Senųjų laikų Dievo suderinimas su NT Dievu # 2 iš 4

John Fenn , 10 November, 2023

Reconciling the God of the Old with the God of the NT #2 of 4

 Sveikinu visus,

 Praėjusią savaitę rašiau apie tai, kaip Dievo pažinimas tobulėja tiesos apie Jį

ribose. Šios ribos niekada nesikeičia, bet keičiasi tai, kaip Jis elgiasi su žmonėmis Jo pažinimo ribose. Turime pripažinti, kad begalinis Dievas ir begalinis laikas reiškia begalinius apreiškimus to, kas Jis yra.

 Senajame Testamente jie turėjo tam tikrą apreiškimą, bet Naujajame Testamente mes turime aiškesnį apreiškimą, kas Jis yra. Tačiau yra ir daugiau: Efeziečiams 2:7 sakoma, kad Tėvas ateinančiais amžiais toliau rodys nepaprastus savo malonės turtus, kurie skirti mums, Kristuje Jėzuje. Daugiau Jo gerumo apreiškimų bus ateinančiais amžiais. Amžiais. Daugiskaita. Nuostabu.

Jis yra meilė, šviesa, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, teisingumas, teisumas ir visa, kas gera. Tačiau šiose Dievo Tėvo charakteristikose yra gebėjimas pritaikyti tai, kas Jis yra, kiekvienam Izraelio istorijos etapui.

 Tai numes jus nuo uolos

 Tai Jėzus buvo savo gimtajame mieste „susirinkime“ (hebrajų kalba: sinagogoje), tuo metu greičiausiai kieno nors namuose, jie Jam įteikė Izaijo knygą. Jėzus  skaitė iš 61:1-2.

 Pranašystėje apie save Jis skaitė; „Viešpats patepė mane, kad skelbčiau gerąją naujieną mokintiniems (romiesiems), išgydyčiau sudužusias širdis... ir skelbčiau maloningus Viešpaties metus." Tada jis atsisėdo ir visi įsmeigė akis  į Jį. Jis pasakė jiems, kad  tie žodžiai  dabar išsipildė.

 Jei perskaitysite tą ištrauką, pamatysite, kad Jėzus sustojo vidury Izaijo 61:2 sakinio. 2 eilutėje rašoma: "...skelbti maloningus Viešpaties metus ir mūsų Dievo keršto dieną." Jėzus atsisėdo pasakęs „skelbti maloningus Viešpaties metus“, sakydamas, kad ta dalis išsipildė.

 Jiems tai nepatiko ir jie bandė numesti jį nuo netoliese esančios uolos. Jis negalėjo jiems pasakyti, kad tarp „maloningų Viešpaties metų“ ir „mūsų Dievo keršto dienos“ pagonims bus leista pažinti Izraelio Dievą maždaug 2000 metų. Tačiau Jis pasakė jiems tą dalį, kuri buvo apreikšta tuo momentu, iki to laiko: „...skelbti maloningus Viešpaties metus“. Šiame amžiuje mes dabar gyvename.

 Mes dar kartą matome apreiškimo progresą.

 Pirmasis Jėzaus atėjimas buvo apie maloningus Viešpaties metus, todėl matome šią Jo asmenybės dalį. Yra dar viena Jo asmenybės dalis – „mūsų Dievo keršto diena“, kurios mes, Jo mokiniai ir Dievo Tėvo vaikai, niekada asmeniškai nepatirsime.

 Pagalvokite apie tai , kad vaikas gali matyti tik gerąją ir švelniąją savo tėčio ar mamos pusę. Bet jei kas nors bandytų pakenkti jų vaikui, tas vaikas pamatytų visai kitą savo tėvų pusę, kurios egzistavimo jie nežinojo, – tą pusę, kuri gindamasi nužudytų visus, kurie bandytų pakenkti jų vaikui. Taip vyksta ir su mumis, Tėvo vaikais, kurie priima  Jo meilę, o ne Jo rūstybę.

 Tačiau Jėzus, kuris sugrįš   į Armagedono mūšį, kad sunaikintų Izraelio ir Dievo priešus, ir kuris tada sukurs pasaulinę žemišką karalystę, yra tas pats Jėzus, matomas evangelijose. Tačiau apreiškimas šiame amžiuje yra apie malonės laiką.

 Šiame lyčių painiavos amžiuje

 Populiarioji kultūra paskatintų mus manyti, kad vyras turi būti taikus, švelnus, niekada nenorintis kovoti, tiesiog norintis sutarti su visais. Bet tai iš dalies neteisinga. Dalis to, kas vyrą daro vyru, yra galimybė savigynos tikslu nužudyti visus, kurie keltų grėsmę jo ar jo artimųjų gyvybei.

 Tai gerumas, galintis padaryti didelę žalą priešui, prisidedantis prie teisumo. Teisingumas yra „teisumas“. Kad vyras ir tėvas būtų pilni, kad būtų „teisūs“, juose turi būti abu elementai. Jis turi mylėti savo šeimą visa širdimi ir dėl to neštis savyje smurto grėsmę prieš kiekvieną, kuris kelia grėsmę jo šeimai. Tai yra teisybė. Kai vyras ir žmona duoda vienas kitam įžadus, dalis tų įžadų yra mylėti ir gerbti, bet kitas elementas yra tai, kad jie abu kovos su visomis jėgomis, kurios sieks sugriauti jų sąjungą.

Kitaip tariant, malonė iš esmės turi  ir kitokią atskaitomybės pusę. Nojui buvo liepta pastatyti arką, tai yra malonė. Jei jis nebūtų paklusęs, jis būtų miręs kartu su kitais žmonėmis. Tai yra malonės atskaitomybės dalis. Malonė yra iš malonės davėjo širdies ir yra neribota. Tačiau suteikus malonę, tos malonės gavėjo pareiga yra tinkamai reaguoti. Malonė visada turi sąlygas kaip gauti tą malonę.

 Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo viengimį Sūnų. Tai yra malonė. Kad kiekvienas, kuris Jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą. Tai yra malonės sąlyga. Malonė suteikiama, bet sąlyga yra ta, kad jūs turite tikėti Jėzumi, jei norite gauti tos malonės naudą. Amžinąjį gyvenimą galima rasti tik tikint Jo Sūnų. Be to, jūs negalite priimti Tėvo malonės.

 Jei žmogus negali pakovoti

​už tai, ką jis tiki ir už  tuos, kuriuos myli, tai nėra stiprybė ir teisumas, tai yra silpnumas. Savikontrolė be moralinio pagrindo yra silpna. (Žinoti, kas yra teisinga ir neteisinga, ir būti pakankamai moraliai stipriu, kad stovėtum už tai, kas teisinga)

 Tai viena iš priežasčių, kodėl žmonės kovoja su Dievo, kaip kario apibūdinimu, o Jis toks ir yra. Jie mano, kad jėga ir moralė nereiškia kovos; – Kalbėkime apie tai, o ne kovokime. Bet jei Dievas yra toks, koks Jis sakosi esąs, bet jam trūksta moralinių jėgų atsilaikyti dėl to, kuo Jis sako esantis, jis nėra Dievas.

 Kitą savaitę konkretūs pavyzdžiai ST. Iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas