Tikėjimo dekonstrukcija #3

 John Fenn, 10, May, 2024, Deconstruction of Faith #3

Sveikinu  visus,

 Kaip melstis už žmogų, dekonstruojantį savo tikėjimą? Kaip mes su jais

kalbamės?

  Kaip melstis

 Jėzus pasakė Jono 6:45: „Kiekvienas, kuris išgirdo ir pasimokė iš Tėvo, ateina pas mane“.

 Dievą Tėvą  mes girdime savo viduje vidiniame žmoguje, čia vyksta minčių ir idėjų grumtynės. JEI žmogus pasimoko, iš to, ką Jis sako, jis ateis pas Jėzų.

Mato 16:16-17 Petras sušuko: „Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus“. Jėzus jam pasakė: „Palaimintas tu, Simonai, nes tau tai apreiškė ne žmogus, o mano dangiškasis Tėvas“.

 Petras išgirdo ir pasimokė iš Tėvo ir atėjo pas Jėzų.

 Pauliaus maldos už kitus taip pat buvo „nukreiptos į vidų“

 

Efeziečiams 1:17-19 jis meldžiasi:

 „...be paliovos už jus dėkoju,  kad Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, šlovės Tėvas, duotų jums išminties ir apreiškimo dvasią Jo (Tėvo) pažinimui, kad jūsų supratimo akys atsivertų ir kad pažintumėte Jo šlovės turtus..."

Efeziečiams 3:14-20 pateikia daugiau įžvalgos apie jo maldą pirmame skyriuje:

 „Dėl šios priežasties lenkiu kelius prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą, iš kurio turi vardą visa šeima danguje ir žemėje. Meldžiu, kad Jis (Tėvas) iš savo šlovingų turtų sustiprintų jus savo Dvasios jėga jūsų vidiniame žmoguje... kad būtumėte įsišaknijęs ir įsitvirtinę (besąlygiškoje) meilėje, kad pažintumėte visą Kristaus meilės apimtį, kuri yra anapus proto pažinimo..."

 Sujunkite tai į maldą už tą mylimą žmogų:

 „Tėve, aš keliu ____ prieš tave Jėzaus vardu. Prašau, kad suteiktum jam išminties ir apreiškimo dvasią pažinti tave, kad atvertum jo supratimo akis pažinti tavo kvietimą Jėzuje. Kad Tavo Dvasia sustiprintų jį  vidiniame žmoguje, kad jis įsišaknytų ir įsitvirtintų tavo meilėje, Tėve, kad jie suprastų tavo didžią meilę, viršijančią jų gebėjimą tai suprasti , leisk suprasti, kad Tu juos myli, Tėve, apreikšk jiems tai, kad jie išgirstų ir įtikėtų, ir ateitų pas Jėzų su šiais apreiškimais...“ ir taip pat atitinkami  žodžiai.

 

 Galite priekaištauti velniui dėl savo gyvenimo, kiek tik norite, bet žmogaus valia yra suvereni, o visa karalystė kyla iš Tėvo apreiškimo. Pirma, kad Jėzus yra Jo sūnus, atiduotas už mus, o paskui visa kita. Tai viskas apie vidinį apreiškimą iš Tėvo. Atitinkamai melskitės už juos. Nesakykite Tėvui, ko norite, kad Jis darytų, prašykite, kad jis padarytų tai, ką Jis jau apreiškė apie tai, kaip Jis veikia vidiniame žmoguje. Dirbk kartu SU Juo, užuot sakęs Jam, ką daryti.

 Kalbėkitės su jais, kai jie leidžia, kai jie kovoja (savo viduje)

 Netrukdykite Tėvui, bandydami nuimti derlių prieš laiką. Jums gali prireikti daug pokalbių su jais per daugelį metų, kai jie jų viduje vyksta kova. Tėvas yra atkaklus. Galite atsidurti su jais kelionėje kalneliais – vieną akimirką aukštyn ir viskas dėl Dievo, o kitą – žemyn slėnyje. Jūs negalėsite pamatyti, ką Tėvas  daro jų viduje, bet kai matysite, kaip jie grumiasi su dalykais giliai viduje, tai yra įrodymas, kad Tėvas veikia.

 Daugelis mato žmogų besigrumiantį ir mano, kad tai velnias juos puola. Žinoma, jis gali būti priešininkas imtynėse, bet kova yra tarp Tėvo ir žmogaus valios bei tiesos. Jėzus yra Tiesa.

 Jie vartoja tuos pačius žodžius, bet naudoja skirtingą žodyną tiems žodžiams apibrėžti.

 Kai populiariosios kultūros žmonės sumaišo skirtumus tarp objektyvios tiesos (Jėzus) ir subjektyvios tiesos (popkultūra), bendravimas tampa painus ir neaiškus.

 Labai dažnas tų pačių žodžių, bet skirtingo žodyno, vartojimo pavyzdys yra Jehovos liudytojai. Jie sako, kad tiki Jėzumi, bet tiki, kad Jehova sukūrė Jėzų kaip vyriausiąjį angelą Mykolą. Jie tiki, kad kai Jėzus gimė, Jis buvo tik žmogus, o ne Dievas kūne. Jie tiki, kad Jėzus nebuvo prikeltas iš numirusių kūne, o tik dvasiškai.

 tie patys žodžiai, skirtingas žodynas. Taip vyksta populiariojoje kultūroje. Todėl turime apibrėžti sunkumus patiriančio žmogaus dalykus. Sugrąžinkite juos ne į religiją, o į išmintį, kaip Dievas apibūdina dalykus.

 

 Dekonstrukcija nėra teisingo Dievo supratimo atkūrimas

 

Taigi jų kovose mes turime juos atstatyti, plyta po plytos, laikui bėgant, leisdami kiekvienai tiesos plytai nuguli į savo vietą ir sutvirtinti ją skiediniu. Plyta yra tiesa, Šventoji Dvasia ir jūsų išmintis yra skiedinys. Prireiks laiko, kol kiekviena „plyta“ susijungs su kitomis plytomis Šventosios Dvasios skiediniu.

 Dekonstrukcija – jos tikslas nėra atgauti teisingą tikėjimą Dievu, o tai, kad jūsų požiūris į viską atitiktų tikrovę, kaip ji matoma populiariojoje kultūroje. Taigi meldžiamės, kad Tėvas suteiktų jiems apreiškimą, kuris leistų kovoti su  populiariosios kultūros mintimis ir parodytų skirtumą tarp jų ir  objektyvios Jėzaus Kristaus tiesos ir Tėvo meilės.

 Dekonstrukcija neturi galutinio siekinio , nėra galutinio  tikslo dekonstrukcijai.

 Rekonstruojant pastatą, tai daroma su ketinimu jį atstatyti. Ne taip su tais, kurie dekonstruoja savo tikėjimą. Jie tik dekonstruoja.

 Tėvas yra viduje, perkeldamas juos nuo savęs autoriteto prie Dievo valdžios. Šėtonas panaudojo dekonstrukciją Edeno sode. — Ar Dievas pasakė? (Pradžios 3:1)

 Prieš įvykstant nuodėmės veiksmui, buvo priimtas melas. Kitaip tariant, idėja dekonstruoti tai, ką pasakė Dievas, kilo prieš veiksmą. Tai buvo melas, bet melas skirtas dekonstruoti tai, ką pasakė Dievas, ir įvesti sumaištį į mintis bei emocijas.

 

 Mylimas žmogus, išgyvenantis dekonstrukciją, yra kaip patiriantis skyrybas. Skyrybos yra gyva mirtis. Tai atsisveikinimo ir labas dar kartą ciklas, sužadinantis senus prisiminimus ir emocijas. Kai padedame kam nors rekonstruoti savo idėjas ir tikėjimą Dievu, turime sutelkti dėmesį į vieną tiesos plytą vienu metu, kurią dar kartą patvirtina mūsų meilė jiems, kas mes esame jiems, kad esame čia dėl jų. Jų grumtynėse su Dievu ir savimi, kaip ir bet kuris statybos procesas, jis neatrodo kaip gražus baigtas pastatas – bet duok jam laiko ir tikėk Tėvo ištikimybe.

 Nauja tema kitą savaitę, iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas