Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2011 m. liepos 13 d., trečiadienis

Kartą išgelbėtas. 7 dalis (Purvas ir vestuvės)


John Fenn, 2011 m. liepos mėn. 2 d.,

Praeitą savaitę aš pažadėjau purvą
Didelis medicinos centras specializuojasi natūraliuose gydymo metoduose ir traukia žmones iš viso regiono ir už jo ribų. Karšti šaltiniai gydo skaudančius sąnarius karštomis voniomis, ir vulkano įkaitintas purvas išteptas ant viso kūno padaro odą minkšta bei gydo odos ligas. Į mineralinių vandenų kurortą vyksta turtingi ir žymūs, kenčiantys atvyksta vaistų ir pagalbos.

Labiausiai pagarsėjusi buvo akių klinika. Žmonės turintys akių susirgimus atvykdavo iš visur, kad būtų gydomi vandens ir purvo tepalu, kuris nuvalydavo nešvarumus ir pašalindavo ligas, kad pacientas vėl galėtų gerai matyti.

Vanduo atitekėdavo vamzdžiais iš karštų šaltinių ir tekėdamas ilgą kelią šiek tiek atvėsdavo, bet vis dar buvo per karštas gerti, bet per vėsus, kad būtų naudojamas gaminti maistui. Taigi ištroškusiems ir gaminantiems maistą vanduo netikdavo, bet galėjo būti naudojamas sukelti vėmimui.

Tai buvo pirmo amžiaus Laodikėjos miestas. Šitai paaiškina, kodėl Jėzus panaudojo palyginimą: „kadangi tu esi drungnas, nei šaltas, nei karštas, aš išspjausiu (angliškai - išvemsiu) tave iš savo burnos“, ir: „pasitepk savo akis tepalu, kad galėtum matyti“ (Apr 3:14-22).

Turėkite galvoje, kad šitai Jėzus pasakė apaštalui Jonui maždaug 100 AD. Paulius ir Petras jau buvo kokie 35 metai kaip mirę. Tuo metu jau buvo užrašytas Naujasis Testamentas kartu su Jono raštais.

Gnosticizmas kėlė didelį pavojų teisingam ir subalansuotam tikėjimui. Gnosticizmas tikėjo nerūpestinga malone be atsiskaitomybės. Jie tikėjo, kad kūnas yra iš žemės, todėl laikinas, ir iš esmės yra blogas. Jie mokė, kad krikščionys gali gyventi taip, kaip jie nori ir kol jie tikės ,jie bet kokiu atveju eis į dangų.

Jo radikalieji šalininkai tikėjo, kad Jėzus nebuvo iš tikrųjų prikeltas iš mirusių, bet tik dvasiškai. Todėl visi turi Kristų savyje ir tol, kol tu esi „dvasinis žmogus“, tu vis tiek eisi į dangų, nesvarbu, kaip tu gyvenai šioje žemėje.

Tačiau šituo metu Jėzus pasirodė Jonui ir pasakė, kad kai kurie Sarduose yra pavojuje, kad jų vardai gali būti ištrinti iš Gyvenimo (Gyvųjų) Knygos ir pasakė kai kuriems Laodikėjoje, kad ir jie yra pavojuje ir kad gali būti išspjauti (išvemti) iš Viešpaties burnos bei pažadėjo, kad jei jie atgailaus - sėdės su Jėzumi ir Tėvu danguje.

Kokia buvo Lodikėjos nuodėmė? „Tu gi sakai: ‘Aš esu turtingas ir pralobęs, ir nieko man nebereikia’, – o nežinai, kad esi skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir nuogas. Aš tau patariu pirkti iš manęs išgryninto ugnyje aukso, kad pralobtum, baltus drabužius, kad apsirengtum ir nebūtų matoma tavo nuogumo gėda, ir tepalo pasitepti akims, kad praregėtum... Tuos, kuriuos myliu, Aš baru ir drausminu; būk tad uolus ir atgailauk!...“

Dvasine prasme jie buvo nuogi
Atkreipkite dėmesį, kad jie neturėjo baltų rūbų - jie nebuvo prieš Jį teisūs. Jie buvo taip susitelkę į save, kad manė, jog žino, ką reiškia būti tikinčiuoju. Bet jie nenorėjo priimti gyvenimo iššūkių. Jie buvo turtingi, turėjo daug turto ir manė, kad štai dėl to jie ir tapo krikščionimis. Tačiau jie buvo pavojuje, kad jų nuogumas bus atidengtas pasauliui.

Jie daugiau nebuvo teisūs prieš Viešpatį, ir buvo dvasiškai akli. Paulius pateikė pavyzdį apie auksą ištyrinamą ugnyje (1 Kor 3:1-11) - tai apie krikščionio charakterį, kuris auga panašėdamas į Kristų, atsikratydamas pavydo, priešiškumo, susiskaldymų ir kitų dalykų paminėtų Gal 5:17-25 ir Dvasia augina dvasios vaisių.

Tikintieji, kurie susitelkę į save ir materialų klestėjimą, Jėzui yra drungni ir jie yra atsidūrę pavojuje bei gali būti išvemti iš Viešpaties burnos, jei neatgailaus ir nesusitelks į tai, kas iš tiesų svarbu augant kaip asmeniui ir panašėjant į Kristų, kas plaukia iš troškimo sėdėti kartu su Jėzumi ir Tėvu karalystėje.

Mato 22:1-14 palyginimas kalba apie vestuvių puotą
Jūs prisimenate, kad daugelis buvo pakviesti, bet tik nedaugelis pašauktųjų atvyko į vestuvių puotą. Dauguma ignoravo pakvietimą. Taigi, Jaunikio Tėvas pakvietė visus, blogus ir gerus, kiekvienam davė vestuvių rūbą, kaip teisumo simbolį. Bet ten buvo žmogus, kuris neturėjo savo vestuvių rūbo ir kai buvo apie tai paklaustas - „jis tylėjo“. Jis buvo išmestas į „tamsybes, kur buvo verksmas ir dantų griežimas“ (12-14 eilutės)

Atkreipkite dėmesį, žmogus tylėjo. Ps 107:2 ir Rom 10:9-10 pasakyta: „Taip tesako Viešpaties išrinktieji, kuriuos Jis išpirko iš priešo rankų“, tai yra: lūpų išpažinimu įgyjamas išgelbėjimas. Šis žmogus tylėjo, tai reiškia, jis nebuvo išgelbėtas. jis buvo pakviestas ir jis galvojo, kad galės įslinkti be teisumo, kurio Tėvas ir Sūnus reikalauja, kaip būtino rūbo vestuvių puotai.

Jis buvo pakviestas, bet nebuvo teisus savo paties sprendimu. Jis atsakė į pakvietimą ir bandė ateiti į vestuvių puotą savo paties pastangomis, jis nebuvo aprengtas baltu vestuvių rūbu.

Per pastarąsias 7 savaites aš nagrinėjau klausimą: „Vieną kart išgelbėtas, visam laikui išgelbėtas?“, matydami kaip visi kūriniai yra atsakingi už savo veiksmus, pradedant Liuciferiu, kuris pradėjo karą danguje ir buvo palaikytas atsakingu, baigiant fizine visata, kur kiekvienas veiksmas turi lygiavertį atoveiksmį, ir žmonėmis, kurie pjauna tai, ką sėja, iki kiekvieno asmens, kuris turės stovėti prieš Viešpatį ir duoti ataskaitą už savo gyvenimą.

Aš aiškinau apie subrendusio krikščionio sprendimą, kai jis nusprendžia atmesti Viešpatį, kuris kartą juos išgelbėjo. Pastarąsias dvi savaites rašiau apie mažus sprendimus, kuriuos daro žmogus ir kurie veda prie Viešpaties atmetimo.

Pabaigoje, kiekvieno žmogaus vaikščiojimas su Viešpačiu bus įvertintas tarp jo ir Jėzaus. Tik jie žino kur jie stovi. Bet teisinga ir tinkama, kai mes teisiam žmogų pagal jo gyvenimo vaisius, mes negalime teisti, kur jo širdis yra su Viešpačiu. Atrodo, kad mes gyvename amžiuje panašiame į Laodikėjos ir Sardų. Kai kurių tikinčiųjų „vaisius“ yra jų susitelkimas į save pačius ir materialius dalykus, nes jie galvoja, kad tai iš Dievo, kai Jėzui jie yra neteisūs, akli ir apgailėtini.

Atrodo, kad kai kurie yra kaip Sardai, apie kuriuos aš rašiau praeitą savaitę. Dvasiškai miega, Dievo dalykai ir galbūt net pats Jėzus, ištiks juos kaip vagis naktį. Aš praeitą savaitę nesidalinau apie Sardų istoriją. Pavojaus metu gyventojai bėgdavo į miestą kalnuose. Ten buvo tik siauras takelis vedantis aukštyn, kurio nebuvo galim pamatyti iš apačios. Todėl miestas tik du kartus istorijos eigoje buvo užgrobtas.

Abu kartus gyventojai kietai miegojo, priešas surado slaptą takelį, stebėdami, kaip kažkas išmetė šiukšles, kitą kartą - kaip karys pametė šalmą ir nusileido žemyn jo ieškoti. Abu kartus tai buvo pastebėta priešų armijos sargybinių. Bet gyventojai niekada daugiau nesijautė saugūs ir apsaugoti ir tai todėl, kad jie užmigo savo išdidume ir arogancijoje.

Įdomu, kad nors mus ir brolius bei seses Sarduose ir Laodikėjoje skiria šimtmečiai, bet yra panašių į juos savo dvasine būkle žmonių ir mūsų laikais, kurie užmigo Šviesoje, susitelkė į materialius dalykus. Jėzus yra toks pats vakar, šiandien ir visada, todėl akivaizdu, kad kažkurie tikriausiai yra tokiame pat pavojuje prarasti savo išgelbėjimą. Bet tai jų istorija ir tik Jėzus ir jie žino atsakymą.

Sekančią savaitę, mintys apie piktnaudžiavimą malone, ir dalykai susiję su tuo, ką Jėzus pasakė Laodikiečiams, kad jų nuogumo gėda greitai bus atidengta. Ką tai reiškia?


Būkite palaiminti!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą