Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2022 m. spalio 21 d., penktadienis

Gyvenimo Žodis Nr. 2 iš 3

 The Word of Life #2 of 3

Sveikinu visus,

Praėjusią savaitę aš uždaviau klausimą: kodėl tu išgelbėjai? Antra, ar priežastis, dėl kurios dabar vaikščioji  su Dievu, pasikeitė nuo tada, kai pirmą kartą įtikėjai?


 Kada atėjo pripažinimas, kad turi gyvenimą?

 Petrui tai įvyko gana greitai, nes Jono 6:68 po to, kai Jėzus pasakius keletą labai sunkių palyginimų  daugelis mokinių nustojo Jį sekti, Jėzus paklausė, ar 12 taip pat Jį paliks. Petro atsakymas buvo apreiškimas, kodėl jis sekė Jėzumi:

 

 Viešpatie, pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius."

 

 Petras ir Jonas suprato tiesą, kurią Jėzus pasakė Jono 5:26: „nes kaip Tėvas  turi gyvybę savyje, taip davė ir sūnui, kad jis turėtų gyvybę pačiam savyje“.

 Krikščionis išskirtiniais daro šis faktas: mes turime gyvenimą (gyvybę).

 Būti krikščionimi nereiškia laikytis filosofijos, kaip mus mato dauguma netikinčiųjų. Jie dažnai mato, kad mes turime tvirtą nuomonę apie Jėzų,  atsisakydami tikėti žmonių samprotavimais ir pasakomis. Deja, daugelis žmonių sveiką protą ir logiką atmeta šalin  vardan „tikėjimo“.

 

 „Gimimas iš naujo“ savo dvasioje reiškia, kad turime gyvenimą. Dažnai Naujajame Testamente Dievo gyvenimas siejamas su žodžiu „amžinas“ arba „amžinai besitęsiantis“. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mes taip dažnai girdime žodį „amžinasis gyvenimas“, kad net nesusimąstome, ką tai reiškia.

 Visi žmonės turi amžinąjį gyvenimą, tai reiškia, kad gyvensime amžinai, nes esame dvasinės būtybės. Tas pats pasakytina apie angelus ir buvusius angelus. Kai žmogus mirs, jis pateks į dangaus karalystę, kurios piliečiu jis jau  yra – arba į tamsos karalystę, kurią valdo puolęs cherubas*, kuris nenori turėti nieko bendra su Dievu ar Jo gyvenimu. Arba jie eina į gyvenimo ir šviesos karalystę, kad būtų su Tėvu ir Viešpačiu, nes myli gyvenimą, šviesą ir Dievo dalykus. *Ezechielio 28:16

Tačiau, kiek žinome, kiekvienas turi amžinąjį gyvenimą. Dievas Tėvas yra (Šventoji) Dvasia ir gyvena amžinai, todėl bet kokias dvasines būtybes, kurias Jis sukuria, gyvena amžinai. Jie ir toliau egzistuoja po to, kai šis žemės kūnas miršta. Šėtonas ir jo pasekėjai toliau egzistavo, nors ir atmetė gyvenimą, ir jiems reikėjo paruošti vietą be gyvybės. (Apreiškimo 12:8, Mato 25:41).

 Kai žiūriu senas nuotraukas ir žiūriu senus filmus, dažnai pagalvoju: „Visi tie žmonės dar gyvi, įdomu, kur jie dabar?“. Mato 22:31-32 Jėzus pasakė: „...Dievas pasakė: „Aš esu Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas“, taigi Dievas yra gyvųjų, o ne mirusiųjų Dievas.

Šio gyvenimo žodžiai

 Apaštalų darbų 5:17-20 vyriausiasis kunigas visus apaštalus suėmė ir įmetė į kalėjimą. Angelas juos paleidžia su nurodymu 20 eil.: „Eikite, atsistokite šventykloje ir kalbėkite žmonėms visus šio gyvenimo žodžius“.

 Šis gyvenimas – koks gyvenimas? - Šis gyvenimas. Kuo skiriasi mūsų gyvenimas?

 Tikriausiai girdėjote žmones sakant, kad prieš ateinant pas Viešpatį žmogus yra dvasiškai miręs.

 Bet tai nėra Šventasis Raštas. Kai kurie mano, kad prieš ateinant pas Viešpatį, mūsų dvasinis žmogus yra snaudžiantis, „turi šėtono prigimtį“ arba kokiu nors kitu būdu inertiškas. Bet  tai  nėra Šventasis Raštas.

 Efeziečiams 5:8: "Anksčiau buvote tamsa, o dabar esate šviesa Viešpatyje. Taigi gyvenkite kaip šviesos vaikai."

 Mes buvome tamsa – ne snaudėme, nebuvome inertiški, nebuvome dvasiškai mirę, nebuvome dvasiškai užmigę. Mes buvome dvasiškai gyvi, bet tas gyvenimas buvo tamsa. Mes egzistavome dvasinėje tamsoje. Mūsų dvasinis žmogus buvo gyvas toje tamsoje. Jei būtume mirę be Jėzaus, būtume ir toliau gyvenę toje karalystėje, kuri Jį atstūmė. Tačiau mes pakeitėme karalystes, atiduodami savo gyvenimus Jėzui.

 Kolosiečiams 1:12-13 sakoma, kad tai įvyko, nes mūsų dvasinis žmogus buvo atkurtas Šventosios Dvasios: „Dėkojame Tėvui, suteikusiam mums galimybę būti šventųjų paveldėjimo dalininkais šviesoje, kuris perkėlė mus  iš tamsos valdžios į Jo brangaus Sūnaus karalystę“.

 Mes patys neišsigelbėjame. Jėzus pasakė Jono 6:44, kad niekas neateina pas Viešpatį, jei jo nepatraukia Tėvas. Ne vienas žmogus Senajame Testamente ar Evangelijose prieš Jėzaus prisikėlimą negimė iš naujo – vis dėlto jie išgirdo Viešpatį ir Tėvą, patyrė nuostabių dvasinių išgyvenimų ir stebuklų. Jie galėjo veikti dvasinėje ir Dievo Dvasios sferoje. Bet jie negimė iš naujo.

 Kiek iš mūsų prieš gimdami iš naujo  nujausdavome kažką prieš tai įvykstant, žinodavome kažką intuityviai? Kaip tai atsitikdavo, jei ne Tėvas , kuris buvo  maloningas ir  traukė mus prie savęs. Tėvas suteikdavo  mūsų negimusiai dvasiai informaciją apie tai, kas įvyks, arba ką nors, kas nepasiteisins, ir tai  jūs žinojote „savo viduje“ arba „nujautėte“.

 

 Jei Jis nebūtų su mumis kalbėjęs  apie Jėzų prieš mus išgelbėdamas, niekas iš mūsų negalėtų būti išgelbėtas.

 Mums dar būnant nusidėjėliais , Jis kreipiasi į mus, kad paliestų mus, praneštų mūsų dvasiai apie Viešpatį Jėzų. Mūsų dvasia nesnaudžia, ir  tiems, kurie anksčiau buvo okultizme gerai žinoma, kad jų dvasia tikrai veikė dvasinėje sferoje.

 Gydytojas,  mano mokinys, kai buvau Biblijos mokyklos direktorius,  man pasakė, kad priklausė visoms pagrindinėms religijoms, taip pat ir Naujajam Amžiui. Jis sakė ieškojo gyvenimo tose religijose. Vieną dieną jis suprato, kad kiekviena religija moko dalelę tiesos, kurią galima rasti Jėzaus Kristaus asmenyje. Pašalinimo proceso metu jis suprato, kad visa išmintis gyvena Jėzuje, įtikėjo Juo, ir tuoj pat jo širdis patyrė  pilnatvę.

 Bet ko gi jis ieškojo bandydamas kiekvieną religiją? Gyvenimo.

 1981 m. grupė iš mūsų surinkimo reguliariai „liudydavo“  raudonųjų žibintų kvartale Denveryje, Kolorado valstijoje. Mes eidavome gatvėmis kalbėdami su narkomanais, prostitutėmis ir žmonėmis, ateinančiais ir einančius į klubus bei barus toje miesto dalyje. Vieną dieną prostitutė kuri mūsų klausėsi patikėjo Jėzumi, ir jos gyvenimas pasikeitė. Ji minėjo, kad  visuose tuose santykiuose ir tai, kaip užsidirbo pragyvenimui, buvo kažko ieškojimas, o atsakymą ji rado Jėzuje. Ko ji ieškojo seksualiniuose santykiuose? Gyvenimo.

 Mano draugas pasidalijo savo gyvenimu iki Kristaus, kurį sudarė 4 pakeliai cigarečių per dieną ir spartus kopimas karjeros laiptais įmonėje. Jis tada manė, kad jeigu jam užteks pinigų, užteks daiktų, vieną dieną tai užpildys tuštumą ir tikslo stoką, kurią jis jautė savo širdyje. Jo žmona, supratusi, kad jų gyvenimas ir santuoka tuščia, pirma atėjo pas Viešpatį ir po to nuvedė savo vyrą  pas Jį. Tuo metu jis metė rūkyti, paliko verslo pasaulį ir ieškojo darbo surinkime – bet ko, kas susiję su Viešpaties dalykais ir žmonėmis.

  Ko jis ieškojo, kai verslo pasaulyje siekė būti geriausiu, turtingiausiu, turinčiu daugiausiai „žaislų“? Gyvenimo.

 Jie ieškojo, žodyje : Gyvenimo

 Skaitydami evangelijas matome, kad tai, ką Jėzus reiškė mokiniams, kai jie pirmą kartą Jį sutiko, laikui bėgant pasikeitė. Kai kuriems žmonėms Jis buvo Mesijas, kuris išvarys romėnus iš Izraelio. Petrui ir Andriejui Jis buvo Mesijas, apie kurį kalbėjo Jonas Krikštytojas, ir jie norėjo sužinoti daugiau. Matui Jis buvo tas, kuris jį pašaukė iš mokesčių rinkėjo darbo, kurio visi nekentė.

 Panašius pokyčius patiriame ir mes eidami su Juo. Kai man buvo 16 metų ir aš atėjau pas Viešpatį, iš dalies man reikėjo tėvo, nes mano paties tėtis paliko mūsų šeimą, ir aš taip pat ieškojau tikslo. Bet dabar, jau beveik  50 metų vaikščiojimo su Tėvu ir Viešpačiu, esu susikoncentravęs į  Gyvenimą, kurį turiu savyje.

 Galbūt ir jūs atėjote pas Viešpatį dėl tragedijos, ir jūsų širdžiai reikėjo kažko tvirto ir tikro. Galbūt jūs buvote tiesos ieškotojas, kaip mano minėtas gydytojas, ir galiausiai Tėvas jus atvedė pas Jį. Galbūt jūs atsidavėte kokiam nors įpročiui numalšinti gyvenimo skausmą – ar tai būtų narkotikai, alkoholis, seksas ar pinigai. Tačiau laikui bėgant tai dėl ko išsigelbėjote , pasikeitė.

 Mes turime gyvenimą. Bet kas tai? Tai kitai savaitei, iki tol,

 Palaiminimai,

 Džonas Fenas

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą