Why the 'Rapture' Comes First #1 of 4
Sveikinu visus,
Šiandien populiariausia pabaigos laikų teologija vadinama „preterizmu“. Iš lotynų kalbos praeter, reiškiančio „praeitis“. Preterizmas tiki, kad visi pranašiški žodžiai
Naujajame Testamente jau išsipildė. Tai pagrįsta tikėjimu, kad visa tai išsipildė 70-aisiais, kai buvo sunaikinta Jeruzalė.
Preterizmas į Apreiškimą žiūri kaip į istorinį
dokumentą kupiną jau įvykusių dalykų
simbolikos. Pagrindinė preterizmo eilutė yra Mato 24:34: „Iš tiesų sakau jums:
karta, kuri tai matys, nepraeis, kol visa tai neįvyks“.
Klaida ta, kad jie skaito tą eilutę kaip kalbamą tiems , kurie gyvens beveik po 2000 metų, o ne klausydami, kaip Jėzus ją kalba gyvai Jį tuo metu klausantiems. Jei įsitraukiate į pokalbį, matote kontekstą, apie kurį kalba Jėzus. Jis ką tik baigė pasakojimą apie antikristą šventykloje Danieliaus išpranašautos sutarties viduryje (3,5 metų), ir tada pasakė, kad TA karta, kuri tai mato, nepraeis, kol viskas neišsipildys.
Jei kas nors visiškai tiki preterizmu,
jie tiki, kad Jėzaus sugrįžimas Apreiškime yra tik
dvasinis sugrįžimas, o tai glaudžiai
susiję su „Dominion teologija“. Viešpatavimo (vert. valdymo, dominavimo)
teologija taip pat mano, kad laikų pabaigos pranašystės yra dvasinės, o ne
tikros. Pagal ją tikima, kad krikščionys
dominuos pasaulyje „7 kalnuose“ arba 7 pasaulinės įtakos srityse, atnešdami
dangaus karalystę į žemę.
7 kalnai yra:
Religija, švietimas, šeima, žiniasklaida, verslas, vyriausybė, menai ir pramogos. Ją 1975 m. pradėjo Campus Crusade for Christ įkūrėjas Billas Brightas ir YWAM (Jaunimas su misija) įkūrėjas Lorenas Cunninghamas. Vėliau ją išpopuliarino Peteris Wagneris savo knygoje „Naujoji apaštališkoji reformacija (NAR), kurioje buvo mokoma, kad kiekvienoje iš 7 sričių bus „apaštalų ir pranašų“ ir likusios tarnystės dovanos, todėl jas valdys krikščionys.
Kadangi preterizmas (ir Dominion teologija) mano, kad viskas Apreiškime simbolizuoja jau įvykusius įvykius, jie atitinkamai žiūri ir į dalykus, apie kuriuos kalbėjome ankstesnėje serijoje. Pavyzdžiui, į dvigubą asteroido smūgį, jie žiūri kaip jau įvykusį, o ne tikrą asteroido smūgį, kuris tiesiogine prasme užtemdys saulės šviesą – bet kažkaip dvasine prasme... Bet iš tiesų preterizmas gana greitai subyra...
Yra ir kitų paskutinių laikų įsitikinimų, kurie teigia, kad paėmimo nėra, o
gal paėmimas, kai šventieji pakyla į dangų, susitinka su Jėzumi, tada apsisuka grįžta
laukti Jo antrojo atėjimo. Tie, kurie
tiki preterizmu ar viešpatavimo teologija, gali būti priversti tikėti tam tikra
dalimi, o ne visa kita – taip nutinka, kai kas nors tiki klaida – ne viskas
tinka, todėl jie turi tikėti dalimi, o netikėti likusiais dalykais. Tai turėtų
būti užuomina, kad tai, ką jie tiki, yra klaida, tačiau dauguma jų to
nepripažįsta.
Nė viena iš šių teorijų nėra paremta žydų mokymu apie šventųjų paėmimą.
Tai yra visų tų kitų įsitikinimų apie pabaigos laikus
klaida – nė vienas iš jų neatsižvelgia į žydų mokymą apie Trimitų šventę, kurią
Dievas davė Mozei. Jie nestudijavo judaizmo, kuris yra kontekstas, pagal kurį
mokė Jėzus ir Paulius, todėl jie sukuria neteisingą įsitikinimų apie pabaigos
laikus pagrindą. Šioje 1 dalyje toliau trumpai apibendrinsiu tai, ką Dievas
davė Mozei, o 2, 3 ir 4 dalyse išsamiai tai aprašysiu.
Šioje serijoje pateiksiu daug žydų šaltinių, įskaitant Targum (vertimas ir komentarai), Tora (rašytinė teisė), Mišna (žodinė teisė), Gemara (komentarai) ir Midrash (rabinų studija). Aš tai darau tik todėl, kad žydų tikėjimas paėmimu prieš suspaudimą, kaip mes jį vadintume, yra toks stiprus, taip gerai dokumentuotas, kad nenoriu, kad žmonės manytų, kad aš jį sugalvojau.
7 Dievo dovanotos Kunigų knygos 23 šventės
7 judaizme žinomi kaip „repeticijos“ ir laikomi kaip
„dieviški susitikimai“ tam tikrą dieną,
siekiant ateities išsipildymo. Dėl šios priežasties 4 pavasario šventės
išsipildė būtent jų dieną. Nerauginta Duona ir Pascha buvo išpildytos jų dieną
Jėzaus be nuodėmės auka ant kryžiaus. Jėzus buvo prikeltas tą sekmadienį, kuris
buvo Pirmųjų vaisių (miežių derliaus)
šventė. Jėzus yra pirmasis iš numirusių, o mes, tikintieji, esame pirmieji
žemės vaisiai, paaukoti Dievui, kai dėkodami mojavome Jam javų pėdu.
Po penkiasdešimties dienų yra Sekminės (Pente arba 50), kurios švenčia 50-ąją dieną po perėjimo per jūrą, kai Dievas davė Mozei savo įstatymą (Išėjimo 19). Judaizmas moko, kad tą dieną Dievo Dvasia įėjo į 70 žinomų žemėje kalbų ir davė visai žmonijai 10 įsakymų jų gimtąja kalba. (Štai kodėl žmogus gimsta turėdamas vidinį žinojimą, kad neteisinga meluoti, vogti, žudyti, svetimauti, ir kad yra Dievas, kuris juos sukūrė / jų gyvenimo tikslas.)
Štai kodėl kalbos yra nuolatinis Dievo, duodančio savo
Žodį žmonijai, išsipildymas, nes kalbomis mes kalbame Dievo Žodį žemės ir
dangaus kalbomis. Štai kodėl kalbos tęsiasi iki šių dienų – kol Dievo Žodis
skelbiamas tarp tautų, tol Sekminės tebesipildo. Lygiai taip pat, kaip Jėzaus
auka ant kryžiaus nuolat galioja, o Jo prisikėlimas Pirmųjų vaisių šventėje
vyksta ir galioja.
4 pavasario šventės buvo įvykdytos būtent tą dieną. 3
rudens šventės dar turi būti įvykdyti. Tai Rosh Hashanah/Trimitų šventė
(įskaitant paėmimą), Jom Kipur – Atpirkimo diena (Jėzaus sugrįžimas) ir
Palapinių šventė (Dievas gyvena su žmogumi, kasmet švenčiama Tūkstantmečio
amžiuje su Jėzumi, pagal Zacharijo 14:9-16).
Tai reiškia, kad 4 iš 7 buvo įvykdyti jų dieną, o 5-oji, tabernakuliai, bus įvykdyta. Tai lieka tik Yom Teruah / Trimitų šventė / Rosh Hashanah (paėmimas) ir Yom Kippur (Jėzaus sugrįžimas). Atrodo, išmintinga manyti, kad vieną kažkurį rugsėjį paėmimas įvyks paskirtą šventės dieną...
Žydų mokymo apie „paėmimą“ santrauka; bus išsamiai
aprašyta pradedant nuo kitos savaitės
Trimitų šventė yra vienintelė šventė, kuri prasideda
jaunaties fazėje, kai nėra mėnulio, jis yra paslėptas. Mėnulis reiškia
tikinčiuosius, kurie šviesą gauna iš saulės. Jie bus paslėpti pučiant
Paskutiniajam Trimitui. Paulius mokė, kad jaunatis yra kažko ateityje šešėlis.
Paskutinis Trimitas yra labai specifinis trimitas, pučiamas tik Trimitų šventėje; atgaivinti teisiuosius mirusius, kad jie būtų surinkti kartu su Mesiju. Paskutinis Trimitas yra dešinysis avino ragas, pakliuvęs į krūmą, kurį Abraomas pūtė švęsdamas iš numirusių prisikeltą Izaoką, kad jam nereikėjo jo paaukoti. Judaizmas moko, pučiant Paskutiniam Trimitui, teisieji bus teisiami, o po to – iškilminga puota danguje su Mesiju.
Judaizmas moko, kaip pučiant Paskutinis Trimitui prikeliami teisieji mirusieji, kad jie eitų pas Mesiją, o žemė įžengia į 7 metų Danieliaus 70-osios savaitės laikotarpį, žinomą kaip Jokūbo vargų metas. Taip pat žinoma kaip rūstybės diena. Paulius rašė 1 Tesalonikiečiams 1:10 ir 5:9 Dievas mūsų nepašaukė rūstybei – jei nežinai žydų mokymo, nesuvoki jo reikšmės judaizme ir ryšių su Trimitų švente.
Visa tai Dievas davė Mozei ir apie juos plačiai parašyta daugybėje rabinų veikalų. Yra daug daugiau, ir ši informacija bus aprašyta per ateinančias 3 savaites, todėl sekite naujienas! Iki tol, laiminu,
Džonas Fenas
www.cwowi.org ir el. paštu John@cwowi.org
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.