Tėvo emocijos, Baigiamosios Mintys

 John Fenn, 1 March, 2024, The Emotions of the Father,

Final Thoughts

 

Sveikinu visus,

Gavęs šiuos mokymus, turėjau pakeisti savo mąstymą, kad dovanos pasireiškia tik surinkime arba tarp tikinčiųjų.

 Tuo metu, kai buvau mokomas šių dalykų, aš savo ruožtu jų mokiau 2 kurso Biblijos mokyklos mokinius. Po pamokų prie manęs priėjo vienas vyras, sakydamas, kad ką tik jam paaiškinau tai, ką Viešpats jam jau buvo pasakęs, bet tik dabar tai įgavo jam prasmę.

 Šis vyras turėjo šildymo ir oro kondicionavimo verslą.

 Jis pasakė: „Viešpats man pasakė: „Tu esi apaštalas šildymo ir oro kodicionavimo versle“. Dabar suprantu savo pašaukimą“. Tai, kaip jis plėtojo savo verslą, buvo labai panašu į Biblijos principus.  Jis susipažindavo su vyrais, kurie turėjo savo šildymo ir oro kondicionavimo  verslą, didžioji jų dauguma buvo vyresnio amžiaus  vyrai ir turėjo tik  1 ar 2 pagalbininkus.

 Jis nusipirkdavo jų verslą ir mokėdavo įmonės savininkui  darbo užmokestį, kad dirbtų su klientais maždaug metus, tada leisdavo vyrui išeiti į pensiją ir pasilikdavo 1 ar 2 pagalbininkus, kurie toliau dirbtų klientų bazėje, kurią jis atvedė į didesnę įmonę. Jis turėjo apie 5 vyrus, kurių įmones jis buvo nusipirkęs, ir kurie dirbo jam bet kuriuo momentu. Negana to, jis pamažu perdavė didesnės įmonės nuosavybę savo darbuotojams, siekdamas, kad įmonė galėtų dirbti su jai vadovaujančiais darbuotojais, kad jis galėtų išeiti į pensiją.

Tai buvo panašu į Paulių ir jo „tinklo“ surinkimus(bažnyčias) Korinte, Filipuose, Kolosuose ir kt. Jis palaipsniui perdavė atsakomybę surinkimams ir vietos vadovybei, kai jo tarnystė plėtėsi kitur. Pauliaus laiškai aiškiai parodo, kad kiekvienas asmuo turi prisiimti asmeninę atsakomybę už savo gyvenimą. Supratau, kodėl Viešpats pasakė šiam žmogui, kad jis yra šildymo ir oro verslo apaštalas. Tai, kaip jis valdė savo verslą, atspindėjo Pauliaus pavyzdį surinkimuose, ir tai buvo krikščioniškas verslas su tikinčiaisiais arba, palaipsniui ateinančiais pas Viešpatį darbuotojais.

 Nuo tada

 Žmonės sako, kad jie nėra tarnavime, nes dirba „pasaulietišką“ darbą. Tačiau tikinčiajam nėra tokio dalyko kaip „pasaulietiškumas“, nes Kristus yra mumyse. Jie jau gano žmones arba prekiauja laimėdami žmones, laimi Viešpačiui, o taip pat užsidirba pragyvenimui iš pardavimo. Jie suprato, kad juose yra tas pats Kristus, kuris atveda žmones pas Jėzų, arba apsipirkti. Tai skamba gana grubiai, bet tiesos branduolys yra.

 Biblijos mokyklos klasėje paklausiau, kiek save laiko pranašaujančiais,  pakilo kelios rankos. Dabartiniai jų darbai buvo tokie, kaip buhalterija, žmogiškieji ištekliai, politikos kūrėjai, teisininkai. Pranašiška dovana  leidžia  pažvelgti į skaičius, politiką ar jų teisinę padėtį ir pasakyti, kur jie ar ta įmonė bus po metų. Ta pati dovana veikia surinkime ar Biblijos studijose, kai Dievas duoda  jiems išminties žodį, jei tas žmogus tai darys, tada taip atsitiks, o jei jie darys tai, tada taip. Ta pati dovana, tas pats Kristus juose, tik kitokia struktūra, kuria reikia tekėti darbe ar surinkime. Veikia tos pačios dovanos.

 Aplankymo metu

 Supratau, kad gailestingumo motyvuotas asmuo tiesiogiai konfliktuotų su pranašystės motyvuotu asmeniu, kuris mato, dalykus stipriai atskirdamas, kas teisinga ar neteisinga. Ragintojas gali konfliktuoti su pranašu. Organizatorius konfliktuoja su žmogumi, kuris tiesiog norėjo patarnauti.

 Kai tik pradėjau kelti klausimą apie konfliktą, supratau, kad visos šios Šventosios Dvasios apraiškos yra Kristuje. Jis galėjo sudrausti  savo draugą Petrą, kad jis pasakė, kad Jėzus neturi mirti ant kryžiaus (Mt 16), o taip pat pasigailėjo moters, sugautos svetimaujant Jono 8 skyriuje. Visos šios Šventosios Dvasios apraiškos yra Jame. Todėl visos mūsų emocijos pirmiausia yra Jame.

 Po aplankymo

 Po kelių dienų Tėvas vėl pradėjo kalbėti su manimi apie mūsų asmenybes. Jis pasakė, kad paprastai kalba su mumis pagal tai, kaip mus sukūrė.

 Jis pasakė: "Pranašystės dovaną turinčiam žmogui (energijos dovanos)  kalbėsiu tiesiai ir tiksliai, o  kitiems tai  gali atrodyti šiurkščiai, bet  taip jie mato dalykus. Tačiau gailestingumo malonę turinčiam žmogui aš kalbėsiu švelniai, net jei tema yra skubi arba labai svarbi“.

 "Tau, kadangi sukūriau tave gebantį judėti lėtai, svarstant, apgalvotai, aš veiksiu su tavimi suprantant, kad tai užtruks, kad viską gerai apgalvosi. Bet su kitu kalbėsiu tiesiai, tiesiai šviesiai, kaip apie dalykus kurie skubūs ir neatidėliotini. Paprastai kalbuosi su žmonėmis ir bendrauju su žmonėmis pagal kiekvienam duotą  dovaną, nes tai, kokie yra manęs ir mano asmenybės dalis.

 Po eilės metų kalbėjausi su 4 dukterų mama. Ji sakė, kad kai mergaitės ginčijasi tarpusavyje, jai sunku stebėti, nes kiekvienoje iš 4 yra šiek tiek jos ir ji gali matyti kiekvienos dukros požiūrį. Tai man priminė tą pokalbį su Tėvu. Jis yra kiekviename iš mūsų ir kalbės su mumis pagal tai, kaip Jis sukūrė mūsų asmenybes. Žmogus, su kuriuo konfliktuojame, taip pat yra sukurtas Jame, todėl Tėvas supranta kiekvieno žmogaus perspektyvą,  nukreips  konfliktą ir stengsis pasiekti kiekvieną, kad tarp 2 žmonių būtų pusiausvyra ir supratimas.

 Taip Tėvas privertė mane atsipalaiduoti, nes prisipažįstu, kad iki tol, išgirdęs ką nors labai skubiai ir primygtinai kalbant, dažnai pagalvodavau, kad tai, ką Jis jiems sako, turi būti skirta man. Supratau, kad tai  klaida, kurią padariau, suvokiau, kaip Jis elgiasi taip būtent su tuo žmogumi, ir bandžiau tai pritaikyti sau,- tai   neteisinga. Tas tonas, kurį Jis naudojo su kitais, nebuvo tas tonas, kurį Jis naudojo su manimi. Ir man būtent taip buvo gerai. Paulius Romiečiams 12:3 sakė, kad kiekvienam duotas tikėjimo saikas. Išmokau nelyginti savo „mato“ su kažkieno „matu“.

 Tėvas grįžo prie temos...

 ...kai žmogaus emocijos būna ypač jautrios,  jis būna vienas  pirmųjų, kurie suvokia Jo emocijas. Jis kalbėjo kaip nukreipti savo dėmesį į savo dvasią, kad pajusčiau Jo buvimą, savo mintyse budėdamas, ką Jis nori daryti. Paklausti Jo, ar Jis turi ką nors žmonėms, kuriuos sutikau viešai – nepažįstamam žmogui, apsiperkančiam parduotuvėje, padavėjui ar padavėjai, kasos darbuotojui.

 Tiesa, kuri staiga mane užklupo, yra ta, kad mes turime emocijas, nes Jis pirmiausia turi emocijas. Visus jausmus, kuriuos patiriame žmogaus būsenoje, Jis visų pirma turėjo pats. Bet Jis yra dvasia, Šventoji Dvasia, todėl Jo emocijos yra pagrįstas teisingumu visais lygmenimis ir jaučiamos mūsų dvasioje.

 Galite būti skirtingos kilmės, rasės, socialinio ir ekonominio lygio, amžiaus

 Bet jei sutelkiate dėmesį į malonę tame žmoguje, galite mylėti tą malonę ir, savo ruožtu, mylėti tą žmogų. Pradėkite nuo to, kaip jie buvo išgelbėti – galite mylėti tą malonę – ir iš ten statykite santykius.

 Mūsų emocijos dažnai sujudinamos dėl neteisingų, „netinkamų“ priežasčių. Daugelis formuoja nuomonę ir pyksta, jei X žmogus nesielgia taip, kaip mano, kad turėtų. Jie savo protu būna teisėjai, prisiekusieji ir budeliai, o jų pykčio objektas nesupranta, kodėl jie pyksta.

  Jis čia elgiasi su mumis, norėdamas, kad savo emocijas suderintume su Jo emocijomis. Kiek kartų žmogus įsitraukė į pokalbį galvodamas, kad sukels Dievo rūstybę ant to kito žmogaus, tačiau iš jo dvasios sklinda užuojauta ir malonė? Toks yra procesas. Užleisti vietą Jo emocijoms mūsų dvasioje, leidžiant joms išsilieti iš mūsų sielos ir per kūną teigiamai paveikti mūsų pasaulį.

 Reikia mokytis  neformuoti nuomonės, sustabdyti savo emocijas ten, kur sustoja Jo emocijos, žinant, kad jie atsiskaito Jam, o ne mums. Spręskite apie kažkieno gyvenimo vaisius taip, kaip mums liepta, bet ne jų motyvą ar vietą Jame – tai Jo, o ne mūsų sritis.

 Nukreipkite dėmesį į dvasią, savo viduje, kur jaučiate Jo buvimą. Ten rasite Tėvo emocijas, pasirengusias išlieti jas  jūsų dvasiai ir išoriškai tiems, kurie yra jūsų gyvenime... melskitės dvasia, kad ugdytumėte save, tai padeda padidinti jūsų jautrumą Dvasios dalykams... yra dar daug daugiau šia tema, bet turime judėti toliau.

 

Kitą savaitę nauja tema, iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas