Vardas # 3 iš 3

  John Fenn  ,   The Name #3 of 3,      27 October, 2023  

Sveikinu visus,

Ši dalis yra apie netikėjimą, kas tai yra, kaip jo atsikratyti.

 Žodis „netikėjimas“ Naujajame Testamente vartojamas keletą kartų ir yra susijęs su širdies kietumu. Tai žodis „apistian“ ir reiškia neištikimybę ir netikėjimą – neištikimas per nepaklusnumą.

 Netikėjimas NĖRA mažas tikėjimas. Petras iš tikrųjų vaikščiojo vandeniu, bet išsiblaškė ir pradėjo skęsti. Jėzus paklausė: „O tu mažatiki: kodėl abejoji? Tai nėra netikėjimas, o vėjo ir gyvenimo bangų blaškymas, kai atitraukiame akis nuo Viešpaties. Mt 14:31

 Nesugebėjimas eiti ten, kur Dievas veda, nesugebėjimas augti Jame ir kaip asmenyje

 Netikėjimas yra tikėjimo nebuvimas ir apima neištikimybę Viešpaties bandomai krypčiai. Jis vartojamas Hebrajams 3:19, kai kalbama apie netikintį ir neištikimą Izraelį, kai jie atsisakė įžengti į Pažadėtąją žemę. Jie žlugo ne dėl tikėjimo stokos, o dėl netikėjimo, sakoma eilutėje.

 Familiarumas gimdo panieką

 Tai amerikietiška frazė ir aš nesu tikras, kaip ji verčiama – ačiū ir atsiprašau visų savanorių visame pasaulyje, kurie verčia mano savaitės mintis į daugelį kitų kalbų.

 Morkaus 6:1-6 Jėzus grįžta į savo gimtąjį miestą. Žmonės stebėjosi Jo žodžiais ir kalbėjo apie „galingus darbus“, apie kuriuos buvo girdėję. Štai kur iškyla jų netikėjimas:

 "Ar tai ne tas dailidė? Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis? O argi jo seserys čia nėra su mumis? Ir jie įsižeidė dėl Jo."

 Čia matome, kad Jėzus yra vyriausias iš 5 brolių ir mažiausiai 2 seserų. Jie pažinojo Jį kaip stalių, Marijos sūnų, vyriausią brolį mažiausiai 6 broliams ir seserims, ir buvo įžeisti. Tais laikais dailidė jis reiškė gaminantis daugiau baldus ir namų apyvokos daiktus, o ne namus. Kaip norėtumėte, kad jūsų namuose būtų Jėzaus pagamintas stalas! At ne? Jis buvo visiems žinomas, todėl galima manyti, kad jis gamino baldus, kurie buvo daugelyje miesto namų. Jie visi jį pažinojo.

 Jei Marijai skirtume 2 metus tarp vaikų, tai Jėzus, būdamas 30 metų, būtų turėjęs 28, 26, 24, 22, 20, 18 metų brolių ir seserų. Tai, kad „jo seserys yra čia su mumis“, rodo, kad jos nėra i6tek4jusios, taigi buvo paauglės. arba jaunesnis, bent jau pakankamai jaunas, kad dar būtų vienišas, kitaip tariant. Šeima vis dar buvo mieste, kurią visi pažinojo, vaikai – žinomi visiems – ir tas pažinimas prisidėjo prie jų netikėjimo.

 "Jis negalėjo ten padaryti daug galingų darbų, išskyrus tai, kad uždėjo rankas ant kelių sergančių žmonių ir juos išgydė. Jis stebėjosi jų netikėjimu. Taigi jis vaikščiojo po apylinkes mokydamas."

 Štai kur galime patikrinti save. Ar mes turime ką nors pakeltą ant pjedestalo, bet kai jis tampa pažįstamas ir matome, kad jis yra tiesiog normalus žmogus, ar jis nukrenta nuo pjedestalo? Mes tai darome surinkimuose. Dėl naujo darbo. Naujas draugas ar potencialus draugas. Ar pažintis menkina mūsų nuomonę apie jį, kaip ir apie Jėzų gimtojo miesto žmonėms?

 Jie leido savo istorijai nulemti jų likimą. Jie negalėjo palikti to, ką pažinojo, natūraliai, kad pasiektų ir suvoktų amžinuosius dalykus.

 Netikėjimas prisikėlusiu Viešpačiu ir tuo, ką Dievas daro tavo gyvenime

 Morkaus 16:14 apie prisikėlusį Viešpatį: "Jis pasirodė vienuolikai, kai jie sėdėjo vakarienės metu, ir jis sudraudė juos už netikėjimą ir širdies kietumą".

 Jis tikėjosi, kad jie patikės moterų, buvusių prie kapo, žodžiais ir tuo, ką Jis joms anksčiau pasakė apie tai, kas nutiks.

 Santrauka netikėjimui: Graikiškai užkietinti širdį, nesilaikyti Viešpaties nurodymų dėl asmeninio augimo ir gyvenimo. Susipažinimas ar teologinis nesutarimas su žmogumi mūsų mintyse jį diskvalifikuoja, todėl mes netikime, kad jame veikia Dievas. Netikėjimas stebuklais, kuriuos Dievas padarė tavo gyvenime.

 Lengvai patikriname savo širdį, kad pamatytume savo netikėjimo lygį. Izraeliui nepavyko įžengti į Pažadėtąją žemę dėl netikėjimo. Išstudijuokite tai. Juos gąsdino laukiantis sunkus darbas, jie manė, kad negali to padaryti, kai Dievas pasakė, kad gali. Toks žmogus turėtų sutelkti dėmesį, kad drąsiai eitų ten, kur Dievas veda, net jei jie visko nesuvokia, net jei tai atrodo neįmanoma.

 Senieji Jėzaus kaimynai pažinojo Jį 30 metų kaip vyriausią Marijos sūnų, žinomą bendruomenėje kaip dailidę. Jie leido familiarumui  uždengti bet kokį tikėjimą, kurį jie galėjo turėti, taip kaip  debesis uždengia saulę. Jie turėjo užaugti, atidėti natūralias  žinias, kad suvoktų naująjį Viešpaties darbą.

 Mokiniai turėjo mąstyti apie viską, ką matė, ką padarė, kas jiems buvo pasakyta, ir tikėti. Vietoj to, jie laikėsi dvasiškai neutraliai, nekreipdami dėmesio į savo istoriją su Viešpačiu. Viešpaties priekaištas juos taip sakant pažadino, priversdamas mąstyti, prisiminti, apmąstyti ateitį.

 Užsidaro pilnas ratas

 Ankstesnės 2 savaitės buvo susijusios su tikėjimu Jėzaus vardu. Ši paskutinė dalis yra apie netikėjimą. Negalime bandyti tikėti vardu, jei taip pat esame dvasiškai neutralūs, galbūt dėl praeities nuoskaudų surinkime nors  Viešpaties stebuklai ir aprūpinimas buvo matomi visame pasaulyje.

 Atrodo, kad tai pasirinkimas. Izraelis neįžengė į Pažadėtąją žemę, nes nusprendė tikėti savo pačių trūkumais ir jų laukiančiu darbu išvalyti Pažadėtąją žemę nuo priešų. Jėzaus gimtojo miesto kaimynai nematė stebuklų, nes žinojo apie Jį per daug, pasirinkdami pažinti Jį kaip stalių ir Marijos berniuką, o ne didesnį Jo gyvenimo tikslą.

 Visada mūsų pasirinkimas yra tikėti tuo vardu, visų pirma. Tačiau mes taip pat turime pakoreguoti savo širdį. Nekreipkite dėmesio į milžinus ir supraskite, kad bus sunkus darbas priimti Dievo pašaukimą jūsų gyvenimui. Artimai susipažinti  su kuo  ar kokiu nors surinkimu be jokios reikšmės, pasirinkdami tikėti, matyti ir atsiduoti aukštesniems dalykams, kuriuos daro Dievas.

 Prisiminkite stebuklus, kuriuos Jis padarė praeityje, bet negyvenkite praeitimi. Laukia visiškai naujas pasaulis, judėkite toliau, net jei nežinote ateities.

Atsisakykite pasiteisinimų dėl netikėjimo. Atsisakykite pasiteisinimų apie kažkieno praeitį, savo ar kieno nors kito. Ir tikėk. Sutelkite dėmesį į tą vardą. Kad mums buvo patikėta naudoti tą vardą prieš velnią, išgydyti kitus. Susikoncentruokite į faktus, išdėstytus Romiečiams 8:32, ir tegul tai skamba jūsų širdyje:

 „Tas, kuris nepagailėjo savo viengimio Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus; kaipgi Jis kartu su savo Sūnumi mums visko neatiduotų?

 Tėvas planavo, o Jo Sūnus atliko visatos kūrimo darbą. Tada tas Sūnus tapo žmogumi ir mirė už mus. Dabar Tėvas davė mums tą patį Sūnų, kad jis gyventų mūsų širdyse Tėvo Dvasia. Mūsų dvasioje yra visa visata ir jos Kūrėjas. Ar mes tai suprantame?

 Mes tikrai viską galime padaryti per Kristų, kuris gyvena mumyse. Jis tikrai didesnis mumyse už tą, kuris yra pasaulyje. Iš tikrųjų mums buvo suteikta privilegija naudoti šį Vardą prieš demonus ir skelbti išgydymą bei išganymą visiems, kurie to nori.

 Ir Jis patvirtins savo Žodį sekančiais ženklais...

 Nauja serija kitą savaitę, iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas