Paklusnumas ir valdžia. Kontrolė # 1 iš 3

 

John Fenn,  8 of December, 2023,  Submission and Authority #1 of 3

 Sveikinu visus,

1981 m. mane pasamdė koledžo miestelio tarnavimas, atstatyti pusiausvyrą tarp jų tarnautojų ir narių. Jie buvo  įsitraukę į „Pastoracinį judėjimą“. Tai buvo

mentorystės programa, kuri netrukus virto programa, pagal kurią surinkimo  nariai negalėjo priimti jokių gyvenimo sprendimo be surinkimo( bažnyčios)  vadovybės leidimo. Netrukus buvo tiek daug sužeistų, kad ji tiesiog subyrėjo.

 Šiek tiek istorijos, nes tai vis dar egzistuoja įvairiomis formomis ir šiandien

 „Pastoriavimas“ tapo toks kontroliuojantis, kad kai kurie surinkimo  vadovai sakydavo žmonėms, su kuo tuoktis, arba  kad reikia išsiskirti su mylimu žmogumi, nes „jie gavo žodį iš Viešpaties“, arba todėl, kad  „tai jiems nebuvo paliudyta“, ir kiti panašūs dalykai, įtraukiant Dievą , kad palaikytų jų sprendimą.

 Netrukus visas judėjimas subyrėjo. Subyrėjo koledžo tarnavimas ir surinkimas, todėl jie paprašė manęs atstatyti  pusiausvyrą. Nacionaliniu mastu daugelio surinkimų  ir asmenų gyvenimas buvo sugriautas liko daug  nuoskaudų ir sumaišties. Daugelis žmonių atkrito nuo Viešpaties, įvyko daug santuokų, kurių niekada neturėjo būti, kurios buvo sudarytos manipuliuojant vyresniesiems ir todėl  baigėsi skyrybomis.

 Tas nebalansinis mokymas ir praktika daugelyje surinkimų gyvuoja ir iki šių dienų. Praėjus maždaug 15 metų po to miestelio koledžo  tarnavimo, kai dirbau didžiuliame surinkime  Biblijos mokyklos direktoriaus pareigose,  viena jauna, netekėjusi  mano  studentė,  paprašė  manęs pasikalbėti su ja. Ji jautėsi pasmerkta, nes kalbėjosi su kito surinkimo vadovu,  tačiau ji norėjo, kad kažkas iš šalies pasikalbėtų su ja apie jų bendruomenės pastoriaus mokymą  – jai reikėjo pagalbos.

 Iš sakyklos jos pastorius buvo sakęs, kad kiekvienas, nueinantis į surinkimą dar  kur nors kitur, atsiveria velnio puolimui.

  Pastorius mokė, kad jei asmuo nedalyvauja kiekviename  tarnavime savo bendruomenėje, jis atsidaro velnio puolimui. Šiandien tokius dalykus matome ir internetiniuose tarnavimuose, kuriose žmonėms sakoma, kad jei jie neužsiregistruoja žiūrėti kito susirinkimo, jie palieka vietos velniui. Jei jie neskiria pinigų apmokėti mokymo kursui,  jie taip pat atsiveria velniui. Jie nenori rizikuoti „prasilenkti su Dievu“, todėl geriau prisiderina prie to, užuot palikę vietos priešui. Yra ir daugiau  kitų tokių manipuliavimo priemonių, įtraukiančių ir laikančių žmones baimėje ir Dievo ir velnio.

 Tačiau savo viduje ši jauna moteris jautė prieštaravimą. Ji žinojo, kad nors pastorius ir kiti vadovai  įtraukė Dievą į šį mokymą, kažkas negerai su mokymu, kad pasitraukus nuo  jų „dangos“ ji atsivers priešo puolimui, nes suprato, kad ir ji savyje turi Kristų. Ar Jo nepakanka? Ji jautė, kad kažkas negerai, kad ji ir Kristus joje negali priimti sprendimų dėl jos gyvenimo. Kažkas jos viduje tam nepritarė, kai ji turėtų pateikti visus sprendimus vadovybei, kad gautų leidimą arba  nukreipiantį „žodį“.

 Ji dalyvavo savo surinkime  „mentorių“ programoje

 ...jos mentoriumi buvo  surinkimo vyresnysis, bent 20 metų už ją vyresnis  vedęs vyras. Mentorystės programa virto priemone ją kontroliuoti, ir ji manė, kad šis lyderis gali turėti net paslėptą seksualinį motyvą skatinantį jį  imtis atsakomybės už jos gyvenimo sprendimus. Ji žinojo, kad ja yra manipuliuojama, bet vadovybė visada rodydavo jai biblijos skyrių  ir eilutes, todėl ji nenorėjo nusidėti Dievui ar atsiverti velniui.

 Jos istorija apima daugumą elementų, matomų  šiandienos  surinkimuose, kuriuose manipuliuojama žmonėmis: Dievo panaudojimas amoraliam ar neetiškam elgesiui pateisinti, kontroliavimas žmonių darant už juos sprendimus, kontroliavimas žmogaus jausmais verčiant jį jaustis kaltu ir tuo kuris įžeidė Dievą, jei jie nepakluso mentoriui,  , kontroliavimas kito žmogaus emocijų Dievo vardu, paversti geismą, fantaziją ar kitus motyvus dinamikos tarp mentoriaus ir auklėjamojo dalimi.

 Ankstesniais ir dabartiniais laikais jie kalba apie vyresniuosius, kurie ką nors „dengia“, ir apie „sandoros santykius“. Esu girdėjęs asmeninių  „pranašysčių“ apie tai, kad kažkam buvo pasakyta „taip sako Viešpats“, bet visada tos pranašystės buvo atėję iš  pastoriaus ar vyresniojo.

 Pagrįstas baime nuogąstavimas parsilenkti su Dievu

 Paklusnumas ir valdžia dažnai yra mažų grupių turinčių piramidės struktūrą pagrindinės  temos. Jų piramidės viršuje yra vienas, nurodantis kitiems, ką jie turėtų daryti arba ko nedaryti, ir jie visada kreipiasi į Dievą savo pasitarimuose. (Daugiau apie auditorinio surinkimo piramidės struktūrą žr. mano knygą „Pirmosios bažnyčios sugrįžimas“)

 Girdėjau daug istorijų apie pastorius, kurie sakydavo, kad žmonės, palikę „savo surinkimą“, turi demonų, ir jų įsakymą  visiems bendruomenėje vengti buvusių narių.

 Ar Jėzus taip elgėsi evangelijose?

 Jono 6:66-67, kai Jėzus pasakė sunkiai suprantamą palyginimą, kuris daugelį

įžeidė, Jis paklausė 12: "Ar jūs taip pat ketinate mane palikti?" Jis jiems nesakė, ką daryti, tiesiog paklausė.

 Kai turtingas jaunasis valdovas (Mato 19:16-23) paliko Jėzų, ar Viešpats bėgo paskui Jį? Luko 9:59-62 du vyrai pasakė, kad nori sekti Jėzumi. Vienas sakė, kad pirmiausia nori dalyvauti laidotuvėse, o

​kitas pasakė, kad pirmiausia nori grįžti namo atsisveikinti. Ar Jėzus bėgo iš paskos? Ne. Jis tiesiog kiekvienam paaiškino mokinystės kainą, o tada leido jiems nuspręsti.

 Jėzus visada toks. Jis visada parodys mums giliai mūsų širdyse kiekvieno pasirinkimo pasekmes,  ir tada leis mums ir Jam mumyse pasirinkti. Jėzus pasakė, kad Šventoji Dvasia „ves jus į visą tiesą“. Jis nevaro mūsų eidamas iš paskos, naudodamas baimę kaip motyvą. Jis veda, eina priekyje ir prašo sekti.

 Kitą savaitę pasidalinsiu apie dvasinės manipuliacijos požymius, ir kaip turi būti kiekvienu šių atvejų, kad galėtume palyginti Dievo kelią su iškrypimu, kurį velnias užkrauna nešti  žmonėms.

 Iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas

​