John
Fenn, 2012 m. balandžio mėn. 28 d.,
Prioritetų
pakeitimas
Praeitą
savaitę aš rašiau apie žaidimą su piktžolėmis, tai buvo įvadas
į Viešpaties aplankymo aprašymą, kurį aš patyriau vasario
mėnesį. Kai Jis man pasirodo, Jis paprastai kalba apie tai, ką Jis
daro Kristaus kūne. Šis aplankymas nebuvo išimtis. Tačiau jis
skyrėsi nuo kitų paskutiniųjų tuo, kaip Jis kalbėjo apie Savo
kūną.
Jei
tu perskaitei žinią 7 surinkimams Apreiškimo Jonui knygos 2 ir 3
skyriuose, tu žinai, ką kiekvienam iš jų pasakė Viešpats. „Tas,
kuris turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako surinkimams“,
kiekvienos žinios pradžioje arba pabaigoje yra pažadas „tam,
kuris nugalės“.
Kiekviena
iš 7 žinių yra skirtinga, nes skiriama Kristaus kūnui
skirtinguose miestuose. Todėl kiekviena žinia taikoma būtent to
miesto žmonėms, nors kita vertus, knyga, kurią mes vadiname
Apreiškimo knyga, buvo nukopijuota ir skaitoma viso Kristaus kūno
visame pasaulyje, žinoma ir mūsų.
Todėl
kiekviena žinia taip pat yra skirta visam Kristaus kūnui.
Šeima
pagal pasirinkimą
Kaip
su visomis pranašiškomis žiniomis, kurias jie gavo ir pagal kurias
savanoriškai elgėsi, tiems, kurie tikrai turi ausis klausyti, ką
Dvasia kalba. Kitiems, ši žinia yra tik plazdenimas vėjyje.
Kai
Viešpats pasirodė man, Jis kalbėjo apie labai rimtą laiką, dabar
skirtą Kristaus kūnui. Tie, kurie sekė, ką jau Dvasia kalbėjo,
atpažins tai. Viešpats kalbėjo Savo kūnui augti, atmesti
vaikiškus dalykus, tapti panašiais į Kristų, ir viską nukreipti į vienybę tikrų mokinių kūne, kokio pasaulis nematė nuo
Apaštalų darbų. Tai galutinė išvada 7 punktų, kuriuos Jis man
pasakė vasario mėnesį – vienybė Kristaus kūne, kokios pasaulis
nematė nuo Apaštalų darbų knygos laikų.
Septyni
elementai
Štai
tie 7 dalykai, apie kuriuos Jis man kalbėjo:
1)
Nustatyti
prioritetus
gyvenime nukreiptus į brandą Jame. Kai mes nustatome prioritetus
gyvenime, dalykai, kurie anksčiau buvo nereikšmingi, dabar tampa
svarbiais ir tie, kuriems mes atiduodavome save, dabar atkrenta
šalin. Kai aš buvau vaikas, aš žaidžiau su vaikiškais žaislais.
Kai tapau suaugusiu, aš atidėjau juos šalin – daugiau nemaniau,
kad dvasinės piktžolės yra vertos dėmesio.
Tai
reiškia, daugiau neatmesti krikščioniškų ryšių. Daugiau
neatmesti žmonių iš mūsų gyvenimų, nes mes nesutinkame su jais,
ar jie nedaro tai, ką mes norime, kad jie darytų, ar jie pakeičia
surinkimus. Tai reiškia, kad tai, ką pasakė Jėšua, tampa dalyku
Nr.1
mūsų gyvenime, taigi mes nesilaikome nuoskaudų ir nepasitenkinimų
– daugiau mes nebegalime leisti sau tokios prabangos.
2)
Mūsų broliai ir sesės Viešpatyje yra mūsų šeima,
kurią pasirinkome.
Broliai ir sesės, su kuriais mes bendraujame kiekvieną savaitę,
tampa mūsų šeima. Ypač namų surinkime. Kai žmonės tampa šeima
(tu gali pasirinkti savo draugus, bet tu turi mylėti savo šeimą)
jie tampa svarbesniais mūsų gyvenime. Jei mes turime įprastos
veiklos, o sesei ar broliui Viešpatyje reikia pagalbos nuvykti pas
gydytoją, šeima pakeičia savo įprastinius planus, kad padėtų
šeimos nariui, nes jie YRA šeima. Mes investuojame laiką į vienas
kito gyvenimą – susitinkame priešpiečių metu, vakarienei su
šeima, kurią pasirinkome. Kaip atrodytų tavo gyvenimas, jeigu tu
padarei savo artimiausius krikščionis draugus savo šeima pagal
pasirinkimą?
3)
Pogrindinė
ekonomika kūne,
kai mes rūpinamės vienas kitu praktiškais būdais kiekvieną
dieną. Pogrindinė ekonomika – tai reiškia pogrindinė. Žemiau
visokio eismo ir žmonių bėgiojančių šen ir ten, yra grupė
tikinčiųjų, kurie padeda savo broliams ir sesėms Viešpatyje: aš
buvau nuogas, alkanas, ištroškęs, ligonis, kalėjime... ir jūs
aprengėte, pamaitinote, davėte atsigerti, aplankėte...
nepastebimai rūpinasi vieni kitais, niekas to nemato, tik žmonės
Viešpatyje.
4)
Tikėjimo
paprastumas; Daugiau
jokių formulių, bet vietoj to tikras pažinimas ir vaikščiojimas su Viešpačiu,
daugiau jokių atsitraukimų, kai susitelkiama į tą ar kitą
specialų mokymą ar paskutinį ir šauniausią dalyką
krikščioniškame pasaulyje. Tikėjimo paprastumas. Atmesti viską,
kas padaro tikėjimą sudėtingu. Nesivaikykite dvasinių
vaivorykščių ir drugelių. Žmonės pagal prigimtį geriau sieks
stebuklo, nei darys sunkų darbą, priimdami sunkius sprendimus, sutikdami aplinkybes ir pripažindami, kad jie klydo ir jiems reikia pagalbos išlipti iš duobės, kurią
patys sau išsikasė. Daug lengviau suversti kaltę Dievui ar velniui, ar dar kam
nors, bet paprastas tikėjimas sako – man tik reikia augti
Kristuje, tai mano prioritetas Nr.1 ir man nesvarbu, kas yra teisus
ar neteisus. Aš turiu būti toks kaip Jėšua.
5)
Tyrumas; nenaudoti
Dievo malonės, kaip leidimo nusidėti, bet kaip įgalinimą gyventi
šventai. Palaiminti tyraširdžiai, nes jie matys Dievą. Dvasia
prašo mūsų išvalyti mūsų gyvenimą, bet tai tik tada gali būti
padaryta, kai visi dega troškimu pamatyti Dievą – matyti Jį
mumyse, mūsų gyvenime, mūsų aplinkybėse, pažinti Jį.
6)
Be
baimės; nesielgti
ir nereaguoti iš baimės, kas bus, bet judėti per gyvenimo įvykius
paprastame ir nuoširdžiame tikėjime, šeimoje ir bendruomenėje
tikinčiųjų, darydami gera ir augdami Jame. Jis pasakė man, kad daug Jo
žmonių iškrypsta iš kelio dėl baimės skaitydami apie įvykius
pasaulyje, užuot pasimokę kaip gauti informaciją be pridėtos
baimės dvasios. Tai buvo vienas Jo svarbiausių punktų – nedaryti
dalykų iš baimės, apdairumui – taip, baimei – ne.
7)
Susitelkę;
sąmoningai
atmesti tikėjimo nukrypimus ir pasaulio pramogas, sutelkti savo
gyvenimus į Jį ir tuos mokinius aplink mus, kurie yra tame pačiame
dvasiniame lygmenyje, kaip ir mes. Mūsų tikslas turi būti
susitelkimas būti tokiu kaip Jis. Tai reiškia, kad bet kas, kas
tave gundo išsiaukštinti patį save, turi būti atmesta šalin. Mes
turime vaikščioti šviesoje to, ką mes turime, ir nepergyventi dėl
kitų žmonių dvasinio vaikščiojimo – tai jau jų istorija prieš
JĮ.
Tai
tokie 7 dalykai, apie kuriuos Jis kalbėjo, tu gal būt anksčiau
kažką girdėjai apie tai iš šių temų...
Gausių
palaiminimų!
John
Fenn
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.