2021 m. gruodžio mėn. naujienlaiškis

 December 2021 Newsletter

Sveiki, Visų pirma, linksmų Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų! Esate labai vertinami, labiau nei žinote. Ačiū, kad esate mūsų gyvenimo dalis!  CWOWI nacionalinė konferencija Talsoje, spalio 7–9 d. (Kolumbo dienos savaitgalis) – pažymėkite savo kalendorius dabar. Kaip daugelis žino, mes ribojame savo

konferencijos dydį, kad išlaikytume intymią atmosferą, kurioje pažintume vieni kitus, kartu pavalgytume, tekėtų Dvasia šlovinant ir praleistume puikų mokymo bei klausimų ir atsakymų laiką. Sekite išsamią informaciją!

 

Planuojame ir tikimės savo ES konferenciją surengti Nyderlanduose birželio pirmąją savaitę, konferencijų centre „Emmaus“, kuriame jau rinkdavomės anksčiau: Būtų LABAI gera vėl pamatyti savo draugus iš ES, JK ir Šiaurės šalių !

 20-osios CWOWI metinės

Nuo 1986 m. balandžio mėn. Viešpats mane aplankydavo kelis kartus per metus,  1991 m. Jo apsilankymai buvo labiau orientuoti į doktriną nei į kitas temas. Aš dažniausiai melsdamasis būdavau „Dvasioje“ ir matydavau Jo dvasinę sferą ir Jį, taip pat natūralų pasaulį, o Jis prieidavo prie manęs ir pradėdavo sakydamas: „Noriu tave pamokyti apie...“

 

Tačiau jis niekada nesikreipė į temą, kaip „kurti“ surinkimą(bažnyčią), kol nepradėjau klausinėti 1999 m. Iki 2000 metų pabaigos aš tarnavau apie 25 metus įvairiuose pareigose – nuo tvarkdarių tarnavimo, tarnavimo bendraamžiams  iki  Vyresniojo pastoriaus  ir pastoriaus padėjėjo, Biblijos mokyklos direktoriaus ir ėjau vadovaujančias pareigas surinkime, kurioje daugiau nei 10 000 narių. Taip pat buvau mokytojas Pasaulio maldos centre Kolorado Springse, Kanados nacionalinis tarnavimo direktorius ir daugelyje kitų „darbų“. 25 metus auditorija buvo vienintelis būdas, kuriame žinojau, kaip „daryti“ surinkimą (bažnyčią).

 

Sužeidimas, sudužimas, manipuliacija

Mačiau, kaip žmonės tiesiog sudūžta, tarnavau žmonėms, kuriuos įskaudino lyderiai, mačiau daugiau gudravimų ir manipuliacijų surinkimo pasaulyje nei bet kada verslo pasaulyje, ir ne vienas krikščionis prisipažino esąs vienišas, nors ir apsuptas žmonių. Nemačiau daug auditorinio stiliaus surinkimo problemų Naujojo Testamento puslapiuose. Pagalvojau, kodėl taip? Pradėjau domėtis, kaip Paulius kūrė bažnyčias/surinkimus.

 

Patyriau didžiulį atotrūkį, didėjantį atotrūkį tarp auditorinio stiliaus  surinkimo ir savo tikėjimo. Širdyje aš pažinau ir vaikščiojau bendrystėje su Tėvu ir Jėzumi per Tėvo Dvasią, bet vis labiau jaučiausi nejaukiau ir atitrūkau nuo auditorijos. Tiesiog nebegalėjau susitaikyti. Ir tai buvo daugiau nei tiesiog nepatikimas, kaip Jėzus buvo suprastas, parduodamas ir pristatytas žmonėms.

 

Mačiau subkultūrą, kuri skelbė „mes laimime“, o aplink mane pasaulis vis tamsėjo ir tamsėjo, o surinkimo įtaka mažėjo – vis dėlto patekus į auditoriją viskas buvo gerai, mes laimime pasaulį ir Jei galime padaryti x formulę, kad apsisaugotume nuo velnio, galėtume turėti viską – Tėvas buvo arba dvasinis Kalėdų Senelis, arba Las Vegaso lošimo automatas – ir jei aš tiesiog pasielgčiau teisingai, dangus mane palaimintų.  Bet vargas man, jei neperšoksiu per tuos kupstus ir neperšoksiu per tą sieną, kaip sakė pastorius ar kviestinis mokytojas!

 

Supratau, kad galiu amžinai išeiti iš auditorijos ir mano tikėjimas jokiu būdu nebus sugadintas ar suvaržytas.

