Gyvenimo Žodis 1 iš 3

 The Word of Life #1 of 3

 Sveikinu visus,

 Kas tave paskatino priimti išgelbėjimą? Ar ta  priežastis, dėl kurios tu tebevaikštai su Juo dabar, išliko nepasikeitusi? Šioje serijoje  tai ir pasvarstysime , taip pat paanalizuosime to  pasekmes ir naudą.

 Mano mama buvo išgelbėta, kai jos vyras, mano tėtis, paliko šeimą, kai mums 4 vaikams buvo 11, 9, 7 ir 5 metai. Ji liko viena auginti mus keturis, išlaikyti namą ir užsidirbti pragyvenimui – ji kreipėsi į Dievą šios  tragedijos viduryje.

 Po kelerių metų aš buvau išgelbėtas, nes ieškojau tėvo – ir radau savo Tėvą! Atvedžiau savo merginą ir būsimą žmoną pas Viešpatį, ji iš dalies buvo išgelbėta, todėl, kad galėtų susitvarkyti su savo neveikiančia šeima.

 Kas vyko tavo gyvenime, kad tu išsigelbėjai būtent tuo konkrečiu savo gyvenimo momentu?

 Jono 1:41-42 Andriejus atvedė savo brolį Petrą susitikti su Jėzumi "Mes radome Mesiją!" Štai kodėl jis supažindino savo brolį Petrą su Jėzumi. Pirmojo amžiaus žydui Mesijas reiškė, kad Jis išvarys romėnus ir grąžins Izraeliui buvusią šlovę. Štai kodėl jie buvo „išgelbėti“.

 Galbūt Petrui reikėjo įrodymų, kad Jėzus yra Mesijas, galbūt jam reikėjo, ką nors pamatyti, kai jis mąstė apie savo brolio teiginius apie Jėzų. Tuo metu jis  dar nepaliko visko, kad sektų Jėzų.

 Išmintis

Vėliau Luko 5:10 pasakojama, kad Petras, Jokūbas ir Jonas buvo žvejybos verslo partneriai. Iš Luko 5 įvykių žinome, kad jiems priklausė mažiausiai 2 žvejybos laivai (eil.2). Jėzus liepė jiems nuplaukti į gelmę ir nuleisti tinklus – daugiskaita – ir kiekvienoje valtyje buvo 1 tinklas. Taigi Jėzaus įsakymas buvo nuleisti 2 valtis.

 Petras nebuvo tikintis, todėl nuplaukė su  1 valtimi ir 1 tinklu, ir galiausiai tinklą suplėšė, o valties vos nenuskandino. Gera pamoka mums, kad prieš Viešpačiui darant stebuklus mūsų gyvenime, Jis paprastai pareikalaus iš mūsų daryti tai, kas teisinga natūraliai, kad galėtume sutalpinti tai, ką Jis ruošiasi daryti. Dėl tos pačios priežasties, kai jis maitino 5000 žmonių, jis prieš tai  susodino juos į grupeles po 50 ir 100, kad jie galėtų susidoroti su tuo stebuklu, kuris turėjo įvykti.

 Grįžkime prie istorijos

 Pamatęs stebuklingą žuvies laimikį, Petras 8-oje eilutėje parpuolė ant kelių prieš Viešpatį ir šaukė  Jėzui nedelsiant jį palikti, nes jis buvo nusidėjėlis. Petras išsigelbėjo pamatęs įrodymą, kad Jėzus yra tas, ką apie jį  liudijo jo brolis Andriejus – o kaip tu? Ar tau  taip pat reikėjo įrodymų? (mano gyvenime buvo taip. Stebėjau, kaip buvo atsakyta  į 7 merginos ir jos vaikino maldas  , tie jaunuoliai ir  atvedė mane tada pas Viešpatį, ir aš atidaviau Jam savo gyvenimą.)

Užuot pasitraukęs , Jėzus pakvietė Petrą tapti žmonių žveju. Kaip manote, kodėl Petras sekė Jėzų? Ko jis ieškojo, atsisakydamas verslo ir sekdamas šiuo keliaujančiu mokytoju? Tas pats su Jokūbu ir Jonu – vargšas Zebediejus, jų tėtis, kuriam liko 2 valtys, daug žuvų, bet neliko  darbininkų! Kodėl jo berniukai turėtų palikti savo verslą ir tėvą, kad sektų Jėzų?

 Paauglys ir būsimasis apaštalas Jonas

 Manoma, kad apaštalas Jonas buvo jauniausias iš mokinių, buvo maždaug 17 metų, kai jis su vyresniuoju broliu Jokūbu pradėjo vaikščioti su Viešpačiu. Mes apie jį daug nežinome, išskyrus tai, kad jis ir jo brolis buvo žvejybos verslo partneriai su Petru. Žinome, kad jo motina buvo gana ryžtinga  ir prašė Jėzaus, kad jos sūnūs sėdėtų su Juo Jo karalystėje garbingose ​​vietose: vienas Jo dešinėje, kitas kairėje. (Mato 20:21). Žinome, kad jis buvo vienintelis apaštalas, likęs kryžiaus papėdėje. Ir vienintelis, kuris mirė nuo senatvės, kažkur apie 100-110 AD, parašęs evangeliją, kurioje yra jo vardas, 3 laiškus ir Apreiškimo knygą.

 Tiksliai nežinome, kodėl pradžioje apaštalas Jonas „išsigelbėjo“ ir nusprendė palikti žvejybą, kad gyventų  su Jėzumi. Galbūt tai buvo tvirtinimas, kad jis yra Mesijas, ir tai reikštų karjeros žingsnį, kaip norėjo jo motina – Jokūbas sėdėtų vienoje Jėzaus pusėje  Jo karalystėje, o Jonas – kitoje pusėje.

 Kai priimame išgelbėjimą, dažnai tai vyksta dėl savanaudiškų priežasčių

 Kartais mums reikia pagalbos, pavyzdžiui, galbūt esame ant savižudybės slenksčio arba mirštame nuo žalingo įpročio ar santykių. Bet net jei mes esame išgelbėti, kad išvengtume pragaro ar kitų motyvų, tokių kaip Dievo pažinimas, yra didžiausias nuotykis, vis tiek tai vyksta dėl savanaudiškų priežasčių. Taigi galbūt apaštalas Jonas matė savo vyresniojo  brolio ir verslo partnerio Petro apsisprendimą sekti Jėzumi, kaip  pabėgimą nuo tėvo parinktos karjeros. Mes nežinome.

 Tačiau vėliau, praėjus maždaug 60 metų po Evangelijos įvykių, jis rašo Evangeliją pagal Joną. Jo motyvai pasikeitė. Jo priežastis vaikščioti su Viešpačiu laikui bėgant pasikeitė. Evangeliją pagal Joną jis pradeda šiais žodžiais:

 „1 Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.

2 Jis pradžioje buvo pas Dievą.

3 Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę.

4 Jame buvo gyvybė, ir gyvybė buvo žmonių šviesa.

5 Šviesa šviečia tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.“ (1:1-5)

  60  metų laikotarpis  po to, kai jis,  kaip uolus 17-metis,  pradėjo sekti  paskui savo brolį ir jo draugą, kad vaikščiotų su Jėzumi, jį pakeitė. Savo evangelijos  pradžioje jis pašalino visas kitas priežastis trukdančias vaikščioti su Tėvu ir Viešpačiu, kad pripažintų šį faktą: „Jame buvo gyvenimas“.

 Praėjus maždaug 10 metų po to, kai jis parašė savo vardu pavadintą Evangeliją, jis parašė pirmąją iš 3 laiškų, kuriuos žinome, kaip Jono laiškus. Jis dar kartą pabrėžė, kad Jėzus yra Gyvenimas:

 "Tai, kas buvo nuo pradžios, ką girdėjome, ką matėme savo akimis, ką mūsų rankos lietė, Gyvenimo Žodis. Nes gyvenimas buvo apreikštas, mes jį matėme ir liudijame. Mums buvo apreikštas amžinasis gyvenimas, kuris buvo pas Tėvą“. I Jono 1:1-2

 Mes nežinome, kada pasikeitė Jono santykiai su Jėzumi nuo to laiko, kai jis  tikėjosi, kad Jėzus išvarys romėnus iš Izraelio, iki pagrindinės tiesos pripažinimo, kad  Jis yra gyvenimas.

 Esame unikalūs. Žemėje vaikšto dviejų tipų žmonės. Tie, kurie turi Dievo gyvenimą savo dvasioje, ir tie, kurie neturi. Yra tokių, kurie yra artimi Dievo gyvenimui, kaip matyti iš Morkaus 12:28-34 , kuriame yra parašyti žodžiai: „Tu nesi toli nuo amžinojo gyvenimo“.

Pereikime nuo išgelbėjimo dėl pragaro baimės arba dėl to, kad mums reikėjo pagalbos sunkioje situacijoje, prie supratimo, ką turime – Dievo gyvybę mūsų dvasioje. Koks  Jis ypatingas, koks unikalus –  Jis atidavė mums savo gyvybę.

 Daugiau apie tai kitą savaitę, ir ką tai reiškia kasdieniame gyvenime... iki tol, laiminu,

 Džonas Fenas

 www.cwowi.org ir el. paštu   cwowi@aol.com