Kuri diena yra šabas #1 iš 2

 What Day is the Sabbath #1 of 2

 

Sveikinu visus,

 Kai kuriems krikščionims šabas yra labai svarbi diena. Bet kuri diena yra TIKRA šabo diena, kurią reikia švęsti? Tai keblus klausimas.

 Mesijiniai krikščionys paprastai susirenka penktadienio vakarais arba šeštadieniais, tikėdami, kad paklūsta Dievo žodžiui.

 

Daugelis mano, kad Dievui labiau patinka rinktis penktadienio vakarais arba šeštadieniais, nes jie tiki, kad taip Jis įsakė. Tai skamba dievobaimingai, bet jei išnagrinėsite daugybę ištraukų apie šabą, ten nieko nesakoma apie susirinkimą penktadienio vakarais arba šeštadieniais (šabą). Tiesą sakant, Dievas reikalavo, kad jie eitų į šventyklą tik 3 kartus per metus.* Išėjimo 20:8-11, kuriame yra šabo įstatymas, tiesiog sakoma nedirbti. *Pakartoto Įstatymo 16:16, Išėjimo 23:17

 

Pirmą kartą apie susitikimus penktadienio vakarais arba šeštadieniais užsimenama Izraelio nelaisvės Babilone metu (500 m. pr. Kr.), bet šie paminėjimai išnyko, kai jie buvo išleisti atgal į Izraelį Nehemijo ir Ezros laikais. Susitikimai penktadienio vakarais arba šeštadieniais tapo įprasti tik maždaug 150 metų prieš Jėzaus gimimą. Jie tapo dar svarbesni dėl fariziejų nurodymų, kurie, kaip prisimenate, kelis kartus susipyko su Jėzumi dėl šabo (pavyzdžiui, Morkaus 7:9-13 / Mt 15:1-6).

 

Tačiau geranoriški krikščionys, tokie kaip „mesijiniai žydai“ arba „hebrajų šaknų“ šalininkai, „7-osios dienos adventistai“, „Dievo 7-osios dienos bažnyčia“ ir „7-osios dienos baptistų bažnyčia“, taip pat susitinka šeštadieniais. Tačiau jie netiki pagal Naujojo Testamento realijas.

 

Šabas yra asmuo.

 

Išėjimo 31:6 Dievas vadina šabą „amžina sandora“. Dievo poilsis yra amžinas, nes šabas yra asmuo. Jėzus Kristus YRA šabas. Kristus yra jumyse, todėl jūs esate amžiname šabo poilsyje nuo savo religinių darbų. Įvyko! Atlikta! Jūs turite ramybę su Dievu ir Jis yra su jumis dėl amžino Jėzaus Kristaus šabo.

 

Pradžios knygos 2:1-3 sakoma: „Taip dangūs ir žemė buvo užbaigti su savo gausybe. Septintąją dieną Dievas užbaigė visus savo darbus, ilsėdamasis. Jis palaimino ir pašventino septintąją dieną, nes Jis liovėsi nuo visko, ką buvo sukūręs ir padaręs.“

 

Septintoji diena, sabata, yra Jėzaus Kristaus asmens ir Jo darbo ant kryžiaus pavyzdys ir paveikslas. Tai yra tada, kai Dievas liovėsi. 2 Korintiečiams 5:18-19 Paulius rašo: „Ir visa (nauja) yra iš Dievo, kuris sutaikino mus su savimi per Jėzų Kristų ir davė mums sutaikinimo tarnystę. Tai yra, Dievas Kristuje sutaikino pasaulį su savimi, nebeįskaitydamas jiems jų nuodėmių... Taigi mes esame Kristaus pasiuntiniai, sakydami: „Susitaikinkite su Dievu.“ (Dievas nepyksta ant tavęs; Jis sudarė su tavimi taiką per Jėzų – priimk Jo ramybės auką!)

 

Kai Jėzus pasakė „Atlikta“, Jis ilsėjosi. Dievas Tėvas ilsėjosi. Jie liovėsi, tai buvo padaryta, išgelbėjimas buvo laimėtas. Sabatas nuo pat sukūrimo pradžios, pranašavo apie Jėzų. Ar manote, kad Viešpats buvo pavargęs ar išsekęs po 6 kūrimo dienų? Žinoma, ne, Jis yra Dvasia, Jis negali fiziškai išsekti nuo darbo. Jis liovėsi. Tai buvo padaryta. Tas pats ir su „Atlikta“ ant kryžiaus. Tai buvo padaryta, tamsa buvo pašalinta(pakilo) nuo kryžiaus, pasaulio nuodėmė buvo apmokėta. Dievas liovėsi(pasidavė). Jėzus pasidavė. Išgelbėjimas buvo laimėtas.

 

Kiekvienas Sabatas kiekvienoje šventėje Biblijoje yra Jėzaus darbo ant kryžiaus įvykdyto poilsio pavyzdys. Šie Sabatai kalbėjo apie būsimą paskyrimą, laiką, kai Dievas tiesiogine prasme įvykdys paskyrimą per paskutinį Sabatą. Šios šventės yra „moed“*, dieviškos repeticijos tam kas įvyks iš tiesų. (Išėjimo 23:15; 34:18, paskirti laikai*)

 

Hebrajams 4: Sabatas yra Jėzus Kristus

 

Pirmosiose 8 Laiško hebrajams 4 eilutėse autorius rašo apie Izraelį valdant Mozei ir Jozuei, sakydamas, kad jiems buvo skelbiama Evangelija, kaip ir mums, bet daugelis netikėjo Viešpačiu. Jis lygina tuos, kurie buvo tikintys, su netikinčiaisiais, kurie mirė dykumoje, su šiandienos žmonėmis, kurie arba tiki, arba netiki. 3 eilutėje jis rašė: „Mes, kurie įtikėjome, įeiname į tą poilsį...“ Jis užsimena apie tai, kad jei būtumėte gyvenę anuomet, būtumėte buvę kaip Jozuė, Kalebas ir kiti, kurie tikėjo Viešpačiu, o ne kaip netikintieji.

 

8 eilutėje jis toliau kalba apie poilsį, kurį Izraelis gavo po 40 metų klajonių dykumoje, įžengdamas į Pažadėtąją žemę: „Jei Jozuė būtų jiems suteikęs poilsį, Dievas nebūtų kalbėjęs apie būsimą (šabo) poilsio dieną. Taigi yra šabo poilsis Dievo tautai.“ „Kiekvienas, kuris įeina į Dievo poilsį, ilsisi ir nuo savo (religinių) darbų, kaip ir Dievas ilsėjosi.“

 

9–11 eilutės: „Taigi Dievo tautai dar lieka šabo poilsis. Kas įeina į Dievo poilsį, ilsisi ir nuo savo darbų, kaip ir Dievas ilsėjosi nuo savųjų. Todėl stenkimės įeiti į tą poilsį, kad nė vienas nepražūtų sekdamas jų neklusnumo pavyzdžiu.“

 

12 eilutėje jis tęsia, kad šabas yra asmuo: „Nes Dievo žodis (atminkite, kad tuo metu nebuvo NT, jis kalba apie Asmenį, kuris yra Dievo Žodis) yra aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją, skiriantį sielą ir...“ dvasią, sąnarius ir smegenis, ir kritikuoja širdies mintis bei ketinimus. Niekas kūrinijoje nėra paslėpta nuo Jo žvilgsnio. Nes visa yra atvira ir nuoga prieš Jo, su kuriuo turime reikalų, akis. Taigi turime didį Vyriausiąjį Kunigą, perėjusį į dangus, Jėzų Kristų..."

 

Čia matome, kad Jėzus Kristus YRA Šabas. Kitą savaitę matysime Šabą Šabe ir tai, ką Paulius rašė apie tuos, kurie pasirenka vieną dieną labiau pagerbti nei kitas.

 

Iki tol, laiminu,

 

John Fenn