Senųjų laikų Dievo suderinimas su NT Dievu # 3 iš 4

 Reconciling the God of the Old with the God of the NT #3 of 4

John Fenn , 17 November, 2023

 Sveikinu visus,

 Pirmą savaitę dalinausi, apie tai, kad Tėvo apreiškimas yra progresyvus. Citavau

Hebrajams 1:1, bet nepateikiau tos nuorodos. Ten sakoma, kad senais laikais Tėvas daug kartų ir įvairiais būdais kalbėjo tėvams per pranašus, o šiomis paskutinėmis dienomis kalbėjo mums per savo Sūnų...

 Praėjusią savaitę 2 dalis buvo apie tai, kad mes gyvename „maloningais Viešpaties metais“, tačiau parodžiau ir  kitą Jo asmenybės pusę, apie kurią kalba   „mūsų Dievo keršto diena“. Minėjau, kad Jėzus negalėjo jiems pasakyti, kad tarp „maloningų Viešpaties metų“ ir „mūsų Dievo keršto dienos“ bus maždaug 2000 metų skirtumas, bet to nepaaiškinau. Šis 2000 metų laikas arba „2 dienos“ pranašiškai  kalbant, duota pagonims, kad jiems būtų suteikta galimybė sudaryti sandorą su Izraelio Dievu.

 Paulius apie tai kalbėjo Efeziečiams 3:1-11, kur 5-6 eilutėje rašė, kad tai buvo paslaptis, kuri buvo atskleista tik nuo Sekminių: "...kad pagonys gali būti  bendrapaveldėtojai..." Tą patį jis sako ir laiške Kolosiečiams. 1:26-27, apie „amžių ir kartų paslaptį“, kad pagonys bus bendraįpėdiniai. Ta paslaptis yra „Kristus jumyse (pagonyse), šlovės viltis“. Ir vėl Romiečiams 16:25-26, apie paslapties apreiškimą, kad visoms tautoms (pagonims) būtų suteikta galimybė pažinti Izraelio Dievą.

 Taigi čia vėl matome apreiškimo progresą. Netgi Apaštalų darbų 1:6-7, kai jie klausia, ar prisikėlęs Jėzus sugrąžins Izraeliui karalystę, Viešpats jiems sako, kad ne jiems žinoti, ką Tėvas pasiliko nuspręsti savo valdžia. Tačiau ateis laikas atnešti karalystę į žemę... ir vėl, apreiškimo progresas tam tikrose ribose to, kas yra Dievas.

 Kodėl Mozės įstatymas ir kodėl toks griežtas?

 Paulius rašė Galatams 3:19, Mozės įstatymas buvo duotas dėl nuodėmės. Romiečiams 3:19 jis rašė, kad tai duota „kad visas pasaulis taptų kaltas prieš Dievą“. Apaštalų darbų 14:15-17 ir 17:30 jis sakė, kad Dievas anksčiau neužskaitė žmogaus nuodėmių dėl nežinojimo.

 Romiečiams 5:12-14 sakoma, kad nuodėmė buvo pasaulyje nuo Adomo iki Mozės, bet Dievas negalėjo pareikalauti iš  žmonijos atsakomybės, nes jie nežinojo Dievo kelių. Žemėje nebuvo standarto, sakančio, kad tai teisinga, o tai neteisinga. Štai kodėl Mozei buvo duotas Įstatymas. Jis apibrėžė teisingą ir neteisingą.

 Visa tai reiškia, kad Dievas davė Mozei Įstatymą, kad Jis parodytų žmonijai, kas yra nuodėmė ir kas yra teisumas. Išėjimo 19:6 sakoma, kad Dievas norėjo, kad visas Izraelis būtų  Dievo kunigų tauta. Kaip kunigų tauta jie turėjo veikti kaip tarpininkai tarp Dievo ir kitų žemės tautų. Izraelis visoms tautoms turėjo atskleisti Dievo kelius. Jiems tai nepavyko.

 „Mano mažajam (-iesiems) brolis (-iams) ir (arba) sesėms (-ei) buvo neužskaityta daug daugiau nei man.

 Jei nesate vienintelis vaikas ar šeimos kūdikis, greičiausiai sutiksite su šiuo teiginiu. Pirmojo vaiko auklėjimas yra laikas, kai  mama ir tėtis elgiasi su tuo vaiku pagal visas diskusijas apie tai, kaip jie auklės savo vaikus, ir pagal viską, ką jie apie tai skaitė ir patyrė. Tai reiškia įstatymo raidę. Reikalaujama tobulumo. Greita ir griežta bausmė buvo skirta už bet kokį neteisingą poelgį. (Daugeliui, jei ne daugumai  mūsų, 😊)

 Aš nesakau, kad Dievui tėvystė   Izraeliui buvo naujas patyrimas, todėl Jis išmoko kažko daugiau. Aš noriu pasakyti, kad Dievas turėjo elgtis su Izraeliu pagal Įstatyme pateiktą tobulumą. Todėl ST Jis atrodo piktas ir kerštingas.

 Ar tu vis dar myli mane?

 Tačiau kai ir tėvai, kurie išlieja įstatymo pyktį ant vaiko, tai pyksta įstatymas, o ne tėvai kurie turi taikyti įstatymą. Kiek mažų vaikų, kurie buvo drausminti, paklausė su ašaromis akyse : 'Ar tu vis dar myli mane, mama?'

 Argi  ta mama netikina savo vaiką, kad meilė jam nepakitusi, bet ji turėjo drausminti , nes laikosi taisyklių? Taisyklės, skirtos apsaugoti vaiką ir užauginti jį atsakingu ir sėkmingu suaugusiuoju. Mama nepyko, taisyklės vaikui parodė, kas yra teisinga ir kas neteisinga, todėl pyksta būtent taisyklė. Taisyklė, įstatymas reikalauja tobulumo.

 Paulius apie tai rašė Romiečiams 4:15 sakydamas: „Įstatymas sukelia rūstybę“. O II Korintiečiams 3:6-9 jis įstatymą vadina „mirties tarnyba“, „pasmerkimu“, o „įstatymo raidė žudo“.  Bet Dvasia suteikia gyvybę (Dievo ir žmogaus santykiai, arba asmuo su asmeniu)

 Dievas davė įstatymą, todėl Jis turėjo drausminti pagal įstatymą. Tačiau įstatymas yra piktas, smerkiantis, ir niekas negali būti išteisintas Mozės įstatymu. Jokūbo 2:10 sakoma, kad jei gyveni pagal Įstatymą ir pažeisi 1 įstatymą, būsi kaltas dėl visų.

 Nors kai kurios tautos turėjo įstatymus, panašius į 10 įsakymų,

 Pats Dievas juos išsakė, o Mozė juos užrašė. Tai buvo įstatymai   apibrėžiantys moralę, taip pat  sanitarinis / mitybos įstatymas ir garbinimo įstatymas. Kadangi Dievas per Mozę  davė šiuos 613 įstatymus, Jis turėjo  laikytis šio standarto tame kontekste, tame amžiuje ir kultūroje.

 Žmonijos istorijoje nebuvo nieko nuo Dievo iki to punkto, kuriame buvo pasakyta žmogui, ką sveika valgyti, o ko nevalgyti, kaip gyventi ir elgtis vienas su kitu, kaip prieiti prie Dievo.

 Kadangi Jis pristatė šiuos standartus žmonijai, todėl visa žmonija buvo pripažinta kalta prieš Dievą, Jis turėjo elgtis su Izraeliu pagal savo duotą įstatymą. Aukštesnį apreiškimą nei įstatymas Dievas davė , kai buvo atsiųstas jo viengimis sūnus. Tai suteikė galimybę elgtis su žmonija pagal Jo paties širdį: „Jei matėte mane, jūs matėte Tėvą“. Jėzus pasakė Jono 14:9.

 Malkų  rinkimas

 Skaičių 15 skyriuje Viešpats duoda įsakymus žmonėms, kurie nusideda nežinodami, ir kaip jie, sužinoję, kad nusidėjo, gali aukoti Viešpačiui ir tai bus atleista, nes tai buvo padaryta neišmanant.

 Tęsdamas savo nurodymus 30-31 eilutėse, Viešpats sako, kad jei žmogus tyčia nusideda, nes niekina Viešpaties žodį, jis užmokės savo gyvybe, nes paniekino Dievo įstatymus. Kitose 32-33 eilutėse pateikiamas pavyzdys: Sabato dieną žmogus dirba rinkdamas malkas. Jis atvedamas prieš Mozę.

 Turi būti ištirta, ar tai buvo neišmanymo nuodėmė, ar žmogus žinojo, kaip elgtis, ir tyčia nusidėdamas paniekino Mozės įstatymą? 35 eilutėje Viešpats pasakė, kad žmogui turi būti įvykdyta mirties bausmė, nes jis žinojo, ką daro. Ar tai buvo Dievo širdis? Ne, tai buvo įstatymas. Kaip mes žinome, kad tai nebuvo Dievo širdis?

 Nes aukštesniajame apreiškime, kuris yra Jėzaus asmuo, Jono 8 skyriuje, Jis
atleido moteriai, pagautai daug didesnę nuodėmę, nei per šabą rankioti šakas- svetimavimą. Žydų lyderiai, laikydamiesi įstatymo, norėjo jai įvykdyti mirties bausmę. Tai buvo jų kontekstas-piktas ST Dievas. Įstatymas reikalauja tobulumo. Jėzus atnešė aukštesnį apreiškimą apie tai, kokia yra tikroji Tėvo prigimtis, ir jai atleido. Evangelijose matome sąsają, konteksto keitimo iš Mozės įstatymo į malonę.

 Skaičių 15 skyriuje Viešpats aiškiai pateikė pavyzdį, paminėdamas malkų rinkimą, tačiau tai buvo kontekste, kai Izraeliui buvo duotas Mozės įstatymas, apibrėžiantis nuodėmę Izraeliui ir žmonijai. Įstatyme buvo mažai malonės, nes tai nebuvo jo tikslas. Jo tikslas buvo apibrėžti nuodėmę. Štai kodėl  Dievas turėjo atitinkamai elgtis su Izraeliu.

 Kitą savaitę mes baigsime... Tikiuosi, tai buvo penas apmąstymams ir šiek tiek sutvarkė supratimą, kodėl Senajame Testamente Tėvas atrodė toks piktas.

 Iki kitos savaitės, laiminu,

 Džonas Fenas