John Fenn, 2007 m. rugpjūčio mėn. 4 d.,
Sveiki,
Neseniai gavau žurnalo „Charizma“ redaktoriaus J.Lee Grady elektroninį laišką. Gal būt, jūs taip pat jį skaitėte. Štai ką jis rašė:
„Neseniai East Coast vykusioje charizmatinėje konferencijoje, pastorius atsistojo scenoje prieš minią ir labai užtikrintai pareiškė, jog svečias pamokslininkas yra „daugiau nei apaštalas“. Tada konferencijos šeimininkas paprašė visus nusilenkti tam asmeniui, sakydamas, jog tai yra būtina, kad atsipalaiduotų Dievo jėga.
„Tai vienintelis būdas priimti šį patepimą!“ – paskelbė konferencijos šeimininkas – nusilenkęs prieš kalbėtoją. Tučtuojau, apie 80% auditorijos išsitiesė ant žemės. Keletas, kurie nepatogiai jautėsi dėl tokios dvasinės kontrolės, išėjo iš patalpos arba stovėjo tyliai protestuodami.
Naujojo Testamento krikščionybė yra romi, nesavanaudiška ir nuoširdi. Skelbiantys tiesą pamokslauja nesiekdami naudos sau ir nesistengia pataikauti auditorijos emociniams poreikiams, kad susilauktų dėmesio. Te Dievas padeda mums išrauti netikrus apaštalus ir mokytojus, kurie sargdina Amerikos bažnyčią į žmogų orientuotomis ir į pinigus sutelktomis erezijomis“. (citatos pabaiga)
Šiandien norėčiau suprasti, kaip Kristaus Kūnas atidūrė tokioje situacijoje ir, ką Raštas vadina netikru pranašu, broliu, mokytoju ir t.t.
Norėdamas atsakyti į klausimą, kodėl Kristaus Kūno dalis tapo dvasiškai ligota, turiu išnagrinėti priežastį, kodėl kongregacija turėjo nusilenkti tam „apaštalui“. Prisimenu savo mamos žodžius: jei visi šoks nuo uolos ar ir tu iš paskos?
Žmonės seka minia, nes jaučiasi nesaugūs, štai čia ir yra problema. Įdomu, kodėl jie nesaugūs? Kodėl jie tarsi be stuburo ir neturi absoliuto pojūčio? Atsakyčiau, jog jie daugiau tiki žmogumi, o ne Dievu. Jie daugiau žino populiarų dvasinį mokymą, iškeltą virš Dievo Žodžio, negu pačią Bibliją. Šiuo konkrečiu atveju jie teikė didesnę pagarbą žmogui, o ne Dievui. Jiems artimiau ir svarbiau turėti glaudžius ryšius su populiaria bažnyčios kultūra, o ne gyventi su Dievu. Ar tęsti toliau? Metų metus liepiu sergėtis holivudinės krikščionybės, kuri yra tik dar vienas paskutiniųjų laikų ženklas.
Paskutiniame straipsnio paragrafe Lee pavadino tą žmogų netikru apaštalu, aš sutinku su juo ir, kad turėtume aiškesnį supratimą, norėčiau apibūdinti, ką Biblija vadina netikrais broliais.
Gana ilgai maniau, jog netikrais broliais Biblija vadina žmones, kurie atpuolė nuo Dievo, išsižadėjo Jėzaus, bet vis dar tarnauja ir kad juos galima aiškiai atpažinti. Tačiau vėliau, susitikęs su kai kurias tarnautojais, apie kuriuos neturėjau gero liudijimo savo dvasioje, pradėjau gilintis į Dievo Žodį, ieškodamas jiems apibūdinimo ir radau – kitokį nei mano ankstesni įsivaizdavimai.
Pirmiausia reikėtų prisiminti tai, ką Paulius rašė apie tikrus apaštalus, nes geriausias būdas nustatyti klastotę, yra pažinti originalą:
„Mes juk neviešpataujame jūsų tikėjimui, bet esame jūsų džiaugsmo talkininkai, nes tikėjimu jūs stovite tvirtai“ (2 Kor 1:24).
„Esu pasiruošęs trečią kartą atvykti pas jus, tačiau neapsunkinsiu jūsų. Ieškau ne to, kas jūsų, bet jūsų pačių. Juk ne vaikai privalo krauti turtą tėvams, bet tėvai vaikams“. („Dabar aš vėl pas jus atvykstu, trečią kartą, ir tai jums nieko nekainuos, nes man nereikia jūsų pinigų, man reikia jūsų!“ – išplėstinis vertimas) (2 Kor 12:14).
„Bet ar kaip nors išnaudojau jus per kurį savo pasiuntinį? Paprašiau Titą keliauti ir pasiunčiau su juo vieną brolį. Ar Titas jus išnaudojo? Ar mes veikėme ne ta pačia dvasia? Ar nevaikščiojome tomis pačiomis pėdomis?“ (2 Kor 12:17-18).
„Juk, būdami protingi, mokate mielai pakęsti kvailius. Nes jūs pakenčiate, kai jus pavergia, kai apryja, kai atima, kai didžiuojasi, kai smogia per veidą“ (2 Kor 11:19-20).
„Bet bijau, kad kaip gyvatė savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų mintys nesugestų be paprastumo Kristuje. Mat jei kas užklydęs ima skelbti kitą Jėzų, kurio mes neskelbėme, arba jei jūs priimate kitą dvasią, kurios nebuvote priėmę, ar kitą evangeliją, kurios nebuvote gavę, jūs ramiausiai tai pakenčiate. Bet aš manau nesąs prastesnis už pačius didžiausius apaštalus. Ir jei man trūksta iškalbingumo, tai anaiptol ne pažinimo. Ir tai jums esame aiškiai įrodę visais atžvilgiais“ (2 Kor 11:3,6).
Pirmasis požymis – tai perėjimas nuo paprastumo prie sudėtingumo; šis kelias veda į kitą Jėzų, kitą dvasią, kitą Evangeliją (geras naujienas) – atkreipkite dėmesį, jog tai – priešingybė tikrajam Jėzui, Dvasiai ir Evangelijai. Jie pretenduoja atstovauti tikrus dalykus, bet iš tiesų yra klastotė. Geros naujienos tampa kitokiomis geromis naujienomis – orientuotomis į ego, o ne į Dievą, siekiančiomis padaryti Dievą žmogaus tarnu, o ne žmogų – Dievo tarnu.
Pirmasis klaidos požymis – tikėjimas padaromas sudėtingu. Naudojamos formulės, metodai bei nurodymai daryti tą ir aną, kad Dievas padarytų tai ir tai. Pirmas netikro apaštalo (mokytojo, pranašo, pastoriaus ir t.t.) požymis yra žmonių vedimas prie sudėtingo tikėjimo.
Ir vėl, pagal Raštą netikras brolis yra ne tas, kuris atvirai ir aiškiai atkritęs nuo Jėzaus (nors taip gali būti), bet atkritęs nuo malonės į darbus, palikęs pirmą meilę... mūsų supratimas apie Raštą gali skirtis, tačiau Paulius, atrodo, brėžia ribą – jie nukrypsta nuo paprasto tikėjimo ir pasuka link sudėtingo, turėdami tikslą manipuliuoti kitais ir siekia žmonių palankumo labiau nei Dievo palankumo – ir visa tai daro Jėzaus vardu – štai tada jie tampa melagingais broliais.
Šitie melagingi apaštalai (tarnautojai) savo dvasia yra artimi Jėzaus ir Pauliaus dienų fariziejams, pažvelkime į kelis pavyzdžius Biblijoje:
Paulius ir Barnabas kurį laiką tarnavo ne žydų kilmės tikintiesiems, ir Apd 15:1-2 pasakyta: „Kai kurie, atvykę iš Judėjos, ėmė mokyti brolius: „Jei nesiduosite apipjaustomi pagal Mozės paprotį, negalėsite būti išgelbėti“. Tarp jų ir Pauliaus bei Barnabo kilo nemažas vaidas ir ginčas. Buvo nutarta, kad Paulius, Barnabas ir kai kurie kiti iš anų nuvyktų dėl šio klausimo į Jeruzalę pas apaštalus ir vyresniuosius“.
Vėliau Paulius apie tai rašė laiške Galatams, kur jis „netikrais broliais“ pavadino tuos, kurie liepė žmonėms apsipjaustyti dėl išgelbėjimo (Gal 2:4).
Šitie žmonės norėjo laisvus žmones Kristuje padaryti priklausomais (1) nuo jų ir (2) pavergti juos legalizmui, viešpataudami jiems kaip lyderiai. Jie teigė, jog teisingas krikščionybės kelias yra būtent jų kelias, ir kad jie turi aukštesnį pažinimą – jie yra labiau subrendę dvasia negu kiti – jie padės jiems prasiveržti.
Kitame skyriuje Paulius klausia: „O neprotingi galatai! Kas jus, apkerėjo?“ (Gal 3:1). Jis kalba apie tuos žmones, kurie nuėjo į Galatijos bažnyčias skleisti kitokią evangeliją.
Grįžkime vėl į Apaštalų darbų 15 skyrių (Apd 15:24), kur Jokūbas aiškina, jog nei Žodis, nei Dvasia nenori, kad jie grįžtų atgal prie įstatymo, sakydamas, jog jie „sujaukė jūsų sielas“ (žodis „kenkia“ reiškia „apiplėšė, kad subankrutuotų“, „sužlugdė“ (Vine), o čia žodis „siela“ yra „psicho“, kas reiškia „siela, emocijos, protas“).
Paulius tai vadina krikščionių burtininkavimu. Sudėtinga evangelija yra palyginama su burtininkavimu todėl, kad burtininkavimo esmė yra manipuliacija ir kontrolė. Šėtonas buvo pirmasis, kuris taip pasielgė danguje su angelais, o po to su Adomu ir Ieva. Štai kodėl Paulius sutapatina šiuos du dalykus. Kontrolė ir manipuliacija veikia per gerai atrodantį sudėtingą tikėjimą, kurį pristato žmonės, prisistatantys taip, tarsi jie vieni visame pasaulyje turėtų patepimą nešti žinią Kristaus Kūnui.
Anot Jokūbo šiame skyriuje šėtono tikslas yra sužlugdyti krikščionis dvasia ir emocionaliai nuolatine religine veikla, žadančia nuleisti dangų į žemę, jei tik jie darys vienus ar kitus dalykus. Tai vargina, išsekina, ištuština sielą ir tikėjimą, žeidžia emocionaliai ir sužlugdo tikinčiuosius (Tai Jokūbo žodžiai, ne mano).
Turėkite omenyje, kad Apaštalų darbuose aprašyti žmonės akivaizdžiai buvo atgimę ir Dvasios kupini tikintieji, nes Jokūbas sako, jog jie išėjo iš tikinčiųjų Jeruzalėje (nors jie jų nesiuntė). Tačiau kažkokiu būdu jie priėmė kitą dvasią arba tuo pačiu metu mėgino sekti Šventąja ir ta kita dvasia.
2 Kor 11:15 Paulius taip pat sako, kad jie yra „transformuoti teisumo tarnautojai“. Žodis „transformuoti“ čia „meta-schematizo“. Galima matyti šaknies žodžių reikšmes: „meta“ – „pakeisti“ ir „scheme“ – „manipuliuoti“. Pažodžiui tai reikštų „pakeisti žmones machinacijomis ir manipuliacija“ (klaidingi motyvai).
Netikras tarnautojas yra ne tas, kuris nepažįsta Dievo arba atkrito nuo Dievo, bet tarnautojas, kuris nori pavergti žmones savo kontrolei ir sudėtingos evangelijos stiliui, versdamas žmones sekti juo ir jo sudėtinga krikščionybe.
Pirmasis netikro tarnautojo požymis yra sudėtingos evangelijos pristatymas, o antrasis požymis yra neteisinga dvasia. Kai kas nors turi neteisingą dvasią, mano dvasia Šventosios Dvasios pagalba mano viduje pastebi, kad kažkas negerai.
Jėzus pasakė, kad Tiesos Dvasia įves jus į visą tiesą (Jn 16:13). 1 Jn 2:27 sakoma, jog patepimas, kurį mes gavome iš Dievo, yra tiesa, ne melas, ir mums nereikia, kad kas nors mus mokytų (pastraipos kontekstas yra, kaip atskirti teisingą dvasią nuo klaidingos, ir kad Šventoji Dvasia mūsų viduje mokys mus apie teisingą ir klaidingą dvasią).
Kristaus Kūnas nebuvo mokomas pasitikėti Šventąją Dvasia, esančia mumyse, kai reikia atpažinti klaidingą dvasią. Tačiau būtent pasitikėjimas vidiniu liudijimu bei susietas su Dievo Žodžio pažinimu yra biblijinis kelias atpažinti klastotei.
Jūs tai darote nuolatos, tačiau gal jums niekas nesakė, kad galite pasikliauti Šventąja Dvasia ir Žodžiu. Pavyzdžiui, jūs klausotės TV pamokslininko ir savo širdimi jaučiate, kad kažkas čia nelabai gerai – tai Šventoji Dvasia (Tiesos Dvasia) liudija jums tiesą – tas vaikinas turi neteisingą dvasią.
Jūsų darbe pristatoma programa, jus tai prislegia ir jūs žinote, kad tai nėra Dievo kryptis kompanijai judėti – tai Tiesos Dvasia leidžia jums pažinti tiesą – šitas planas yra neteisingas. Jūs nepagalvoję pasidalijate konfidencialia informacija ir iš karto pajuntate sielvartą savo viduje – tai Šventoji Dvasia sako jums tiesą – jūs nusidėjote pasakydami tai, ko neturėjote sakyti.
Jūs pažįstate Tiesos Dvasią, tačiau tradicinės bažnyčios sistemoje sunku išsilaisvinti nuo neteisingos dvasios įtakos, nes susirinkimai yra dideli ir visa auditorija būna užvaldyta. Kaip jau matėme iš straipsnio pradžioje minėto teksto, tik 20% iš karto suprato, jog nereikia nusilenkti tam „apaštalui“ kaip liepė pastorius. Aš kalbėjausi su žmogumi, dalyvavusiu tame susirinkime, ir jis sakė, jog tada buvo susirinkę apie 10.000 žmonių ir 8.500 iš jų nusilenkė.
Esu tikras, jog Dievo žmogui paliepus atlikti tokį veiksmą, daug daugiau žmonių giliai savo viduje žinojo, kad tai neteisinga, jie buvo sumišę ir jų dvasia šaukė NE, tai sukėlė sumaištį jų prote ir mintyse. Tačiau jie vis tiek atsiklaupė.
Kokie yra požymiai? Sudėtingas tikėjimas, siekis gauti pinigų mainais už patepimą, didelės asmeninės naudos ieškojimas iš tų, kuriems tarnaujama, įvairiais būdais pasireiškiantis legalizmas ir, kaip sako Paulius, polinkis tarnauti ir išaukštinti asmenį labiau nei Jėzų – štai kokia yra priežastis to, kad daugiau nei 80% kongregacijos nusilenkė „apaštalui“.
Mokykimės pasitikėti Šventąja Dvasia savo viduje ir pažinkime neatskiestą religija Žodį. Geriausias būdas tai daryti, yra gilintis į tai pačiam bei ieškoti subalansuotų mokytojų ir to, ką jie moko. Tie dalykai padės jums atskirti klaidingą tarnautoją ir suteiks jėgų pasipriešinti stabmeldystei bei holivudinio Jėzaus kultūrai.
Gausių palaiminimų!
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.