John Fenn, 12 Jan, 2024, Why House Church Now #3 of 4
Sveikinu visus,
Skaitydami Apaštalų darbus matome, kad dėmesys
sutelkiamas į namus. Sekminės įvyko namuose. Petras nuvyko į Romos šimtininko
namus, Kornelijus
Apaštalų darbų 10 skyriuje. Namų šeimininkai ir šeimininkės minimi
Filipuose, Tesalonikoje, Romoje, Efese, Korinte, Kolosuose ir Laodikijoje.
Kaip jie pradėjo? Kaip mes galime pradėti?
Nuosekliai matome, kad evangelizacija vyksta 4 įtakos
sferose: šeima, draugai, kaimynai ir bendradarbiai.
6 iš 12 pirmųjų apaštalų buvo atvesti pas Viešpatį per šias
įtakos sferas. Jono 1:40-51 matome, kaip Andriejus atveda savo brolį Petrą
susitikti su Jėzumi. Šeima. Kitoje eilutėje sakoma, kad jie turėjo kaimyną,
vardu Pilypas, kuris susitiko su Jėzumi. Kaimynas. Savo ruožtu jis pakvietė
draugą Natanaelį susitikti su Jėzumi. Draugas. Luko 5:10 mums sakoma, kad
Petras buvo žvejybos verslo partneris su Jokūbu ir Jonu, kurie sutiko Jėzų, kai
Jis pasiskolino jų valtį. Bendradarbiai.
Šeima, draugai, kaimynai, bendradarbiai
matomi visame Naujajame Testamente
2 Timotiejui 1:5 Paulius mini Timotiejaus močiutės
Eunikės tikėjimą, kuri, jo teigimu, buvo pirmoji tikėjime šeimoje, ir savo
motinos Loidės tikėjimą. Kolosiečiams 4:10 Paulius rašo, kad Barnabas yra Jono
Morkaus, Morkaus evangelijos autoriaus, dėdė. Apaštalų darbų 12:12 sakoma, kad
Morkaus motina Marija surengė maldos susirinkimą dėl Petro, kai angelas jį
paleido iš kalėjimo.
Luko 24:18 pasakojama, kad vienas iš dviejų į Emausą
einančių žmonių buvo Kleopas. Jono evangelija, kuri buvo parašyta po Luko, savo
skaitytojams pasakoja Jono 19:25. Kleopas buvo Jėzaus dėdė. Jis pasakoja, kad
Jėzaus teta, Marijos sesuo, buvo su ja kryžiaus papėdėje. Jo tetos ištikimybė
prie kryžiaus paaiškina, kodėl ką tik prisikėlęs Viešpats nusprendė aplankyti tuos
2, kai jie ėjo į Emausą – Jis norėjo pranešti savo dėdei, kad jis galėtų
pasakyti savo tetai: Jėzus prisikėlė.
Apaštalų darbų 18:1–3, kai surinkimas buvo pradėtas kurti, Korinte prie
Pauliaus prisijungia kiti palapinių gamintojai, Akvilas ir Priscilla.
Bendradarbiai. NT jie paminėti 6 kartus, įskaitant namų surinkimų priėmimą, kai
jie gyveno Romoje ir Efeze. Ir tai tęsiasi ir tęsiasi. Šeima, draugai, kaimynai,
bendradarbiai matomi visame Naujajame Testamente.
Taip yra ir šiandien. Daugelį namų surinkimų sudaro
žmonės tose 4 įtakos sferose, ypač Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje.
Bet ne visada. Šiomis Interneto dienomis žmonės, kurių niekas nepažįsta, gali
būti suinteresuoti ateiti į jūsų namų surinkimą. Jie gali būti „taikos žmonėmis“.
Pavyzdys Filipuose, kaip prisijungia „taikos žmonės“
Taikos žmogus pirmiausia yra tas, kuris tave priima, bet dar
nepažįsta Viešpaties. Evangelijoje pagal
Luką 10:3-9 Viešpats sako tokiais atvejais, kurkite ryšį su žmogumi ir tik po
to dalinkitės Jėzumi. Šiuolaikinis atitikmuo gali būti kažkas panašaus, arba
galime įtraukti krikščionis, kurių dabartiniame namų surinkime niekas nepažįsta, bet jis nori ateiti į jūsų
namų surinkimą.
Kai Paulius nuvyko į Filipus Apaštalų darbų 16:12-40,
sinagogos susirinkimo ten nebuvo, tai reiškia, kad nebuvo 10 žydų vyrų, kuriems
būtų 13 metų ir vyresni, kurie galėtų sudaryti savaitinį susirinkimą. Paulius
sužinojo, kad kai kurios žydų moterys eina prie upės pasimelsti, todėl nuėjo
ten jų ieškoti.
"Šabo dieną mes nuėjome prie upės, kur, kaip žinoma, buvo
meldžiamasi, ir atsisėdę kalbėjomės su ten susirinkusiomis moterimis.“ Taigi
pirmas dalykas yra tai, kad kažkas siekia bendraminčių susibūrimo. Tai yra tie „taikos
žmonės“, galėtume taip pasakyti.
Taip pat stebime, kas parašyta apie Lidiją Apaštalų darbų
16:14: „Ten buvo moteris, Lidija, Dievo garbintoja, kuri klausėsi Pauliaus
žodžių. Atkreipkite dėmesį, kad ji buvo Dievo garbintoja, bet dar nebuvo gimusi
iš naujo. Tai pasikeitė, kai Paulius papasakojo jai apie Jėzų. Ji galiausiai
pasikvietė Paulą ir Silą į savo namus, o, atrodo, ir kalėjimo prižiūrėtoją.
Būtent jiems ir kitiems Paulius rašo savo šilčiausią laišką iš visų savo laiškų
– laišką Filipiečiams.
Galbūt skamba keistai, bet aš buvau jos namuose.
Griuvėsiai buvo išsaugoti per visus šiuos šimtmečius, nes įteisinus
krikščionybę jos namas buvo paverstas „bažnyčia“, kurią aplankyti galima iki
šiol.
Susitikime turi būti tikslas: Apaštalų darbai
2:42, „ištvermingai“ laikėsi.
Mūsų laikais labai dažnai kas nors gauna apreiškimą, kad
namų surinkimas yra skirtas būtent jiems. Ir jie turi būti šioje vietoje, ir,
kaip ir pirmojo amžiaus tikintiesiems, eiti į šventyklą jiems nebetinka.
Deja, mūsų dienomis taip pat yra žmonių, kurie sako; –
Galbūt šią savaitę pas jus užsuksiu. Jie tikisi aplankyti namų surinkimą be
jokios išankstinės įžangos, kaip ir auditoriniame surinkime, todėl jie elgiasi
laisvai tarsi „apsipirkinėtų“.
Tačiau namų surinkimas yra kitoks. Jūs einate į kažkieno
namus. Tie ‚apsipirkinėtojai“ retai matomi daugiau nei vieną ar du kartus.
Žmonės, kurie gavo apreiškimą iš dangaus apie santykiais pagrįstą tikėjimą, yra
nuo pat pradžių. Jie tai gauna.
Pasakysiu aiškiau – Dievas užpildo bet kokią struktūrą,
kurią Jam suteikia žmogus, todėl tai neprieštarauja šventųjų susirinkimo,
vadinamo auditorine „bažnyčia“ stiliui. Kartais žmogus
apsilankys namų surinkime ir visa tai jam bus per daug
neįprasta, nauja, ir taip pat jam bus sunku su žmonėmis, kurių jie nepažįsta, todėl
jis nusprendžia, kad jam reikia patogaus ir pažįstamo auditorinio surinkimo.
Tai gerai.
Namų surinkimas nėra vieta evangelizacijai, nors taikos (vert.
ramybės) žmogus gali nuspręsti įtikėti Viešpačiu toje aplinkoje. Matome tai
paminėtą 1 Korintiečiams 14:22-25. Namų surinkime yra saugu ir sveika, todėl
čia netinka atsivesti ką nors, su kuriuo nejaukiai jausis šeimininkas ar
šeimininkė.
Tokius asmenims, jei nori atvesti juos į namų surinkimą, turi susitikti
su jais atskirai, po vieną ir kurį laiką mokyti juos Viešpatyje. Vien todėl,
kad jūs turite surinkimą namuose, dar nereiškia, kad turite leisti bet ką ir
visus į savo namus. Namų susitikimas yra intymus, asmeniškas ir vieta tiems,
kuriais galite pasitikėti.
Patikrinimas:
Namų surinkimas turi būti saugus
Jei nesate kažkieno šeima, draugas, kaimynas ar
bendradarbis su kažkuo, kas yra namų surinkime,
reikia tam tikro ryžto ir drąsos, kad įžengtumėte į nepažįstamo žmogaus namus
ir taptumėte „nauju žmogumi“ mažos grupės susirinkime.
Dažnai tai daroma susitikus su kuo nors išgerti kavos ar
arbatos viešoje vietoje arba papusryčiauti ar papietauti restorane. Tai ne
tardymas, o laikas išsiaiškinti, kodėl tas asmuo nori dalyvauti, ar nėra
keistas ar potencialiai pavojingas,
reikia išsiaiškinti, kad pamatytumėte,
ar juos būtų patogu turėti šeimininkui ar šeimininkei savo namuose.
Jėzus patikrindavo žmones, o tai gali būti staigmena
tiems, kurie niekada nelankė namų surinkimo. Luko 9:57-62 Jėzus turėjo 3
atskirus vyrus, kurie atėjo pas Jį ir norėjo prisijungti prie mokinių. Pokalbių
metu jis sužinojo, kad vienas nežinojo, kad sekdamas Jėzumi neturės nuolatinių
namų, kitas turėjo sąlygą, kad jam pirmiausia bus leista palaidoti šeimos narį,
o trečias buvo surištas šeimos ryšiais, dėl kurių jis būtų turėjęs lyg ir
veidmainiauti. Luko 8:38-39 iš Legiono išlaisvintas vyras maldavo sekti Jėzų,
bet buvo atsakyta. Jėzus jam pasakė ne, bet liepė grįžti į savo namus ir pas savo draugus ir
pasakyti, ką Jėzus dėl jų padarė.
Šeima, draugai, kaimynai, bendradarbiai, taikos žmonės.
Žmonės, kuriuos Biblijos žmonės jautėsi patogiai pakviesti į savo namus. Taip
yra ir mums šiandien.
Šiandien čia sustosime ir baigsime šią seriją kitą
savaitę. Iki tol, laiminu,
Džonas Fenas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.