John Fenn, 2011 m. rugsėjo mėn. 24 d.,
Sveiki, štai dvi naujos serijos:
Vilties supratimas: Raktas stipriam tikėjimui: DVD, CD, arba MP3
Viltis yra sielai, ji dažnai klaidingai vadinama tikėjimu, ir kai tai nutinka žmonės negauna atsakymų į maldas. Šitos serijos yra apie tai, kaip viduje gimsta viltis ir tikėjimas, supratimas santykio tarp jų, ir kaip atskirti, ar tu esi tikėjime, ar tik viltyje. Šios serijos yra apie tai, kaip „atsistoti į poziciją“, kad galėtum priimti viltį iš Tėvo, ir iš to, kaip auga tikėjimas ir ką reiškia „būti tikėjime“.
Namų bažnyčių pagrindai 2: Dalykai, kuriuos aš išmokau namų bažnyčių praktikoje DVD, CD, arba MP3. Pirmoji iš šitų serijų sudeda namų bažnyčiai Biblinį pamatą, ši serija - tai dalykai, kuriuos supratau per dešimt praktikos metų. Temos apima finansus, augimą, lyderius/šeimininkus, skirtumų įveikimą, dauginimąsi ir kt.
Kova dėl proto
Jėzus pasakė Pauliui kad jis pašauktas tarnauti ne žydų kilmės žmonėms pasaulyje: „(1) Atverti akis, (2) kad jie atsigręžtų nuo tamsos į šviesą...“ (Apd 26:18 - numeriai pridėti straipsnio autoriaus)
Prieš tai, kai asmuo gali atsigręžti nuo tamsos į šviesą, jam turi būti „atvertos akys“, kad jis matytų skirtumą tarp tamsos ir šviesos.
Mes taip dažnai norime, kad asmuo atsigręžtų nuo tamsos į šviesą dar prieš tai, kai jų akys atveriamos.
Kai žmogaus akys yra atveriamos ir jis pamato skirtumą tarp šviesos ir tamsos, tuomet prasideda mūšis dėl proto.Kai kuriems akių atvėrimas supratimui, kad yra skirtumas tarp tamsos ir šviesos pradžioje gali būti skausmingas, panašiai kaip žmogus įjungia vidurnaktį šviesą kambaryje - tai žeidžia, jis vėl užsimerkia, ir TADA lėtai atsimerkia, kai pripranta prie intensyvaus apšvietimo.
Mūsų dalis
Kai Jėzus pasakė savo mokiniams „saugokitės fariziejų ir sadukiejų raugo“ (Mk 8:15), Jis naudojo raugą kaip klaidos, veidmainystės, religinių kompromisų simbolį, kaip tą, kuris gali sunaikinti jų tikėjimo tyrumą ir paprastumą.
Bet jie nesuprato šito nedidelio Jėzaus palyginimo apie raugą manydami, kad Jėzus bara juos už tai, kad jie neparūpino pakankamai duonos. Jėzus taip atsakė:
„Kam jūs tariatės neturį duonos? Argi vis dar neišmanote ir nesuprantate ir jūsų širdys vis dar užkietėjusios? Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite? Argi neatsimenate, jog penkis kepalus Aš sulaužiau penkiems tūkstančiams? O kiek pilnų pintinių trupinių pririnkote?“ Jie atsakė: „Dvylika“. „O kai septynis kepalus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pilnų pintinių trupinių pririnkote?“ Jie atsakė: „Septynias“. Tada Jis tarė: „Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!“ (eil. 17-21)
Graikų kalboje Jėzus iš tiesų paklausė: „kaip gi jūs iš viso šito nepadarote išvadų?“
Jėzus nepasikeitė ir Jis užduoda mums tą patį klausimą ir šiandien.
Kam jums duotas protas?
Kovoje dėl proto yra tikimasi, kad mes tiesiogine to žodžio prasme nukreipsime savo mintis į skirtumus tarp tamsybių ir šviesos, galvosime apie šituos skirtumus ir kaip Jėzus pasakė: „padarysime išvadas iš viso to“.
Asmuo negali pakilti į Dievo aukštesnius kelius ir mintis tol, kol pirmiausiai nepradeda daryti teisingų išvadų.
Efeziečiams 1:17-18 Paulius meldėsi, kad Tėvas duotų jiems „išminties ir apreiškimo dvasią Jame: kad supratimo akys būtų apšviestos, kad pažintumėte, kokia yra Jo pašaukimo viltis...“
Žodis „supratimas“ čia – „dianoia“; Vine Naujojo Testamento terminų žodyne tai reiškia: „apmąstyti, pergalvoti, meditacija, apmąstymai“.
Tai reiškia, kad Paulius prašė Tėvo:
„Kad Jis duotų jums išminties ir apreiškimo Dvasią Jame, kad JŪSŲ „mąstymo, meditacijos, apmąstymų“ AKYS priimtų šviesą, kuri leistų jums pažinti Jo pašaukimo viltį (jūsų gyvenime)...“
Išminties ir apreiškimo Dvasia yra dalis Šventosios Dvasios tarnavimo; mūsų dalis: „apmąstyti, medituoti ir galvoti apie tai “- ir pagal tai padaryti išvadas.
Taigi...
Štai taip mūsų protai „ atnaujinami“ ir mūsų gyvenimas patiria metamorfozes kaip parašyta Rom 12:12. Mūsų akys yra atvertos suprasti, koks yra skirtumas tarp tamsybių ir šviesos ir tada, mes atsigręžiame nuo tamsybių į šviesą, mokindamiesi naujų kelių ir minčių.
Kairiame stulpelyje mes turime viską, ką užrašė mums gyvenimas, viską, ką užrašė ant mūsų tuščio lapo – bloga ar gera, daugybę mūsų minčių, specifines mintis, įpročius, perspektyvas ir rezultatus gyvenime.
Dešiniame stulpelyje yra viskas, ką mes matome šviesoje – ką Dievas sako apie mus, apie mūsų tikslą, likimą ir ateinančius amžius. Būdas, kaip mes augame Kristuje ir transformuojame mūsų gyvenimą - tai ATSIŽADĖJIMAS senų kelių ir minčių bei mūsų emocijų disciplina, kad mąstytume taip, kaip nori Dievas.
Veidrodis
2 Kor 3 Paulius palygina Senojo Testamento šlovę su Naujojo Testamento šlove. Jis teigia, kad Senasis Testamentas buvo nukreiptas išorę ir Senojo Testamento šlovė būdavo apreikšta kaip švytėjimas ant Mozės veido, kurį uždengdavo šydu.
Bet dabar, naujo gimimo metu šlovė persikėlė į tikinčiojo vidų, šviečia iš vidaus ir yra apreikšta Jo Žodyje, kuris yra veidrodis mūsų akims. Kai mes žiūrime į veidrodį ir matome, ką Jis dėl mūsų padarė, mes esame keičiami.
„Mes visi, atidengtu veidu lyg veidrodyje regėdami Viešpaties šlovę, esame keičiami į tą patį atvaizdą iš šlovės į šlovę, veikiami Viešpaties, kuris yra Dvasia“ (2 Kor 3:18)
Jokūbas naudoja tą patį atitikmenį, kai jis sako:
„Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save. Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris žiūri į savo gimtąjį veidą veidrodyje. Pasižiūrėjo į save ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks buvo. Bet kas įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jį vykdo, kas tampa nebe klausytojas užuomarša, bet darbo vykdytojas, tas bus palaimintas savo darbuose“ (Jok 1:22-25).
Štai kodėl...
...Naujojo Testamento autoriai nedaug vietos skyrė mokyti, kaip kovoti su demonais, tėvo, motinos ir praeitų kartų nuodėmėmis, maldoje nugalėti piktas teritorines dvasias, arba stengtis atidaryti dangų, stengtis ten pačiam patekti, ar kitoms keistoms doktrinoms, kurios atsispindi konferencijų pavadinimuose.
Jie taip pat neleido laiko analizuodami savo gyvenimo stilių ir nuodėmes, bet susitelkė į veidrodį, kuris rodė, kokiais juos padarė Kristus ir kai jie taikė Žodį savo gyvenime ir mintyse, jie būdavo keičiami į Kristaus atvaizdą.
Kai mes žiūrime į Žodį, pakeičiame savo mintis Jo mintimis, visa kita tiesiog atkrenta. Mums nereikia dairytis per petį į mūsų praeitį, nei į atbulinį veidrodį, kad matytume koks demonas ar praeities nuodėmė mus seka, užuot žiūrėjus į Žodžio veidrodį ir susitelkus į Jį ir Jo Didžią Malonę.
Štai taip tai daroma
Mes tiesiogine to žodžio prasme turime sustabdyti senas mintis, kai tik suvokiame, kad tai senos mintys, ir pakeisti jas tuo, ką Dievas sako apie tai.
„Bet aš negavau meilės, kai buvau vaikas“ – STOP - Bet dabar aš esu dangiškojo Tėvo vaikas ir esu palaimintas visais dvasiniais palaiminimais danguje, taigi aš atmetu tai, kas sena ir galvoju tik apie tai, kas nauja.
„Bet mano šeimos istorijoje buvo burtininkavimo“ - STOP - aš turiu valdžią virš visų tų demonų, ir galiu juos išvyti, ir aš nesu tos šeimos dalis, bet esu Kristaus šeimoje - Efeziečiams 3:15.
Štai taip tu kovoji proto kovas. Aš tai patyriau. Vaikas būdamas aš turėjau siaubingą savęs vertinimą, buvau paliktas savo tėvo, visada jaučiausi nepritampantis, mano senelio ir tėvo praeityje buvo padarytos nuodėmės...
STOP - Aš pastebiu kiekvieną iš šitų problemų, kai jos iškyla, atmetu jas ir pakeičiu tomis mintimis bei emocijomis, kokias turi mano Tėvas, ir paimu savo mintis Kristaus nelaisvėn - ir taip aš elgiuosi visada.
Mums nėra duota kito būdo, kad mūsų gyvenimas būtų pakeistas, tik - atnaujinti protą, daryti savo kūną gyva auka, taikyti, ką matome, išmokome, ir praktikuoti tai bendruomenėje bei platesnėje mokinių šeimoje...
Gausių palaiminimų!
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.