Senųjų laikų Dievo suderinimas su NT Dievu # 1 iš 4

 John Fenn,  Reconciling the God of the Old with the God of the NT

 #1 of 4,  3  November 2023

 Sveikinu visus,

 Viena didžiausių krikščionių problemų yra Senojo Testamento Dievo suderinimas

su Jėzaus teiginiais apie Dievo Tėvo gerumą.

 Yra tikinčiųjų, kurie bijo priimti   išganymą dėl savo Senojo Testamento Dievo paveikslo. Jie myli Jėzų, bet bijo Tėvo, todėl nuo Jo laikosi atokiau.

 Vienas baptistas man pasakė, kad jų pastorius mokė: Dievas laimina dešine ranka, o baudžia kaire, ir niekada nežinai, kuri iš jų ateis į tavo gyvenimą. Jis man liudijo, kaip išsivadavo iš baimės ir gavo didžiulę ramybę dėl savo išganymo, kai aš mokiau jį suprasti Senąjį Testamentą kontekste.

 Būtent tai tikiuosi padaryti ir šioje studijoje. Pažiūrėsime, kodėl Naujojo Testamento autoriai mums pasakė, kam buvo skirtas Senasis Testamentas, ir pateiksime kontekste kai kurias sunkiai suprantamas ištraukas.

 Tai įvarė Dievo baimės šeštokams

Tais laikais, kai aš buvau  6-oje klasėje, mokykloje vis dar buvo taikomos fizinės bausmės(plakimas).  Metodas buvo toks: medinė liniuotė 3 kartus trinktelėdavo į  nusikaltusio vaiko delną. 6 klasėje pas mus  kaip tik buvo  toks vaikas.

 ki šiol prisimenu, kai jį iškvietė iš pamokų, ir už uždarų durų jam buvo pritaikyta bausmė. Kiekvienas smūgis nuaidėjo per mokyklos sales. Esu tikras, kad visi dvidešimt mokinių mūsų klasėje, kai liniuotė pasiekdavo savo taikinį, šoktelėdavo su kiekvienu smūgiu. Visus likusius metus,  tiksliai nežinojome, kur yra riba tarp palikimo po pamokų ir 3 smūgių per delną.

 Taip daugelis mato Senojo Testamento Dievą Tėvą. Mokiniai, stovėkite tiesiai eilėje  arba... – ir tu iš tikrųjų nežinai, kur riba jau peržengta, ir kada tavęs laukia bausmė per kairįjį delną, apie kurią kalbėjo Krikštytojas.

 Mamyte, tėti, iš kur atsiranda vaikai?

 Šis jų 4-mečio klausimas nustebina daugelį tėvų. Tai juos tarsi  pažadina, kad jų žavus mažylis tapo mažu žmogumi, turinčiu įvairiausių klausimų apie gyvenimą.

 Apsvarstykite savo atsakymą į tam 4-mečiui, tada pagalvokite, kaip atsakytumėte tam pačiam vaikui, kuriam dabar 12 metų. Tada pagalvokite apie pokalbį su juo, kai jis pradės susitikinėti. Tai, kaip atsakysite 4 metų vaikui, labai skirsis nuo pokalbio su jais, kai jie pradės susitikinėti.

 Kodėl taip? Nes jie būdami 4-mečiai nesubrendo savo supratimu ir gyvenimo patirtimi, kad galėtų suvokti  intymias smulkmenas. Jų kūno dalys yra tokios pat, kaip ir paauglystėje, tačiau jie neturi brandos ir gebėjimo suprasti temą, taip pat jie dar nesugeba susidoroti su atsakomybe kylančia iš tų žinių.

Kodėl neduodame vairuotojo pažymėjimų 4 metų vaikams? Jie turi visas tas pačias kūno dalis, reikalingas vairuoti automobilį: rankas, kojas, jų pojūčius. Tačiau jie neturi pakankamai brandos, kad galėtų priimti su šiomis žiniomis susijusią atsakomybę.

 Tai rodo, kad žinios yra progresyvios.

 Nors vaikui augant žinios tobulėja, sistema, kurioje jų tėvai vadovauja namų ūkiui ir šeimai, niekada nesikeičia. Jų meilė niekada nepasikeis. Jų meilė vaikui niekada nepasikeis. Pagrindinės taisyklės, kaip jie valdo namus, niekada nepasikeis. Toje niekada nesikeičiančioje sistemoje vaikas tobulėja žinių ir brandos srityje.

