Nefilimai 4 iš 6

 Nephilim #4 of 6

Sveikinu visus,

 Praėjusią savaitę kalbėjome apie tai: jei Nojaus dienomis būtų įvykęs 2-asis

angelų maištas, Dievas būtų turėjęs dalyvauti tame antrajame angelų maište ir jiems padėti. Šiandien... kas buvo „Dievo sūnūs“?

 Net jei įvyko tas 2-asis maištas

 Jie visi paskendo Nojaus potvynio metu. Pagalvok apie tai. Tiems, kurie tiki angelais, susiporavusiais  su moterimis; jie visi žuvo per potvynį. Išgyveno tik 8 – Nojus, jo žmona, 3 jo sūnūs ir 3 marčios.

 Tačiau norint laikytis teorijos apie antrąjį angelų maištą ir šiandien egzistuojančias hibridines būtybes, kurios išgyveno, reikia atmesti Biblijos teiginį, kad išgyveno tik Nojaus šeima. Ar esate pasirengęs prieštarauti Jėzui ir likusiai Rašto daliai bei visam judaizmo Žodžiui ir istorijai?

 Priešingas argumentas yra tas, kad jų DNR išliko per Nojų, bet tada jūs turite padaryti išvadą, kad Nojus ir jo šeima dalyvavo gimdant angelų-moterų vaikus. Kad jų DNR išliktų potvynio metu, Nojaus šeimą turėsite laikyti  angelo/moters pastojimo produktu. To niekur nėra  Biblijoje. Taigi, net jei paaiškinsite visa tai, kas išdėstyta pirmiau, jie vis tiek žuvo per potvynį. (Vėliau šioje serijoje pasidalinsiu apie „milžinus“ Dovydo dienomis ir panašiai.)

 Taigi, kas gi tie  Dievo sūnūs?

 Mozė ir Jozuė rašė Pradžios knygą per Jozuę ir turėjo unikalų „žydišką“ rašymo stilių. Jų stiliui būdinga toje pačioje ištraukoje dalytis dangiška ir žemiška perspektyva.

 Jozuė rašė natūraliu/dvasiniu būdu Jozuės 5:13-15, kai Izraelis buvo stovykloje Jeriche ir galvojo, kaip jie  užims miestą. Jis rašė, kad pamatė šalia stovintį vyrą su kardu ir paklausė, ar jis už juos, ar prieš juos. Vyras atsakė: „Ne“ (ne, nei už jus nei už juos, ne tame esmė), bet aš čia kaip Viešpaties kariuomenės vadas. Ten sakoma, kad Jozuė parpuolė veidu ir jį pagarbino, o vyras liepė jam nusiauti batus, nes ta vieta buvo šventa.

Tai buvo natūralus požiūris

 Vyras aiškiai buvo Viešpats, Tėvo armijų Vadas. Tik Viešpats priima garbinimą ir įsako žmogui Jo akivaizdoje nusiauti batus. (Batai yra žmogaus sukurti ir joks žmogus negali ateiti pas Dievą ar atsistoti prieš Jį, remdamasis jokiomis savo pastangomis – taigi ST žmonėms buvo įsakyta būti basomis kojomis Dievo akivaizdoje)

 jau kitos eilutės patvirtina, kad Jozuė kalbėjo su Viešpačiu, o ne tik su žmogumi, nes Jis pasakė Jozuei, kaip užimti miestą Joz 6:2-5, ir buvo pavadintas „Viešpačiu“. Taigi matome rašymo stilių, išvardijantį tiek natūralų, tiek dvasinį požiūrį.

 Mozė tai padarė Pradžios 18 skyriuje

 18:1 sakoma, kad Viešpats pasirodė Abraomui. Tada sakoma, kad sėdėdamas prie palapinės durų Abraomas pamatė 3 vyrus einančius link jo, kuriuos jis pasveikino ir paruošė valgį. Tik 9 eilutėje pamatome dvasinę dalykų pusę, nes Viešpats sako Sarai, kad kitais metais maždaug tuo metu ji turės sūnų. Iškart po šio pokalbio Viešpats sako sau: „Ar turėčiau slėpti nuo Abraomo tai, ką ketinu daryti, nes jis taps didele ir galinga tauta... ir mokys savo namus bei vaikus apie Dievą?"

 Tada Viešpats atskleidžia, kad atėjo sunaikinti Sodomos ir kitų miestų, o kiti 2 „vyrai“ matomi tokiais, kokie jie iš tikrųjų yra, angelai, pasiųsti gelbėti Loto. Tai matoma 19 skyriuje. Vėlgi, mes matome ir natūralumą tuo, kad šie 3 atrodė kaip paprasti žmonės, leidę Abraomui užmušti, išvirti veršį ir paruošti jiems valgį, ir tada pereina prie dvasinio, kuo vyrai iš tikrųjų buvo – Viešpats ir 2 angelai.

 Paulius naudojo tą patį stilių

 Manau, tai aiškiausiai matoma 1 Korintiečiams 3:2, kai kreipiasi į nesantaikos ir susiskaldymo apimtus korintiečius, sakydamas: "Jūs vis dar esate kūniški. Nes kai tarp jūsų pavydas, nesantaika ir nesutarimai, argi nesate kūniški ir gyvenate kaip (natūralūs) neatgimę žmonės?

 Čia jis kreipiasi į juos kaip esančius Kristuje, bet tada sako, kad jie gyvena taip, tarsi jie net nebūtų gimę iš naujo – kaip prigimtinis žmogus. Tačiau visuose savo laiškuose jis nuolat lygindavo jų buvusį gyvenimą su dabartimi, paminėjo tiek natūralią, tiek dvasinę perspektyvą – kaip Efeziečiams 4:17–31.

 Grįžkime prie Mozės ir Pradžios knygos

 Pradžios 4:16-24 mes turime Kaino palikuonių sąrašą. Jame pasakojama, kad Kainas persikėlė į rytus nuo Edeno į Nodo žemę ir sukūrė  šeimą. Ši ištrauka apima kai kuriuos jo vaikus ir palikuonis. Tarp jų buvo vyras, vardu Lamechas, kuris prisipažino nužudęs žmogų, kaip ir Kainas. Taip pat pasakojama, kad Jubalis buvo Kaino palikuonis, kuris buvo styginių ir pučiamųjų instrumentų tėvas. Jame minimas Tubal-Kainas, kuris mokėjo kalti žalvarį ir geležį.

 4 skyriaus pabaigoje 25-26 eilutėse rašoma: "Ir Adomas vėl pažino savo žmoną ir jie susilaukė sūnaus, kurį jie pavadino Setu (pakaitalas). Nes ji pasakė: Dievas davė man pakaitalą už Kaino nužudytą Abelį. Setui gimė sūnus, kurį jis pavadino Enosu. Tada žmonės pradėjo vadintis „Dievo sūnumis“.

 KJV paraštė verčia tai „tada žmonės vadino save Dievo vardu“ (Dievo sūnūs). Bensono komentare teigiama, kad vis didėja skirtumas tarp tų, kurie vaikščiojo su Dievu, ir tų, kurie ne. „Dievo garbintojai pradėjo išsiskirti“ garbindami Dievą ir stovėdami už Jį.

 Jis teigia: "Kainas ir tie, kurie atsisakė religijos ir pastatė miestą, pradėjo vadinti save  dėl kitos religijos žmonių sūnumis. Tie, kurie laikėsi Dievo, pradėjo pasisakyti  už Jį ir Jo garbinimą ir vadino save Dievo sūnumis. “

 Kai kuriuose žydų šaltiniuose rašoma, kad žmonėms daugėjant Dievo pažinimo mažėjo, o žmonės pradėjo garbinti žvaigždes ir gamtos dalykus. Iki tol niekam nereikėjo kalbėti apie Dievą, nes visi žinojo, nes gyventojų buvo labai mažai.

 Žmonijai daugėjant, iškilo poreikis tiems, kurie pažinojo Dievą, užimti poziciją, ir jie pirmieji meldėsi Jo vardu ir Jo vardui, vadindami save Dievo sūnumis.

 Argi šiandien nepripažįstame savęs kaip Dievo sūnų?

 Prisiminkite I Jono 3:1-3: „Mylimieji, dabar mes esame Dievo sūnūs, bet dar neatskleista, kokie būsime, nes tada matysime Jį tokį, koks Jis yra, ir būsime kaip Jis. Visi kurie taip viliasi tyrina save...“ Taip pat žr. Romiečiams 8:14, 19; Galatams 3:26, 4:6; Filipiečiams 2:15

Mes save vadiname Dievo sūnumis, Dievo vaikais, todėl neturėtų būti sunku suprasti tuos laikus, kai tapo labai aiškus skirtumas tarp tų, kurie nevaikščiojo su Dievu, ir tų, kurie vaikščiojo su Dievu. Tai labai panašu. Argi ne tai, kas vyksta mūsų dienomis,  buvo ir Nojaus dienomis?

 2 šeimos žemėje, ir jos vis gimdė kūdikius

 Pradžios 5 skyriuje aprašomi Seto palikuonys, įskaitant Mahalaleelį, kurio vardas reiškia „Dievo šlovintoją“. Taip pat pažymėtina Enochas, kuris nematė mirties, bet buvo „paimtas“, Metuzalė, kurio vardas reiškia „Jam mirus ateis vandenys“, ir Nojus. Jei atliksite skaičiavimus, pamatysite, kad potvynis kilo tais pačiais Metuzalės mirties metais, kaip pranašavo jo vardas.

 Išvardinus dievobaimingų Dievo sūnų sąrašą, tekstas tęsiamas 6:1: „Tai atsitiko, kai žmonės pradėjo daugintis žemės paviršiuje ir jiems gimė dukterys, Dievo sūnūs, (Seto palikuonys) matė, kad žmonių dukterys (Kaino palikuonys) buvo gražios...“

 Kainas persikėlė į rytus nuo Edeno

 Didėjant kiekvienos šeimos žmonių skaičiui, buvo neišvengiama, kad vieną dieną jos susidurs. Štai kodėl Pradžios 6:1 sakoma: „...kai žmonės pradėjo daugintis žemės paviršiuje...“ Tai nustato kontekstą. Šis gyventojų skaičiaus padidėjimas iki taško, kuriame dvi šeimos susitiko, sukuria sceną.

 Šiandien žemėje taip pat yra tik dvi šeimos. Jūs arba buvote išvesti iš tamsos karalystės į Tėvo Sūnaus karalystę, arba ne. „Anksčiau buvai tamsa, o dabar esi šviesa“. Kolosiečiams 1:13, Efeziečiams 5:8-9

 Tas pats buvo ir Nojaus dienomis, ir kai Dievo sūnūs pradėjo vesti žmonių dukteris –iš  bedieviškos Kaino šeimos – Dievo pažinimas pradėjo dingti iš žmonijos gyvenimo. Dievas ruošėsi būti išorėje, žvelgdamas į savo kūriniją.

 Kitą savaitę – o kas gi tie  nefilimai, tie senųjų laikų galiūnai? Iki tol, palaiminimai,

 Džonas Fenas

.