John Fenn, „Pažinti tiesos Dvasią“, 3/3, Savaitės mintys, 2025-11-01

John Fenn, Knowing the Spirit of Truth, 3/3, Weekly Thoughts

 

Sveikinu visus,

 

Dauguma krikščionių trokšta būti jautrūs Šventajai Dvasiai; štai keli praktiniai žingsniai:

 

Mokymai internete

 

Jei nematote Jėzaus kalbant apie amerikietiškus kalnelius danguje...

 

Atmeskite šią mintį į šalį. Palyginkite tai, ką tas žmogus pasakė, su kitais (klaidingais) žodžiais, kuriuos jis pasakė, ir tada atidėkite tai į šalį. Tai spėlionės ir negali būti įrodyta šioje dangaus pusėje. Jei žmogus sako, kad Jėzus jam pasirodė sapne ir nustatė paėmimo datą. Tai spėlionės.

 

Tai, ką jie teigia, bus atskleista, tad tegul viskas išsisprendžia savaime. Paulius tą patį rašė Galatams 6:3-5; kad jei žmogus mano esąs kažkas, kai yra niekas, tegul jis tai parodo, ir laikui bėgant tai paaiškės, nes tas žmogus pats turi nešti savo naštą. Jie turi praeiti savo kelią, venkite spekuliacijų.

 

Kai išgirstate ką nors, kas jūsų protui kelia abejonių, nedelsdami nukreipkite dėmesį į savo dvasią. Ar galite įsivaizduoti Jėzų darant tai arba, ką Jis sakė Evangelijose? Ar galite įsivaizduoti Jėzų mokant tokios sudėtingos formulės Evangelijose? Ar tai atitinka Jo mokymų paprastumą ir tai, ką matome per 30 Apaštalų darbų metų? Ar tai, ką jie sako, matoma Apaštalų darbų knygoje? Ar Paulius nagrinėja šią temą savo laiškuose? O gal Petras, Jokūbas, Jonas, Judas?

 

Ar jaučiate sielvartą, ar nieko, ar džiaugsmą ir rezonansą? Džiaugsmas, ramybė, rezonansas yra tiesos Dvasia, liudijanti apie tą tiesą. Jei negalite paaiškinti sielvarto, vadinasi, reikia naudoti sveiką protą, Šventąjį Raštą ir logiką. Tai yra akimirkos, kai Jis nori, kad mes mokytumėmės, augtume, taptume atsakingi už savo tikėjimą.

 

Jei jaučiate sielvartą, tolesnio tyrimo nereikia. Atmeskite tai, pažymėkite juos kaip nesubalansuotus ir atidėkite į šalį tai, ką jie sako.

 

Perėjimas nuo sveiko proto prie apreiškimo iš Tėvo

 

Mato 16:13-17 Jėzus paklausė mokinių, kuo žmonės Jį laiko. Tai yra sveikas protas. Tai reiškia būti sąmoningam  visuomenėje kuri supa. Tačiau į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Jis paklausė: „Kuo žmonės mane, Žmogaus Sūnų (Mesiją), laiko?“

 

Pirmiausia Jėzus paklausė, ką sakė kai kurie balsai. Jie bendravo su žmonėmis, ir Jėzus norėjo sužinoti, ką žmonės kalbėjo. Tai rodo, kad turime būti sąmoningi savo visuomenėje ir kultūroje. „Kuo žmonės mane, Žmogaus Sūnų, laiko?“ Savo klausime Jėzus save įvardijo kaip Žmogaus Sūnų, o tai yra Mesijo, kurį visi žinojo iš Danieliaus 7:13-14, vardas. Šiose eilutėse Žmogaus Sūnus ateina pas Amžinąjį (Tėvą), kad gautų amžinąją karalystę.

 

Taigi, paklausdamas, ką jie sakė teigdamas, kad Jis yra Žmogaus Sūnus, Jis pateikė  dvasinės tiesos, kurią jie jau žinojo, kontekstą – Jis yra Mesijas. Tai buvo pamatinė, giliausia tiesa, kurią jie žinojo. Tai puiki pamoka mums; galime girdėti spėliones, bet niekada nenukrypstame nuo gilesnės tiesos, kurią jau žinome. Tai nustumia spėliones į mūsų gyvenimo periferiją; tai kažkas, ką reikia žinoti, bet ko populiarioji kultūra nevertina.

 

 

Jie atsakė:

 

 

„Vieni sako, kad tu esi Jonas Krikštytojas, kiti – Elijas, kiti – Jeremijas arba kuris nors iš pranašų.“ Tai spėlionės. Sustokite čia. Dabar vadovaukitės sveiku protu: ar logiška, kad Jėzus, kuris buvo matytas su Jonu prieš jam būnant nužudytam, būtų Jonas, sugrįžęs iš numirusių? Ar logiška, kad Jis būtų Elijas arba Jeremijas, atgimęs arba sugrįžęs iš numirusių? Ne!

 

 

Tai, ką žmonės sakė savo spėlionėse, prieštaravo sveikam protui. Mokiniai žinojo, ką žmonės sako, ir tai atmetė. Tai neturėjo prasmės. Petras nuo sveiko proto perėjo prie apreiškimo: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“

 

Jėzus jau buvo uždavęs savo klausimą teiginiu, kad Jis yra Mesijas (Žmogaus Sūnus). Taigi matome, kaip Petras atmeta balsų spėliones ir formuoja savo gyvenimą aplink Tėvo apreiškimą, kurį gavo: Tu esi Mesijas. Iš pradžių Petras intelektualiai tikėjo, kad Jėzus yra Žmogaus Sūnus. Tačiau jis atsižvelgė į visus „balsus“. Jis girdėjo daugelio balsų spėliones, ieškojo Tėvo ir atmetė tas kitas nuomones, kad savo dvasioje gautų apreiškimą iš Tėvo, kad Jėzus yra Mesijas (Kristus).

