John Fenn, 24, May, 2024, Does
Satan Get Permission from God? #2 of 3
Sveikinu visus,
Aš pakeičiau tai į 4
dalių seriją, o ne 3 dalių. Dėl to šią savaitę apimsime tam
tikrą NT sritį, o
kitą savaitę įeisime į Jobo knygą. Tai padeda tam pagrindą.
Mes nustatėme, kad
Šėtonas žemėje gundo, bando, mėgina žmones.
Jis ateina vogti,
žudyti ir naikinti Jėzus sakė. Tėvas nėra gundomas/bandomas/išbandomas blogiu, ir
Jis negundo/nebando/nemėgina blogiu. Tačiau jis apriboja tai, ką Šėtonas gali
padaryti, ir sudaro mums būdą pabėgti. (Jono 10:10, Jokūbo 1:13, I
Korintiečiams 10:13)
Šis supratimas, kad
Dievas nėra gundomas blogiu, reiškia, kad Jis nesuteikia jam leidimo. Vietoj to
jis apriboja tai, ką Šėtonas gali padaryti, tai reiškia, kad Šėtonas gali
padaryti daug daugiau, nei jam leidžiama. Jėzus sakė, kad ateina „tik vogti,
žudyti ir naikinti“.
Kaip dažnai mes
suvokėme, kad Šėtonas galėjo mus nužudyti, bet to nepadarė? Kiek kartų
pagalvojome, kad jei ne Dievas, būtume mirę, kalėjime arba gyventume pasimetusį
ir nuodėmės pilną gyvenimą? Taip, Šėtonas GALĖJO ir gali padaryti mums daug
daugiau, bet mūsų Tėvas per visą mūsų gyvenimą apriboja Šėtoną. Jis visada apribojo
išbandymus / išmėginimus / pagundų lygiu, bet ne tiek, kad nesugebėtume su jais
susidoroti. IR JIS visada leidžia pabėgti.
Netgi Mato 24:22
Jėzus kalba apie Jį sugrįžtant, kad sutrumpintų tas dienas, nes jei būtų leista
tam tęstis, niekas neišgyventų. Taigi net pabaigoje Jis apribos tai, ką Šėtonas
gali padaryti žmonijai.
Šėtonas neprašo
leidimo
Manymas, kad Šėtonas ateina pas mūsų Tėvą, kad gautų
leidimą mus gundyti ar bandyti, paverčia Tėvą iškrypusiu veidmainiu. Jis negali
sakyti, kad mus myli, ir niekas negali mūsų atskirti nuo Jo ir duoti mums
Kristų, viena vertus, o paskui, kita vertus, suderinti su mūsų mirtingu priešu,
kad į mūsų gyvenimą atneštų mirtį ir sunaikinimą. Ne! Jis nelaimina dešine ir nekeikia
kaire!
Tėvas lieja malonę į
mūsų dvasią, į mūsų gyvenimą, saugodamas mus nuo mums nežinomų grėsmių. Niekada
nežinome šioje dangaus pusėje apie į mums važiavusį neblaivų vairuotoją, kurį
policininkas patraukė prieš pat įskridus į mus. Niekada nesužinome apie šlapias
grindis darbo vonioje, kurias sargas išdžiovino prieš pat mums norėdamos jomis
naudotis ir būtume paslydę bei susižeidę. Kiek tūkstančių kartų buvo mūsų pasigailėta, tai žino tik mūsų Tėvas?
Jėzus, Šėtonas ir
Petro sijojimas
Jėzus pasakė Luko
22:31-34: „Simonai, Simonai, šėtonas troško jus persijoti kaip kviečius. Bet aš
meldžiau už tave, kad tavo tikėjimas nesužlugtų. O atsivertęs sustiprintum savo
brolius”. Tada Petras tarė: 'Viešpatie, aš pasiruošęs eiti su tavimi į kalėjimą
ir į mirtį'. Ir Jis pasakė: “Sakau tau, Petrai, prieš gaidžiui nepragydus tu
tris kartus manęs išsiginsi”.
Žodis „troško“
reiškia „visiškai atiduoti“ (Petrą). Dievas nėra gundomas atiduoti Petrą, nei jokiu
šėtono troškimu blogiui, kurį turi šėtonas. Dievas apribojo Šėtono dalyvavimą
Petro gyvenime.
Tačiau yra būdas,
kaip žmonės gali atsiduoti šėtonui jo valiai: Paulius rašė II Timotiejui 2:
25-26 žmonės, pagauti nesutarimų ir nuomonių, nuvedusių iki nesantaikos. Jis sakė: „juos paima į
nelaisvę Šėtonas savo valiai...“ Koks baisus poelgis, kurį galima padaryti
prieš save, atveria žmogų šėtono nelaisvei savo valia. Oho....bėkite nuo nesantaikos!)
Pažvelkite į bet kokį
gyvenimo iššūkį, kuris atvedė jus prie svarbaus sprendimo taško: konfrontacija
darbe, moralinė krizė, kai padarėte tai, ko prisiekei, kad niekada nedarysite.
Kažkas, susijęs su žmogaus baime ir pasirinkimu pripažinti neteisingą elgesį
arba meluoti spaudžiant. Petras suklupo. Bet jis pasveiko, niekada
neprarasdamas tikėjimo Viešpačiu, nors neigė Jį pažįstantis.
Petras nuo pat
pradžių buvo nestabilus?
Matome nenuspėjamą ir
nestabilų charakterį, turintį daugybę sričių, kur Šėtonas gali pavogti,
nužudyti ir (arba) sunaikinti. Jėzaus atsakymas žinant Šėtono planus buvo
melstis už Petrą, kad jo tikėjimas nesužlugtų, ir malda už jo ateitį, kad jis
vėliau stiprintų brolius. Jėzus nematė Petro atsižadėjimo, kaip jo tikėjimo
žlugimo, o kaip Petro charakterio problemą.
Jėzus negali
nepaisyti jo laisvos valios ir priversti jį Jo neišsižadėti. Jėzus galėjo
melstis už Petrą, kad per sijojimą jis išmoktų ir augtų dėl tos patirties.
Apaštalų darbų 27:10
Paulius Romos kalinys laive,
Jis pasakoja, kad jei
jie išplauktų, jie prarastų laivą, krovinį ir savo gyvybes. Tai buvo šėtono
plano apreiškimas iš Tėvo – labai dažnai Tėvas atskleidžia šėtono planą ir mes
iš nežinojimo priekaištaujame Šventajai Dvasiai mąstydami, nes tai yra neigiama,
ko negali būti iš Dievo.
Bet Paulius suprato,
kad Dievas jam rodo, kad jie praras laivą, krovinį ir gyvybes, jei tęs toliau
plaukti. Po ilgo pasninko ir maldos audros krečiamoje jūroje angelas atsistojo
prie Pauliaus ir pasakė, kad Dievas pasigailėjo visų žmonių (276
. m) nors jie vis tiek
praras krovinį ir laivą. Pauliui taip pat buvo nurodyta, kad jie užplauks ant
seklumos saloje ir jie turi likti laive, kol jis pradės lūžti, kad būtų
išgelbėti visi 276. (Visada yra sąlygos malonei). (v21–31)
Šiuo atveju šėtonas
bandė nužudyti Paulių, bet Dievas nustatė ribas: Jis atidavė visus 276 jų
gyvybes, IR davė nurodymus, kaip išgyventi. Dar geriau, kai Paulius buvo išgelbėtas,
Dievas išgydė saloje esantį vadą ir daugelis buvo išgelbėti. Kaip tai riboja
šėtono pradinį planą nužudyti Paulių!
Pažvelkite į tuos
laikus: kur priešas pateko į jūsų gyvenimą? Per draugus? Dėl neprotingų
sprendimų, kuriuos priėmėte? Dėl kitų neprotingų sprendimų? Kaip jis bandė jus
nužudyti, pavogti ar sunaikinti – dabar ieškokite apribojimų, kuriuos Dievas
nustatė Šėtonui. Ką manai, kas galėjo būti?
Koks buvo pabėgimo
būdas? Ar reikėjo atgailauti? Ar reikėjo imtis atsakomųjų priemonių? Ar tai
buvo pakeisti įpročius ar nutraukti santykius?
Pažvelkite į savo
gyvenimą ir pamatysite tą patį modelį, aprašytą 1 Korintiečiams 10:13: ataka, atakos
apribojimas, būdas išsigelbėti. Ieškok malonės.
Kitą savaitę Jobas
atvėrė duris į mirtį, bet Dievas kelis kartus įsikišo, kad apribotų Šėtoną.
Iki tol, laiminu,
Džonas Fenas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.