaukti nei raudoti, kad atkreiptų Dievo dėmesį; Jis gyvena jų viduje. Jie yra taikoje su Dievu ir Jis su jais. Jie buvo mokomi, kad jiems nereikia patiems pakilti aukštyn, ar nuleisti Jo žemyn pas save: Jis gyvena juose ir yra taip arti, kaip jų kvėpavimas. (Rom 5:1-5; 10:6-10; Ef 2:4-7; Heb 12:22-24)

Jie buvo mokomi, kad įvairios Dievo asmenybės savybės yra matomos kiekvienoje gyvojoje šventykloje, ir įvairūs dalykai, kurie padaro kiekvieną asmenį unikaliu yra iš tiesų Dievo Dvasios pasireiškimas, kai jie vaikščioja su Juo ir praktikuoja Dievo Artumą savo gyvenime (1 Kor 3:16; 6:19; 12:5-7; Gal 5:22).

Šitos gyvosios Dievo šventyklos susitikdavo namuose su kitomis gyvosiomis šventyklomis, alkanos, ieškančios ir surandančios Jo Artumą savo tarpe. Kaip matome Rašte, krikščionis buvo Mesijo Jėšua mokinys, aktyviai besimokantis, aktyvus studentas, kuris buvo pasiruošęs nedelsiant pritaikyti, ką tik jis buvo iš Jo išmokęs.

Kultūrinis krikščionis?
Nebuvo tokio „kultūrinio krikščionio“; tu arba tikėjai ir gyvenai, arba ne.

Tos gyvosios šventyklos rūpinosi vienas kitu kaip jokie kiti graikų, romėnų ar žydų visuomenės sluoksniai. Jie rūpinosi, kad būtų patenkinti vieni kitų poreikiai, kartu įveikdavo gyvenimo sunkumus, sunkiai dirbo ir buvo sąžiningi. Nebuvo elgetaujančio krikščionio. Jei tu matei elgetaujantį gatvėje, tu žinojai, kad tai nebuvo krikščionis, nes krikščionys rūpinosi vieni kitais. Jie buvo žinomi dėl tarpusavio meilės.

Eiliniai žmonės
Lyderiai negyveno vilose, jie gyveno kaip visi kiti, susitikdavo namuose, kaip visi kiti, dauguma turėjo pastovius darbus, nors visą laiką tarnaujantys lyderiai priklausė nuo piniginių ir kitokių dovanų, iš kurių jie pragyveno. Ir tame dalyvaujantys žmonės žinojo, kad jie turi paramos tinklą, kuriame gali gauti pagalbą savo fiziniams, socialiniams ir dvasiniams poreikiams.

Kai jie susitikdavo, Dievas buvo jų tarpe. Ir ne tik tada: jie žinojo, kad jie nešioja Dievo Artumą savyje darbe, pramogose ir susirinkimuose su kitomis gyvosiomis šventyklomis.

Artumas
Aš dalinausi, kaip Dovydo širdis 51 psalmėje šaukė: „Nepatrauk manęs iš savo Artumo! Ne paimk Savo Šventosios Dvasios nuo manęs!“ Pirmojo amžiaus tikintieji buvo giliai įsitikinę, kad jie nešiojasi Dievo Artumą savyje.

Šiandien tai, ką mes vadiname krikščioniu, dažnai nesutinka su tuo, ką Raštas vadina krikščioniu. Pirmas dalykas, ko Paulius klausė 12 žmonių Efeze, kai jis juos susitiko, buvo tai: „Ar gavote Šventąją Dvasią, kai įtikėjote?“ Šventoji Dvasia YRA Dievo Artumas, Dievo buvimas žmogaus viduje. Dievo Artumas buvo jiems svarbiausias dalykas (Apd 19).

Virtualus krikščionis
Šiandien mes turime kultūrinius krikščionis. Jis gali pasakyti: „Na, mano mama lankė surinkimą, ir mano senelė, taigi ir aš savaime su krikščionis”. Arba: „Aš gimiau krikščioniu, turiu omeny, kad mama su tėte tikėjo, ir aš ėjau į krikščionišką mokyklą bei atrodo, kad aš tebetikiu, bet nelankau surinkimo (bažnyčios), nes ten, kur lankiausi buvau sužeistas, taigi aš turiu surinkimą kompiuteryje, per TV ir man gerai“.

Galbūt jie netgi lankė Biblijos mokyklą ar aukštesnio lygio sekmadieninę mokyklą - galbūt jie gyveno kaip pasaulis, rinkdamiesi krikščioniškus mokymus, kad pateisintų savo kaltes, arba galbūt tai Šventoji Dvasia juos traukė prie savęs, o jie laikėsi ištiestos rankos atstumu, o galbūt jie degė dėl Viešpaties kurį laiką, bet dabar tokios temperatūros kaip daržovė virtuvės lentynoje.

Kaip matome Naujojo Testamento puslapiuose nei vienas iš anksčiau paminėtų neatitinka su tuo, kaip Paulius apibūdina krikščionį. Juos aš vadinu virtualiais krikščionimis. Tradicinių surinkimų pastoriai galėtų juos priskirti tokiai grupei, kuri vadinasi „dreifuotojai“, tokiems tikintiesiems, kurie niekur nesilanko, bet kartu visur lankosi. Bet virtualus krikščionis gali taip pat būti toks, kuris niekada neįkelia kojos į surinkimą ir nesidomi, kokios naujovės tą mėnesį ar kas atvyksta.

Virtualus krikščionis yra tikintis Jėzumi, bet jo apibūdinimas skiriasi nuo to, kaip jį nusako Raštas. Pirmojo amžiaus mokiniai buvo sujungti kaip šeima ir bendruomenė su tikinčiųjų tinklu vietiniame ir tarptautiniame lygyje, siekė Dievo Artumo vienas kitame ir diena iš dienos tikslingai augo Kristuje.

Šiandienos virtualus krikščionis neturi ryšių, tik neasmenines priemones, dažnai galvoja, kad žinios yra tas pat kaip ir branda, ir neturi jokių išorinių požymių, kad nori augti kaip asmuo, arba kaip asmuo Kristuje. Jie galbūt net gali būti laimingi būdami vieniši savo tikėjime, bet tai ne toks tikėjimas, kuri apibūdina Naujasis Testamentas – toks mano požiūris.

Aš turiu galvoje, kad virtualus krikščionis ieško Dievo Artumo įvairiais būdais – ypatingas kalbėtojas surinkime, ypatinga muzika, sezono tema, kompiuteris, numylėtos doktrinos, netgi nori Artumo pasilikdami savo baimėse ir įsižeidimuose – jie ieško visur Jo Artumo, bet ne ten, kur ieškojo Naujojo Testamento tikintieji.

Dievo Artumo – kartu su kitais mažose grupėse susirenkančiose namuose.

Bet yra pagalba virtualaus krikščionio širdžiai bei sielai ir žmonėms, kurie juos myli.... kitą savaitę
Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą