John Fenn, 2011 m. spalio mėn. 10 d.,
Sveiki,
Daug balsų
Jaunas žmogus susižavėjo demonų išvarymu. Greitai priežastis viskam, kas vyko ne taip kaip reikėjo, arba bent jam taip atrodė, kad turi būti kitaip, jam buvo demonas ir tai jį „išlaisvino“ nuo asmeninės atsakomybės, nes demonas privertė jį taip elgtis.
Jauna moteris buvo užtarėja ir jautri Šventajai Dvasiai. Greitai ji ėmė jausti tokią naštą melstis, kad nustojo reguliariai maitintis, iš jos liko tik oda ir kaulai, nes visas gyvenimas buvo užpildytas malda ir pasninku bei įsitikinimu, kad jeigu ji to nedarys žmonės patirs tragedijas ir tai bus jos kaltė.
Pora sužinojo, ką Biblija moko apie mūsų žodžių jėgą ir ėmė labai rūpintis tuo, ką jie sako. Greitai jie nesugebėjo tinkamai susitvarkyti su realiomis aplinkybėmis, bet ėmė joms kalbėti, kad jos būtų pakeistos ir taisydavo kitus, kurie neteisingai kalbėjo.
Kodėl taip atsitiko?
Šitie dalykai nutiko, nes žmonės neturėjo absoliutaus standarto, pagal kurį galima įvertinti ir sužinoti, kaip pritaikyti mokymus, kuriuos jie girdėjo.
Kai Jėzus sako, kad Jo avys girdi Jo balsą ir kitų jos neseks, tuomet, kai gyvenime reikia daryti sprendimus Jis nesitiki, kad mes apsispręsime pagal vieną žodį. Netgi apsisprendimas, kuris vedė mus į išgelbėjimą, buvo kulminacija savaičių ir mėnesių, o gal būt net metų vykusio apšvietimo, kuomet Jis dirbo su mūsų širdimis, nuolatos traukdamas mus prie Savęs.
Jono 6:63 Jėzus pasakė „Dvasia teikia gyvybę… Žodžiai, kuriuos Aš kalbu, yra dvasia ir gyvenimas“. Dvasia ir Žodis sutinka. Vienas patvirtina kitą ir niekas neina atskirai.
Absoliutas ir ne absoliutas
Žydams 1:1-3 yra viena mano mėgstamiausių Rašto vietų, kalbanti apie tai, kad „Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas (Tėvas) yra kalbėjęs tėvams per pranašus, o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius. Kuris (Kristus) yra skaisčiausias Dievo (Tėvo) šlovės spindesys ir Jo (Tėvo) esybės tikslus atvaizdas, viską laikantis Jo (Tėvo) jėgos žodžiu...“
Tai NE Žodžio jėga, lyg Žodis būtų vienas, bet tai Jėzus yra Tėvo jėgos Žodis (Dvasia). Žodis ir Dvasia nėra nepriklausomi vienas nuo kito, jie yra Viena. Jėzus yra Žodis kylantis iš Tėvo jėgos ir štai kaip visi dalykai yra palaikomi. Žodis ir Dvasia yra absoliutus standartas kuriuo visi mokymai ir veiksmai yra matuojami.
Jei jie pagal tai negyvena...
Žmonės tampa dvasiškai nesubalansuoti, nes nepaiso Žodžio ir Dvasios susitarimo savo gyvenimuose. Jie girdi mokymą, kuris atrodo dvasinis, bet nežino kaip jį palyginti su Dievo Žodžiu. Nors kai kurie mato klaidą, bet tai atrodo taip dvasinga, ir mokytojai tokie žymūs, kad jie palieka Žodį ir bendrą supratimą, kad bėgtų paskui to mėnesio dvasinį kvapą.
Jie palieka bendrą supratimą tikėjimo vardan.
Jaunam žmogui, kuris galvojo, kad už visko stovi demonai, reikėtų skaityti Evangelijas, Apaštalų darbus, arba bet kurį laišką ir jei jis būtų tai daręs, jis būtų pamatęs, kad demonai nėra visokio blogio priežastimi ir iš žmonių tikimasi, kad jie prisiims atsakomybę už savo gyvenimą.
Jauna mergina baigė savo pasninkavimus tuo, kad patyrė išsekimą ir kurį laiką turėjo gydytis psichiatrinėje ligoninėje. Jeigu ji būtų skaičius Žodį, ji būtų pamačiusi vienos dienos pasninko pavyzdžių ir dalinius pasninkus ilgesnį laiką (tokius kaip Danieliaus 3 savaičių pasninkas, kai jis atsisakė skanaus maisto, vyno ir mėsos; Dan 10:3), bet visada tik kuriam laikui.
Pora, kuri labai rūpinosi tuo, ką jie sako, greitai buvo pagauta teologijos, kuri moko: jei aš padarysiu tai, tuomet Dievas padarys man šitai, lyg būtų prie Las Vegas lošimo automato ir lauktų, kol išloš aukso puodą. Jie buvo taip sužeisti, kad nustojo lankyti bet kokią bažnyčią - bet kokios formos, pavidalo ar tradicijos.
Jei jie būtų skaitę Žodį, jie būtų pamatę tai, kodėl mes turime žiūrėti ką sakome, kad Viešpats yra gyvas asmuo ir mums reikia gyventi ir bendrauti su Juo ne kaip su kompiuteriu, ir kad Žodis niekada neliepia žmonėms neigti jokių egzistuojančių gyvenimo aplinkybių.
Myli žmonių tradicijas daugiau nei Žodį?
Prieš kelis metus aš mokiau grupę, kaip įvertinti dvasinius patyrimus ir mokymus, sakydamas, kad jeigu jie nesutinka su Dievo Žodžiu ir Dvasia, jie turi būti atmesti.
Aš pateikiau jiems, kaip man atrodė nekaltą pavyzdį kuomet žmonės nukrypsta nelygindami mokymo su Žodžiu. Mano pavyzdys buvo iš Luko 11:1-13, kuris prasideda nuo Viešpaties maldos, atskleidžiančios tai, kad Tėvas rūpinasi mumis, atleidžia mums, neveda mus į pagundą.
Jėzus tęsia šią temą palyginime apie draugą vidurnaktyje - žmogus nenorėjo pasikelti iš lovos dėl savo draugo.
Aš sakiau, kad Jėzus NESAKĖ, jog Tėvas buvo tas, kuris miegojo ir atsisakė atidaryti duris. Jėzus NESAKĖ, kad mes turime belstis tol, kol atsidarys dangus. Aš paaiškinau, kad Jėzus palygino priešingybes, kad parodytų, jog Tėvas danguje nėra toks kaip tas žmogus, kuris miegojo ir, kad mums nereikia be paliovos belstis.
Aš paskaičiau pabaigą apie tai, ką Jėzus pasakė po palyginimo apie žmogų vidurnaktį:
„Tad ir Aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir bus jums atidaryta. Nes kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. Kuris iš jūsų, būdamas tėvas, duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies – duotų gyvatę? Arba prašančiam kiaušinio – duotų skorpioną? Jei tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus duos Šventąją Dvasią tiems, kurie Jį prašo“ (Lk 11:10-13).
Bet vis tiek kai kas toliau tvirtina, kad Tėvas buvo tas žmogus, kuris miegojo vidurnaktį ir todėl mes turime išleisti tūkstančius dolerių išvykoms į konferencijas, kur pagrindinė mokymo tema: kaip priversti Dievą atverti dangų, visą savaitgalį naudojant šį palyginimą, kaip pagrindinį pavyzdį.
Aš paklausiau, kuo jie tikės - Jėzumi, ar mokytoju? Argi jie nemato tiesos prieš akis? Kaip mes sakome Oklahomoje; „jie žiūrėjo į mane kaip elniai į prožektoriaus lempas“. Jie niekad nemanė, kad užuot tikėję Žodžiu, jie patikėjo klaida, kuri tapo keistu populiariu mokymu. Jie niekada negalvojo, kad jiems reikia patiems gilintis į Žodį užuot prarijus kiekvieną naują mokymą.
Numylėtos doktrinos
Kita grupė, klausydama populiarių mokymų, kurie yra madingi tą mėnesį, ir nelygindama jų su Žodžiu, turi numylėtas doktrinas. Jie taip pat kalti, kad prarado Žodžio ir Dvasios balansą.
Kai mes tyrinėjame Dievo Žodį, matome daugybę temų - rašytojai nebuvo lyg vienos kurios srities specialistai, taigi jie rašė apie daug ką. Laiškai keliavo per namus po visą Romos imperiją, žmonės gaudavo subalansuotą Žodžio maistą apie įvairius dalykus.
Bet šiandien pagauti įspūdžio, ar informuoti, ar tik susižavėję, ar išsigandę, o kartais įsižeidę ir neturintys su kuo pasitarti Kristaus kūne, žmonės susitelkia į tas numylėtas doktrinas. „Numylėta“ doktrina yra ta, su kuria elgiamasi kaip su mylimu naminiu gyvūnėliu - ją maitinam, ginam, priglaudžiam, ja rūpinamės ir bet kas, kas atrodo grasina tai prijaukintai naminei doktrinai yra nedelsiant konfrontuojamas ir netgi atstumiamas.
Aš pratęsiu čia kitą savaitę. Iki. Gausių palaiminimų!
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.