John Fenn, 2009 m. gegužės mėn. 30 d.,
Sveiki,
Praeitą savaitę aš rašiau kad neseniai atlikta apklausa parodė, jog 80% krikščionių ir 75% pastorių negali apibūdinti, ką Biblija sako apie dvasinę brandą. Šiandien aš tai darysiu.
Pirmiausia kūdikiai
Dvasiniai brandai apibūdinti Biblija panaudoja fizinio vystymosi pavyzdį, štai kodėl Petras sako „lyg naujagimiai norėkite (nuoširdžiai trokškite) tyro (švariausio, nepadirbto, nefalsifikuoto, be papildymų) dvasinio pieno, kad nuo jo augtumėte (pilnam) išgelbėjimui (1 Pt 2:2, anglų k. išplėstinis vertimas).
Kaip naujagimis auga gerdamas motinos pieną, taip krikščioniui reikia trokšti tyro dvasinio pieno, taigi ši eilutė pradeda mūsų kelionę į dvasinę brandą. Kas yra tas pienas?
„Todėl, palikę pradinį Kristaus mokymą, veržkimės prie tobulumo (branda), užuot vėl dėję pamatus (1) iš atsivertimo nuo negyvų darbų, (2) iš tikėjimo Dievu, (3) iš mokymo apie krikštus (vandens krikštas į Kristaus kūną ir Šventosios Dvasios krikštas), (4) rankų uždėjimo (gydymas/ pašventimas, paskyrimas), (5) mirusiųjų prikėlimo ir (6) amžinybės teismo“ (Žyd 6:1-2).
Šitie 6 mokymai yra dvasinių dalykų pamatas, pienas, bet kada jūs paskutinį kartą girdėjote mokymą apie tai? Kiek naujatikių arba „naujų narių” yra to mokomi? Dauguma moko apie teisumą, kas esame Kristuje, tikinčiojo valdžią, ar kitas populiarias temas?
Mano pastebėjimas ir patyrimas toks: kai kūdikiai Kristuje yra mokomi šitų fundamentalių principų, jie suvokia tikėjimo gaires, aplink kurias viskas sukasi, jie gali teisingai suprasti dvasinius dalykus ir auga subalansuotai savo išganymui.
Pavyzdžiui: kiek daug žmonių neturi Dievo baimės nei atsakomybės dėl savo veiksmų? (Jie turėtų jei išmoktų 5 ir 6 punktus). Kiek yra supainiotų ir nesupranta apie prisikėlimą ir teismą? (Tai taipogi 5 ir 6 punktai). O kiek daug žmonių nesupranta kas tai yra tikra atgaila? Kiek daug žmonių vis dar daro mirusius darbus, bandydami ir stengdamiesi įvykdyti formules, kad pasiektų Dievą, užuot leidę Dievui pasiekti juos (2 ir 3 punktai).
Ar galite įsivaizduoti, kiek klausimų būtų atsakyta, išvengta ir nuodėmių, ir sumaišties, jei tik mes būtume pamokyti tų dalykų, kai atėjome pas Viešpatį?
Kūdikio verksmas ar netvarka kūrime
„Ir nors, žiūrint laiko, jūs jau turėtumėte būti mokytojai, iš tiesų reikia, kad jus vėl kas nors pamokytų Dievo žodžio pagrindų. Jūs tapote tokie, kuriems reikia pieno, o ne tvirto valgio. Juk kiekvienas, maitinamas pienu, dar nepatyręs teisumo žodyje, nes tebėra kūdikis. Tik subrendusiems dera tvirtas maistas...“ (Žyd 5:12-14).
Žmogus atsisako augti tose srityse, kurios iš tiesų yra svarbios, pasirinkdamas pasilikti tame, kas jam patogu ir įprasta, galvodamas, kad sekantis apreiškimas ar formulė pakeis jam problemos sprendimą (klaidinga).
„Aš, broliai, negalėjau kalbėti jums kaip dvasiniams, bet kaip kūniškiems, kaip kūdikiams Kristuje. Maitinau jus pienu, ne tvirtu maistu, kurio jūs negalėjote priimti. Net ir dabar negalite, nes tebesate kūniški. Jeigu tarp jūsų pavydas, nesantaika ir susiskaldymai, – argi nesate kūniški? Argi nesielgiate grynai žmogiškai (kaip neatgimę)?“ (1 Kor 3:1-3)
Atkreipkite dėmesį, kad kūdikis linkęs į priešiškumą, pavydą, susiskaldymą - gyventi taip, kaip gyvena neatgimę žmonės; visai neturi Dievo jėgos savo gyvenime (kuri padėtų jiems bręsti) - ir tai tinka kalbant apie šeimas, bažnyčią, darbą - visus santykius.
Aš nuolatos stebiuosi, kad žmonės turi problemų santuokose, kai sutuoktiniai jau yra išklausę dešimtis Biblijos mokymo kursų, ar mokėsi iš didžių mokytojų, arba žmonės, kurie pažįsta Dievą, bet vis tik dar turi priešiškumą, pavydą ir susiskaldymą savo santuokose, tuo parodydami, kad jie yra dar kūdikiai Kristuje, kai jie galvoja apie save, kad yra užaugę. Jie mano, kad žinios ar laikas sutampa su branda, bet Žodis sako kitaip.
Nuo kūdikių iki mažų vaikų – dabar prasideda greitas augimas
Paulius pasakė: „Mano vaikeliai (maži vaikai), dėl jūsų aš vėl gimdymo skausmuose, kol jumyse išryškės Kristus!“ (Gal 4:19)
Dabar ateina laikas, kai mokinys mokosi ir taiko dvasinį pieną, tuos 6 pamatinius principus, kurie padeda palikti priešiškumą, susiskaldymus, pavydą ir panašius dalykus, ir kontroliuoti savo augimą ir maitinimąsi. Bet tai dažnai ateina bangomis panašiomis į gimdymo sąrėmius, kurie artina prie pilnatvės Kristuje.
„Todėl, parodydami visą stropumą, praturtinkite savo tikėjimą dorybe, dorybę – pažinimu, pažinimą – susivaldymu, susivaldymą – ištverme, ištvermę – maldingumu, maldingumą – brolybe, brolybę – meile. Jei šie dalykai jumyse gyvuoja ir tarpsta, jie neduoda jums apsileisti ir likti bevaisiams mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pažinime“ (2 Pt 1:5-8).
Kai kurios iš šitų savybių yra išvardintos tiems, kurie turi dvasinio žmogaus vaisių, kurio šaltinis yra Dievo Dvasia: „Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, gerumas, malonumas, ištikimybė, švelnumas ir savitvarda“.
Subrendęs mokinys
„Mano broliai, laikykite didžiausiu džiaugsmu, kai patenkate į visokius išbandymus. Žinokite, kad jūsų tikėjimo išbandymas ugdo ištvermę, o ištvermė tesubręsta iki galo, kad būtumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte“ (Jok 1:2-4).
„Apie tai ir kalbame ne žodžiais, kurių moko žmogiškoji išmintis, bet tais, kurių moko Šventoji Dvasia, – dvasinius dalykus gretindami su dvasiniais. Bet sielinis žmogus nepriima to, kas yra iš Dievo Dvasios, nes jam tai kvailystė; ir negali suprasti, nes tai dvasiškai vertinama. O dvasinis žmogus gali spręsti apie viską, bet niekas negali spręsti apie jį...“ (1 Kor 2:13-15)
„Veržiuosi į tikslą aukštybėse, siekiu apdovanojimo už Dievo pašaukimą Kristuje Jėzuje. Taigi visi, kurie esame subrendę, taip mąstykime. O jeigu jūs apie ką nors manote kitaip, tai Dievas jums ir tai apreikš. Kiek bebūtumėme pasiekę, vadovaukimės ta pačia taisykle ir taip mąstykime“ (Fil 3:14-16).
„Todėl, paruoškite savo protus veiksmui, būkite susivaldantys ir visiškai pasitikėkite malone, kuri bus jums suteikta, kai apsireikš Jėzus Kristus. Kaip klusnūs vaikai, nepasiduokite ankstesniems savo neišmaningumo laikų geiduliams, bet, kaip šventas yra Tas, kuris jus pašaukė, taip ir jūs būkite šventi visu savo elgesiu“(1 Pt 1:13-15, vertimas iš anglų k.).
Ir galiausiai didžiausio subrendimo pavyzdys
„Juk tam jūs esate pašaukti; kadangi Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte Jo pėdomis. Jis nepadarė nuodėmės, ir Jo lūpose nerasta klastos. Šmeižiamas neatsakė tuo pačiu, kentėdamas negrasino, bet pavedė save Tam, kuris teisia teisingai“ (1 Pt 2:22-23).
Žmonės galvoja, kam jie yra pašaukti, bet Petras sako, kad mes pašaukti sekti pėda pėdon Jėzų dievobaimingame gyvenime, be klastos ir savanaudiškų motyvų, neatsikirtinėdami, kai esame kaltinami, kentėdami taip, kaip Jis. Tai mūsų pašaukimas, bet jūs tai turite pritaikyti sau, kad taptumėte tokiu, būtent tai ir yra svarbiausia, mano draugai. Ne kiekvienas taiko šiuos žodžius sau, kad taptų subrendęs, panaudodamas kiekvieną aplinkybę augti ir tapti vis daugiau panašiu į Kristų.
Pastudijuokime kontrastų principu
Aš remiuosi studija, kuri atskleidžia, kad iš 19% gyventojų, kurie save vadina pasišventusiais krikščionimis, 66% save priskiria paprastiems (anglų k. casual) krikščionims (jie apibūdinti tolimesniame tekste).
(Anglų kalboje „casual“ - atsitiktinis, kasdienis, paprastas, nenuolatinis, nerūpestingas, atsainus, abejingas, nenumatytas)
„Paprasta krikščionybė - tai santūrus tikėjimas. Tai leidžia jiems jaustis religingais nesuteikiant savo tikėjimui pirmenybės. Krikščionybė, kuri mažai kuo rizikuoja... turinti tikėjimą, kuris neįpareigoja. Paprastas krikščionis gali būti bent kuo iš čia išvardintų: gražus žmogus, šeimos žmogus, religingas, pavyzdingas pilietis, tinkamas bendradarbis, bet niekada viešai ir atvirai neginantis ir neatstovaujantis sunkias moralines ar socialines pozicijas, ar netgi neketinantis paaukoti daug miego ir asmeninių pasirinkimų, kol jiems tai nenaudinga.
Tai siūlo jiems požiūrį į gyvenimą, jeigu jie tai nutaria pasirinkti, suteikia bendruomenę ir santykius, jei jie tokių nori, patenkina jų vidinį poreikį turėti ryšius su dvasininkais ir suteikia padorumo, tikinčio ir draugiško asmens įvaizdį“ (George Barna, komentarai jo naujai knygai „Septynios tikėjimo gentys“ www.Barnagroup.org)
Kontrastas tarp Biblijos ir šiuolaikinės kultūros yra neįtikėtinas - ar gi ne? Tuomet, kai dauguma pastorių mano, kad žmonės, kurie užpildo bažnyčios suolus yra pasišventę augti Kristuje, realybė yra tokia, kad dauguma yra atsainūs ir abejingi krikščionys, kurie buvo apibūdinti anksčiau šiame straipsnyje – tai reiškia, kad jie negyvena dėl to, kad augtų Kristuje, o yra tik „dvasingi“ (nenuostabu, kad klesti tokios „draugiškumo ieškotojų“ bažnyčios). Ir tai užbaigia ciklą, duoda mums supratimą, kodėl mažiausiai 75% pastorių ir kongregacijų narių negali rasti Rašto vietų ir apibūdinti brandą Kristuje.
„Kad aš pažinčiau Jį, ir Jo prisikėlimo jėgą, ir bendravimą Jo kentėjimuose, ir susitapatinimą su Jo mirtimi“.
„Paprasta“ krikščionybė ir nebrandūs krikščionys nori pažinti prisikėlimo jėgą, bet subrendę arba augantys brandoje nori pažinti Jį ir bendravimą Jo kentėjimuose taip pat, netgi iki fizinės mirties, jei reikės, bet daugiausia – mirtis sau kasdienybėje.
Wow, kokiomis dienomis mes gyvename!
Kitą savaitę nauja tema.
Gausių palaiminimų ir pasilikite ramybėje!
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.