 Tėvai paima nešvarius drabužius ir įdeda į skalbiniams skirtą dėžę. Jie moko savo mažylį daryti tą patį, o tai iš pradžių  vaikui yra nauja. Jie ir toliau (bandys) mokyti tą vaiką, kai jam bus 10 metų, daryti tą patį. Paauglystėje jie ir toliau stengsis daryti tą patį.

 Namų taisyklės nesikeičia, tačiau žinios  tuose namuose, laikantis tų taisyklių, laikui bėgant keisis. Mažylis gali vaikščioti po namus, į nešvarių drabužių dėžę išmesti viską nuo drabužių iki žaislų iki augintinės katės, ir ateiti pas mamą spindinčiu veidu dėl gero darbo. O mama jį nudžiugins ir pagirs, tada eis gelbėti katės.

 Tačiau po 4 ar 5 metų jis nebemeta katės į nešvarius drabužius, galbūt pats skalbiasi, kai mama ir tėtis moko jį tapti atsakingu suaugusiu. Žinios yra progresyvios, atsižvelgiant į mamos ir tėčio asmenybę bei namų taisykles.

 Dievas niekada nesikeičia, bet Jo ir Jo kelių apreiškimas yra progresyvus

 „Daug kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas kalbėjo tėvams per pranašus, o šiomis paskutinėmis dienomis Jis prakalbo mums per savo Sūnų, kurį paskyrė visko paveldėtoju ir per kurį sukūrė pasaulius“( Heb.1:1).

 Čia matome laipsnišką Dievo Tėvo apreiškimą Jo nesikeičiančio charakterio rėmuose. Anksčiau jis kalbėjo „daug kartų“ ir „daugeliu būdų“. Graikų kalboje tai du įdomūs žodžiai.

 Sunku išversti graikišką žodį „polymeros“.

„Poly“ reiškia „daug“, o „meros“ reiškia „dalis“, tačiau kartu su „dalimis“ yra įvairių metodų, susijusių su tam tikru laikotarpiu, kaip kažkas perduodama. Kai kuriuose vertimuose sakoma „įvairūs laikai ir „daug būdų“, kiti – „daug porcijų“, dar kiti „daug (skirtingų) dalių“.

 Graikų žodis išverstas“įvairiais būdais“ yra „polytropos“.

 Poly“ reiškia „daug“, „tropos“ reiškia „būdai“. Sujungus sakoma: „Dievas  dalimis,  laikui bėgant ir daugeliu būdų anksčiau kalbėjo tėvams per pranašus, bet šiomis paskutinėmis dienomis kalba mums per savo Sūnų...“

 Dievas elgėsi su žmonija kaip su 4 metų vaiku, kuris klausė, iš kur atsiranda kūdikiai. Laikui bėgant jis turėjo su jais kalbėti pateikdamas įvairias pažinimo dalis įvairiais būdais, prisiderindamas prie  jų primityvaus lygio ir kultūros bronzos amžiuje (nuo 3300 m. pr. Kr. iki 1100 m. pr. Kr.).

 Paulius parašė dar vieną apreiškimą apie Senojo Testamento laikus

 1 Korintiečiams 10:6 ir 11 sakoma apie Izraelį: „Dabar visa tai, kas jiems atsitiko, yra pavyzdys mums, gyvenantiems amžių pabaigoje“.

 Tai atskleidžia, kad Dievas padarė Izraelį pavyzdžiu visam likusiam pasauliui, kartais griežtai, kartais švelniai, bet visada teisingai, atsižvelgiant į jų primityvią ir bedievišką kultūrinę aplinką. Jie buvo tarsi vaikas, kuris buvo mušamas kaip pavyzdys kitiems vaikams.

 Išėjimo 19:6 jie buvo pašaukti visi tapti  Dievo kunigų karalyste, ir pagal tai su jais buvo elgiamasi. Jiems buvo duotas išmintingų moralės ir mitybos kodeksų apreiškimas ir net nurodymai, kaip prieiti prie Visagalio Dievo. Jokia kita tauta to nesulaukė, todėl su jais buvo elgiamasi kitaip.

 Kitą savaitę pažvelgsime į tų skirtumų suderinimą, požiūrį žmonių gyvenančių ST kultūroje  su tuo kaip matome mes, gyvenantys NT laiku.

 Iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas