John Fenn, 17 May, 2024, Does Satan Get
Permission from God? #1 of 3
Sveikinu visus,
Gavau daug el. laiškų, kuriuose klausiama, ar šėtonas
kreipiasi į Dievą, kad gautų
leidimą įnešti į mūsų gyvenimą išbandymus ir
vargus. Žmonės klausia apie Jobo 1, kur Šėtonas ir Dievas diskutavo apie Jobą.
Jie taip pat klausinėja apie Jėzaus teiginį Luko 22:31-32, kad Šėtonas norėjo
persijoti Petrą kaip kviečius.
Ar Šėtonas gauna iš Dievo leidimą mus varginti? (turi
tiesioginę prieigą prie to?)
Ši serija yra apie pokalbį tarp velnio ir Dievo, jei tai
gali vykti mūsų dienomis, kad galėtume suprasti velnio strategijas.
Biblijos aiškinimo taisyklė: Senąjį
Testamentą aiškiname žiūrėdami Naujojo akimis.
Šioje diskusijoje mus domina dvi pagrindinės
eilutės: Jokūbo 1:13 ir I Korintiečiams 10:13.
"Tegul niekas, kai yra gundomas, bandomas ar mėginamas,
nesako, kad Dievas tai daro su juo. Nes Dievas nėra gundomas blogio ir nei
vieno žmogaus negundo, nebando ir nemėgina ( blogiu)." (Tas pats
graikiškas žodis yra išverstas pagunda, bandyti, išbandyti.)
„Jums neatsitinka jokios pagundos, išbandymo ar mėginimo,
bet tai, kas būdinga visiems. Tačiau Dievas (Tėvas) yra ištikimas, kuris neleis
tavęs gundyti, bandyti ar mėginti daugiau, nei tu gali ištverti. Bet , kai ateina
pagunda, išbandymas ar mėginimas, duoda būdą pabėgti, kad galėtumėte tai
ištverti“.
Šios dvi ištraukos yra mūsų supratimo
pagrindas.
Pirmiausia apie Jokūbo 1:13. Tai Dievo charakterio
bruožas per visą amžinybę. Dievas nėra bandmas/gundomas/mėginamas blogio.
Dievas išbando, bet ne
blogiu, nes Jis Pats nėra gundomas blogiu. Kodėl taip? Nes Jis neturi
fizinio kūno. Pagundai, reikia fizinio žemės kūno. Jėzus tapo žmogumi ir buvo
gundomas, bet Tėvas niekada nepatyrė, ką reiškia būti pavargusiam, alkanam,
vaikščioti į tualetą, turėti seksualinių pagundų, maisto pagundų, situacijų,
kai reikia pasirinkti tarp to, kas teisinga ir neteisinga – Jis yra meilė,
džiaugsmas, ramybė, ir nieko daugiau –
Jis niekada nebuvo gundomas.
Taigi mes žiūrime į ST taip, kaip į Jobą 1 skyrius
pasakoja mums apie šėtono ir Dievo pokalbį, suprasdami, kad tai, ką Šėtonas
sako bandydamas nuteikti Dievą prieš Jobą, neturi Jam jokio poveikio. Jis nė
kiek nesusigundė padaryti Jobui blogio.
Dabar I Korintiečiams 10:13. Jame teigiama, kad Dievas
gina nuo šėtono planų ir apriboja juos.
Tai reiškia, kad Dievas, kuris niekada nėra gundomas blogiu, kai į mūsų
gyvenimą ateis išbandymas, mėginimas ar pagunda, Jis apribos tai, ką šėtonas
gali padaryti, IR suteiks mums galimybę išsigelbėti! (Čia yra tas pats žodis „pagunda“,
kuris vartojamas Jokūbo 1:13, todėl žinome, kad autoriai kalba apie tuos pačius
dalykus)
Santrauka: Dievas mūsų nebando blogiu ir įsikiš, kad
apribotų bet kokį išbandymą, mėginimą ar pagundą taip, kad galėtume atlaikyti,
IR suteiks mums galimybę pabėgti.
Kai Barbara ir jos geriausia draugė Margaret buvo 5 metų
(1963 m. vasarą), motinos duodavo joms pinigų ir jos eidavo per savo apylinkes
į parduotuvę. Tai buvo šiek tiek daugiau nei pusė mylios (1 km). (Margaret vis
dar yra jos gera draugė)
Kitoje sankryžos su šviesaforu pusėje buvo parduotuvė. 1963 m. jame buvo sodos gėrimų
automatas, kabinos ledams ir sumuštiniams valgyti, ir tai valdė 1 žmogus, savininkas. Jos pirkdavo
sumuštinį, maišelį traškučių, gaiviųjų gėrimų ir už likusius pinigus saldainių.
Šiandien daugelis manytų, kad jų motinos buvo kvailos leisdamos taip
reguliariai pasivaikščioti savo dukroms.Kai mes su Barbara susituokėme ir jau turėjome mažus
vaikus, ji su siaubu prisiminė, kad mama
jai suteikė tokią laisvę būnant 5 metų! Ji mamos paklausė, kaip ji galėjo tai
padaryti!
Jos mama atsakė, kad pirmiausia tai buvo treniruotė, nes
nuo rudens joms pirmą kartą gyvenime teks vaikščioti į mokyklą. Antra, ji
pasakė, kad niekada jos dukra nebūdavo
viena, nes jos mama visą kelią turėjo draugų, kiekvienas jai skambindavo, kai
mergaitės praeidavo pro šalį.
Staiga Barbara prisiminė, kad parduotuvei vadovaujantis
vyras dažniausiai skambindavo telefonu, kai jos priartėdavo prie šviesaforo priešingoje sankryžos pusėje. Jis padėdavo
ragelį ir išeidavo iš parduotuvės, kad pasveikintų mergaites ir padėtų joms
pereiti judrią gatvę. Visą tą laiką, ji
suprato, jos mama stebėjo ir buvo paskirti žmonės, kad lydėtų jas visą kelią, vaikams to nežinant.
Tai panašu į mūsų mokymus. Tėvas mūsų nepalieka, bet savo
karalystėje turi angelus, o mūsų karalystėje naudoja žmones, kad mus vestų
kelyje. Jis mūsų nemėgina blogiu. Jis išbando mus , kai mes turime priimti sprendimus. Jėzus paprašė turtingo jaunojo
valdovo sekti Juo – sprendimas. Vyras norėjo sekti Jėzumi, bet pirmiausia
norėjo atsisveikinti su savo šeima – sprendimas. Morta susipyko su seserimi
Marija, nes ji tarnavo Marijai sėdint – sprendimas. Taip mes augame.
Tačiau Jis niekada mūsų nebando blogiu, o tik veda mus
kelyje, pasiruošęs įsikišti, kad apribotų ar sustabdytų viską, ką blogis nori
mums padaryti, IR suteikia galimybę pabėgti.
Apie tą Šėtono ir Dievo pokalbį Jobo 1 skyriuje – kitoje
serijos dalyje!
Iki kitos savaitės!
Džonas Fenas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.