Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2023 m. gruodžio 2 d., šeštadienis

Ar turėtume švęsti Jėzaus gimtadienį?

 John Fenn, 1 of December, 2023,  Should We Celebrate Christmas?

Sveikinu visus,

Kiekvienais metais iškyla klausimas apie Kalėdų šventimą, todėl  išaugus naujų  prenumeratorių skaičiui, pamaniau, kad bus gerai  atsakyti į šį klausimą.

 Iš pradžių leiskite pasakyti, kad jei kas nors tai skaitantis arba jūsų pažįstamas, nešvenčia Viešpaties gimimo su visais su tuo susijusiais dalykais, jie tai daro Viešpačiui. Jis priima juos lygiai taip,  kaip tuos, kurie švenčia Jo gimimą šiuo metų laiku. Mano tikslas yra pateikti geras Rašto ir logines priežastis, kurios padėtų krikščioniams paaiškinti savo įsitikinimus.

 Iš pradžių Raštas ir istorija, po to  apie mūsų dienas

 Krikščionybė klestėjo kultūrose, kurios atvirai garbino šimtus dievų ir deivių. Pauliaus laikais jie nebuvo patraukti nuo „pagoniškų šaknų“, kaip šiandien yra vakaruose. Tačiau nemanykite, kad Vakarų krikščionybė yra viskas, kas yra Kristaus kūne. Šiandien visame pasaulyje krikščionybė vis dar klesti tarp pagoniškų religijų, dievų ir deivių.

Pauliaus laikais religijų pavadinimai buvo skirtingi, tačiau tai buvo ta pati maisto, skirto dievams, deivėms, stabams ir klaidingoms religijoms, problema. Jis nagrinėjo šią problemą I Korintiečiams 8 ir 10 bei Romiečiams 14 skyriuose.

 Korintiečiai norėjo sužinoti, ar jie paniekino Dievą...

 ...jei jie valgė maistą restorane arba pirko mėsą ar gėrimus dievui ar deivei skirtame turguje? Pauliaus atsakymas buvo ryžtingas „ne“, valgydami ar gerdami tokį maistą jie nepaniekino Dievo.

 Priežastis yra tai, ką jis rašė 1 Korintiečiams 8: 4-8: "Mes žinome, kad dievai ir stabai yra niekas, nes žinome, kad yra vienas Dievas ir Jam priklausome. Tačiau ne visi (tikintieji) turi šį žinojimą. Kai kurie valgo žinodami apie dievą ar stabą, ir tai jiems netrukdo. Kiti valgo ir susitepa sąžinę". Jo samprotavimas yra toks; kadangi dievai, deivės ir stabai yra niekas, o Kristus jau yra mumyse, maistas, kad ir koks būtų jo šaltinis, mūsų nesuteršia ir neįžeidžia Dievo.

 Paulius sakė, kad tie, tie kurie  pergyvena dėl pagoniško maisto šaltinio, turi „silpną sąžinę“. Jis sakė, kad maistas nei padeda, nei sumenkina mūsų vaikščiojimą su Dievu, todėl visai nesvarbu, ar jis buvo skirtas dievui ar stabui. Jis sakė, kad kiekvienas žmogus pats sprendžia, ką valgys ar nevalgys, ir turime nebūti kliūtimi kitam.

 10 skyriuje jis sutelkė dėmesį į vaikščiojimą meilėje su tais kurie turi silpną sąžinę.

 Jis pasakė, kad jei ketinate valgyti restorane, kuriame, kaip žinote, patiekiama mėsa, kuri buvo skirta arba  paaukota dievui ar stabui netoliese esančioje šventykloje, o jūsų vakarienės draugas tos mėsos nevalgo, tada dėl jo sąžinės, to valgymo metu neužsisakyk mėsiško patiekalo. Bet jei esate vienas arba su kitais, kuriems nerūpi, valgykite, ką norite. Jei silpnos sąžinės tikintieji  pamato jus viešumoje, kai esate tokiame restorane, jų požiūris yra jų atsakomybė. Jūs nenusidėjote jiems dėl to atsitiktinio susitikimo.

 Romiečiams 14:1-12 jis vėl vadina tuos, kurie mato skirtumą tarp paaukoto ir nepaaukoto maisto  dievams. vert.) "silpnaisiais", bet vėl sako: "Tegul kiekvienas būna visiškai įsitikinęs savo prote". Tai pasakytina apie mitybą ir savaitės dieną, 3-11 eilutėje konkrečiai nurodant, kad tai, ką kiekvienas pasirenka,  daro tai  Viešpačiui, kuris priima kiekvieną iš mūsų. Taigi nekritikuokite vienas kito.

 Romiečiams 14 skyriuje tema buvo maistas ir gėrimai (vynas), palaiminti arba skirti dievams ar stabams, bet taip pat buvo paminėti vegetarai ir tie, kurie pasirenka vieną dieną, o ne kitą, kurią skiria Dievo garbinimui. Paulius mokė - tegul kiekvienas pasirenka pats.

 Taigi tai yra mūsų pagrindas. Turime teisę elgtis laisvai, nėra dvasinės priežasties nevalgyti; sprendimas yra jūsų mąstyme ir emocijose (sąžinėje).

 Nekritikuokite kitų, kurie renkasi kitaip nei jūs, ir nesielkite kaip evangelistas  savo pažiūroms. Kiekvienas  tai daro kaip  Viešpačiui, kuris kiekvieną priima. Tai periferiniai klausimai ir jie nepakyla iki bendravimo  nutraukimo lygio.

 Šios Rašo eilutės taip pat  tiesiogiai taikomos renkantis  švęsti ar nešvęsti Jėzaus gimtadienį.

 Priežastys, kodėl turime nešvęsti Jėzaus gimtadienio

 Gruodžio 25-oji yra susijusi su pagoniška religija, ir šventė  turi pagoniškas šaknis turinčių simbolių. Tai ta pati problema, su kuria Paulius susidūrė apie maistą, kuris pirmą kartą buvo paaukotas pagonių dievams. Daugeliui ypač didelė problema yra  šių švenčių metu puošiama  eglutė. Senovės germanų gentys prieš 2500 metų siejo visada žalius medžius su savo pagoniškomis religijomis.

 1500-aisiais Vokietijoje nuoširdūs krikščionys žiemą atsinešdavo į savo namus visus metus žaliuojančius augalus kaip amžinojo gyvenimo simbolį, papuošdami juos daiktais, primenančiais Viešpatį. Sakoma, kad Martynas Liuteris  pirmasis į  šakeles pridėjo žvakių.

 Kai vokiečiai atvyko į Ameriką 1600-aisiais, daugelis gyventojų (įskaitant piligrimus) vis dar siejo šią praktiką su pagoniškomis religijomis. 1659 m. Masačusetso valstijoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis gruodžio 25 d. naudoti bet kam kitam, išskyrus Jėzaus gimimo šventę – žmonės buvo nubausti už dekoracijų kėlimą. Tačiau netrukus germanų imigrantų antplūdis į JAV šią praktiką pavertė įprasta ir ji buvo priimta kaip bendra  krikščioniška praktika. Būtent vokiečių krikščionys savo buvusią pagonišką praktiką pavertė Jėzaus gimimo ir Jo amžinojo gyvenimo dovanos šventimu.

 Gruodžio 25 d. nėra Jo gimtadienis.

 Tai tiesa, jis tikriausiai gimė rudenį arba pavasarį. Ar taip pareiškęs asmuo kada nors šventė kieno nors gimtadienį kitą dieną nei tikroji gimimo data? Jei taip, jų argumentas nukrenta į šalį. Taigi, kai kas nors meta jiems iššūkį, jie turi rasti kitą priežastį, dėl kurios kaltina tai, kad tai nėra tikrasis Jo gimtadienis.

 Kai kas sako, kad Jėzus nešventė jokios šventės, kuri nebūtų Dievo duota ar su Dievu susijusi. (Išskyrus vestuves Kanoje) Bet ar dėl to neteisinga švęsti Jo gimimą? Kodėl galime švęsti ar džiaugtis kieno nors vestuvių metinėmis, gimtadieniu, išėjimu į pensiją, automobilio ar būsto įsigijimu, bet negalime švęsti Jėzaus atėjimo į mūsų pasaulį ir amžinojo gyvenimo dovanos?

 Ar žinojote, kad gimtadienio šventimas prasidėjo kaip pagoniška praktika? (Egipte, prieš 5000 metų). Taigi su pagonimis siejama ne tik gruodžio 25 d., bet ir Jo ar kieno nors gimtadienio šventimas turi pagoniškas šaknis.

 Ar tikrai švęsdami mylimo žmogaus gimtadienį mes pritariame pagoniškoms tos šventės šaknims? Senovės graikai garbino mėnulio deivę Seleną, gamino apvalius pyragus ir ant jų dėjo žvakes. Maldos tai deivei metu jie prašydavo  sukaktuvininko užpūsti žvakes.

 Jie tikėjo, kad dūmai nuneša jų maldą į mėnulį. Šiandien kažkam gali būti liepta „sugalvoti norą ir užpūsti žvakes“. Ar jie meldžiasi Selenai? Ne. Jie tiesiog linksminasi. (Selena buvo graikų mėnulio deivė, romėnų Luna, taip pat susijusi su Diana, Junona ir Artemide)

 Nei vienas švęsdamas kažkieno gimtadienį ir liepdamas užpūsti žvakes nepritaria toms pagoniškoms religijoms.. Tačiau norint laikytis logikos, jei krikščionis švenčia Kalėdas ne dėl pagoniškų šaknų ir simbolių, jis neturėtų švęsti ir kieno nors gimtadienio – vien gimtadienio šventimas savo šaknimis yra pagoniškas! (Aš pažinojau  vieną žmogų, kuris buvo intelektualiai nesąžiningas, sakydamas, kad turi tik kvadratinius pyragus, juokinga, kad išlaikytų savo poziciją).

 Daugelio šaknis yra emocinis noras „ginti Dievą“ prieš savo neišgelbėtas šeimas. Jie jaučia, kad reikia saugoti Dievo reputaciją arba kitaip apginti Jį nuo švenčių sezono pagonybės ir komercializmo antpuolio. Pagalvokite,  – apie paprastą žmogų, kuris gina Dievą. Hmmm... pagal tai, ką skaičiau Biblijoje, jis yra gana pajėgus pastovėti už save. Tai ne mūsų darbas. Mes turime dalytis Jėzumi, daryti žmones mokiniais, kad jie stebėtų ir darytų tai, ką Jis mums parodė. Taigi šis samprotavimas nukrenta į šalį.

 Pagoniškos šaknys

 Ar mes remiame pagoniškas šaknis, jei puošiame eglutę ar švenčiame šventę? Ne, nebent esi pagonis. Taigi žmogus, kuris nešvenčia, turi mokėti apginti savo mąstymo procesą prieš kitus – ypač galbūt, prieš artimus, net vaikus. Bet jei tai graužia sąžinę, nereikškite priekaištų tiems, kurie dalyvauja. Ir tu ir jie  tai daro Viešpačiui, ir Jis priima abu. Tiesiog mokėkite stovėti ir paaiškinti savo poziciją.

 Daugelis žmonių, tiek krikščionių, tiek ne, stebisi, kodėl krikščionis leistų pagonims, gyvenusiems prieš 2500 metų, paveikti jų šventę, kai Viešpaties atėjimas į žemę išgelbsti mus nuo nuodėmių? Tai pagrįstas klausimas, į kurį turėtų atsakyti žmogus, susilaikantis nuo Jėzaus gimtadienio šventimo.

 Tai parašiau tam, kad nesvarbu, kaip elgtumėtės Kalėdomis, galėtumėte gerai apgalvoti ir rasti atsakymus, kodėl tikite tuo, kuo tikite. Tai, ką darome, darome Viešpačiui, ir Jis priima abu.

 Yra tokių, kurie švenčia Jo gimimą, nes senovės pagonys jiems netrukdo, ir yra tokių, kurie nešvenčia, nes senovės pagonys jiems trukdo. Galbūt jie mano, kad turi ginti Jėzų, bet abu yra priimti Jame. Tiesiog pagalvokite, kuo tikite, leiskite sau augti, mokytis, prisitaikyti ir atsakyti už savo tikėjimą.

 Tikiuosi, kad tai bus naudinga... kitą savaitę nauja tema, iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.