 

Vis dėlto šiandien žmonės noriai atideda į šalį sveiką protą, atideda į šalį savo pačių Šventojo Rašto tyrinėjimus. Pavyzdžiui, „dangaus teismų“ doktrinos klaida, kuri, laimei, iš esmės nurimo, nes žmonės suprato klaidą. Ar šis mokymas skamba taip, lyg atitiktų Jėzaus mokymą Mato, Morkaus, Luko ar Jono evangelijose? Ne. Tai nelogiška. Taigi dabar patikriname skyrių ir eilutę. Randame: „Turėdami Jėzų, kuris dėl mūsų įžengė į dangų... drąsiai ateikime prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir malonę pagalbai prireikus.“ Hebrajams 4:12–16 Ši ir daugelis kitų NT eilučių, kuriose kalbama apie tai, kad esame viena Kristuje ir Kristus mumyse, kartu su logika atmeta tą dangaus teismų formulę kaip nesubalansuotą.

 

Ir kai klaida atmetama, jūsų dvasioje sugrįžta ramybė, kuri yra

dar vienas būdas žinoti, ką atmetėte, buvo verta atmetimo.

 

Sveiko proto nepaisymas; spėjimo (perdėto pasitikėjimo) nuodėmė

 

Vienai moteriai buvo uždėtos rankos ant akių, kad jos išgytų, nes ji nenorėjo nešioti akinių (ne dėl kokios nors sveikatos būklės), ir ji sutrypė savo akinius priešais susirinkusiuosius, kad parodytų, jog yra išgijusi. Žmonės garsiai džiaugėsi. Tačiau, kai ji važiavo namo po susirinkimo, ją sustabdė policininkas, nes ji važinėjo keliu kaip girtas vairuotojas. Ji buvo beveik akla be akinių. Pasirodo, ji nebuvo išgijusi. Ji manė, kad yra jau „tikinti“ sudaužė akinius ir  manė, kad tai užbaigs jos išgijimą, ir „tikinti“ važiavo namo, nes buvo tikra, kad tai irgi atneš išgijimą.

 

Populiarus  jaunas evangelistas susirgo vėžiu. Tačiau jis buvo „tikėjimo žmogus“, todėl   atsisakė gydymo, „tikėdamas Dievu“, kad bus išgydytas. Jis nebuvo išgydytas. Jei jis būtų klausęs sveiko proto, jis būtų gavęs gydymą, nes liga buvo nustatyta anksti, ir gyvenęs visavertį gyvenimą.

 

Kita moteris, gyvenusi aštuntajame dešimtmetyje, skundėsi Francei Hanter (kuri su vyru Charlesu rengė gerai žinomus „išgydymo“ susirinkimus), kad iš desertų išvijo kalorijas, bet vis tiek priaugo 10 svarų (4,5 tūkst.) ir nesuprato, ką daro ne taip. Kai kurie mano, kad už visko slypi velnias, ir atsisako būti praktiški prisiimdami atsakomybę už savo gyvenimą ir situaciją.

 

Kita moteris automobilyje pritrūko degalų, todėl į baką įpylė vandens, manydama, lygiai taip kaip Jėzus pavertė vandenį vynu, Jis pavers vandenį benzinu. Jis to nepadarė.

 

Prieš padaugindamas duoną ir žuvį, Jėzus liepė žmonėms organizuotis, įsakydamas jiems susėsti po 50 ir 100 žmonių. Prieš paversdamas vandenį vynu, Jis paklausė, kokių išteklių jie turi, ir, kai jam buvo pasakyta, įsakė pripildyti 6 indus vandens; TADA Jis pavertė vandenį vynu.

 

Jėzus nėra jūsų verslo partneris taip, kad galėtumėte praleisti deramas pastangas ir tikėtis, kad Jis stebuklingai padarys tai, ką jūs turėjote padaryti. Mes pereiname nuo sveiko proto prie apreiškimo, o tas sveikas protas remiasi ankstesniu apreiškimu. Taigi, jei žmogus sako, kad pasaulio pabaiga ateis gegužę, nes mėnulis sutampa su senoviniu kalendoriumi, arba jei paėmimas yra tą ar kitą dieną, arba jei teisėtas prezidentas inauguracijos dieną suims neteisingai išrinktą prezidentą, arba jei Jėzus jums sako, kad galite melstis už viso pasaulio išgelbėjimą ir visi bus išgelbėti, arba jei kas nors sako, kad jis yra Elijas, siųstas perspėti žmones – jūs suprantate, kad šie ir panašūs dalykai pažeidžia elementarų sveiką protą. Jei savo dvasioje nepastebite sielvarto dėl tokių dalykų, jūs remiatės logika – tai neturi prasmės. Tada patikrinate Raštą, kad visi 3 liudija apie klaidą: jūsų dvasia, Tiesos Dvasia viduje, logika, skyrius ir eilutė.

 

Nauja tema kitą savaitę : demonų mokymai, žmogaus ir Dievo mokymai.

 

Iki tol, laiminu,

 

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com