 

Tai buvo tai, ką aš taip dažnai vadinu „dievišku nepasitenkinimu“. Išgyvenau sąrėmius, bet manyje kažkas pasikeitė. Desperatiškai klausiau Tėvo, kur Jis ketina persikelti toliau. Buvau arba susitikau, arba susipažinau su lyderiais įvairiuose „atgimimo“ centruose, kurie greitai iškilo, o paskui taip pat greitai išblėso.

 

2001 m. vasario 4 d. sekmadienio rytą buvau Toronto rajone ir per pamaldas staiga Viešpats atsistojo tarp šlovinimo komandos maždaug 6 ar 7 žingsniai nuo manęs. Jis priėjo prie manęs ir iš dalies pasakė: „Žiūrėkite, ką aš matau: žmonės bėgioja pirmyn ir atgal į tą ar kitą susirinkimą, ieško įspūdingumo, galvoja, kad TAI yra antgamtiška. Nors jie nepastebi  antgamtinio darbo jų tarpe, net jų pačių širdyse, nes  pats mokinystės procesas YRA antgamtinis... Kaip buvo pradžioje, taip turi būti dabar: aš veikiu santykiuose.“

 

Aš galvojau apie tuos dalykus ir visa kita, ką Jis pasakė. Žmonės, ieško įspūdingo dramatiškumo, dirginančių jų pojūčius reginių , kurie  apeliuoja į jų emocijas, o savo širdyse nepastebi antgamtinio darbo – nes Kristus gyvena visų pirma širdyje, o ne kaip koks dvasinis ūkas „ten kažkur“. Kristus manyje atlieka darbą manyje, tai turėtų būti mano svarbiausia dėmesio vieta. Santykiai, judėjimas santykiuose... pagaliau supratau, kodėl auditoriniame surinkime problemos daugiausia buvo politinio pobūdžio, o Naujojo Testamento puslapiuose problemos – santykių pobūdžio.

 

Nuo tada (2/4/01) iki 2001 m. spalio mėn

Studijavau bažnyčios istoriją ir tai, ką Viešpats veikė visame pasaulyje. Žinojau, kad Žodis ir Dvasia visada sutaria, todėl tuo ir vadovavausi ieškodamas, ieškojau kur juda Šventoji Dvasia. Visur, kur pasukau, mačiau namų surinkimą, girdėjau apie surinkimus, kuriuose viskas buvo maža, ir įvairius būdus, kaip surinkimą kurti namuose.

 

Tą spalį pasakiau Barbarai: „Niekada daugiau nenoriu pastoriauti  surinkime, bet jei tai padaryčiau, tai būtų mūsų svetainėje taip, kaip tai darė Paulius“. Buvau pasibaisėjęs ir atgailavau, beveik apsiklojau ašutine  ir pelenais, kad per 25 tikėjimo metus mokiau Dievo Žodžio, kurį, sakiau, taip myliu ir kurio taip stipriai laikausi, išėmęs iš namų surinkimo konteksto. ir bandžiau  tai padaryti auditorijoje. Staiga supratau savo klaidą ir „pasibjaurėjau“ savimi. Buvau pasibjaurėjęs, kad iš namų konteksto ištraukiau evangelijas pradedant Mato iki „Apreiškimo“ ir bandžiau įsprausti į auditoriją. Kaip aš galėjau tęsti dalyvauti šioje struktūroje, kai dabar supratau tiesą? NT buvo parašytas apaštalų, kurie susirinkdavo  namuose, žmonėms, kurie taip pat rinkdavosi namuose ir tik taip visas NT turi prasmę.

 

Taigi tai buvo maždaug po 3 savaičių, kai buvau Edmontone, Albertoje, Kanadoje

Tarnavau lapkričio 4 d., lygiai 9 mėnesiai nuo tada, kai Viešpats pasirodė man Toronte. Tai buvo sekmadienio vakaras surinkime, kurią galėtume pavadinti Edmontono „raudonųjų žibintų kvartalu“. Daugelis žmonių šios seniai nusidėvėjusio pastato  suoluose atrodė tokie pat pavargę kaip ir pastatas. Buvo daug buvusių narkomanų, sekso paslaugų teikėjų, benamių ir gatvės žmonių, dabar išgelbėtų ir mylinčių Jėzų, bet vis dar besisukančių iš savo padėties. Staiga per šlovinimą, kaip ir prieš 9 mėnesius, Viešpats atsirado šalia:

 

"Aš MYLIU tokius žmones!" Jis su entuziazmu pasakė, priėjęs prie manęs. Šį kartą „galia“ buvo padidinta. Šalia manęs esantis pastorius prarado visas jėgas ir nukrito veidu ant grindų. Puoliau ant kelių, aš elgiuosi  gana dažnai  taip , kai matau Viešpatį, ar Jis turi galią, ar ne. Šią naktį mano jėgos apleido mane ir viskas, ką galėjau padaryti, tai tik klūpėti. Vėliau sužinojau, kad 3 Biblijos mokyklos mokiniai, kuriuos atsivedėme su mumis, matė Viešpatį, kai Jis ėjo pro juos, linkčiojo, žiūrėdamas tiesiai į juos.

 

„Tu dirbai apaštalo darbą, bet dabar aš dedu ant tavęs rankas ir patepu  šiai užduočiai: noriu, kad pradėtum namų surinkimą ir namų surinkimų tinklą ir sutvarkytum jį taip, kad palengvintum namų surinkimų plėtrą visame pasaulyje“. Kai paklausiau kodėl, Jis pasakė: "Tai dėl to laiko, kuris ateis. Būk jiems aprūpinimu, nes tai dėl laiko kuris ateis ." Kai paklausiau, ar Jis turi  vardą, jis pasakė: „The Church Without Walls International“ –  aš buvau netikėtai užkluptas, labai nustebęs, bet žinojau, ką turime daryti.

 

Grįžę namo ir pasikalbėję su Barbara, atidarėme savo svetainę keliems draugams, kurie išliko draugais daugelį metų. Pirmus 6 sekmadienio rytus mokiau apie namų surinkimą, o kitus 6 jie vadovavo paeiliui, kiekvieną savaitę vis kitas žmogus – nors mes su Barbara vis tiek šeimininkavome. Po to išsiskirstėme į skirtingus namų surinkimus.

 

Tai buvo prieš 20 metų, ir aš manau, kad tik dabar pradedame matyti „tą laiką ateinantį“. Kai Jis pavartojo seną anglišką posakį: „Tai prieš ateinantį laiką“, aš iš karto supratau, kad sakinio struktūra reiškia, kad CWOWI būtų kaip terminalas, tiekimo ir saugumo vieta, paruošta ateičiai. Mano vertinimu, tą laiką mes tik dabar pradedame matyti.

 

Taigi kas bus toliau su Kristaus kūnu?

 

Bebaimis

Vienas iš dalykų, kuriuos Viešpats man neseniai pasakė per apsilankymą lapkritį, yra tai, ką aš išsamiau papasakosiu sausio mėnesio Savaitės mintyse ir el. informaciniame biuletenyje,  yra susijęs kaip Kristaus kūnas pažįsta Dievo Karalystės kultūrą.  Daugelis iš jūsų pamenate, kaip Jis man pasakė anksčiau šiais metais, kad žemė įeis į sunkesnį gimdymo sąrėmių laiką  nuo rugpjūčio vidurio, tai pasunkės rugsėjį, tada vėl sausį ir vasarį su perėjimu kovo mėnesį. Tai apima pasaulio įvykius, nacionalinius įvykius, bet ne tai, ką Jis daro mumyse.

Prieš kelias savaites Jis aplankė mane ir kalbėjo apie ateinančius metus apie tai, ką Jis daro, kad tai bus pažymėta tuo, kad Jo žmonės suvoks, kad  išalko patirti  Dievo Karalystės kultūrą. Bus galima pamatyti ir išgirsti mokymą apie karalystės kultūrą.

Kai Kristaus kūnas toliau atsiskiria nuo meilės pasaulinei sistemai, žmonės priims sprendimus dėl santykių, dėl mažų grupių ir namų surinkimų. Daugelyje dalykų apreiškiami neapčiuopiami elementai, sudarantys Dievo karalystę. Žmonės norės „tikrų“ žmonių ir tikrai pažins Tėvą ir Viešpatį.

Kai prieš kelias savaites Jis man papasakojo apie tai, kaip padeda tiems, kurie turi ausis, girdėti apie Jo Karalystės kultūrą, aš supratau, kad tai reiškia, kad milijonai tikinčiųjų trokšta įvesti dievišką tvarką savo gyvenime. Tačiau taip pat supratau, kad pokyčiai pirmiausia prasideda širdyje, mūsų mąstyme ir yra procesas – todėl buvau paskatintas įrašyti šio mėnesio seriją apie šios tvarkos įvedimą į mūsų gyvenimą. Tai prasideda širdyje, o tada mes turime turėti charakterio stiprybės, kad pamatytume, kaip tai išsipildys.

 

Pasaulis skyla į daugybę krypčių, todėl bet kuri kultūra yra nestabili, neužtikrinta ir bijo. Kristaus kūnas iš tos kultūros išeina į Jo kultūrą. Turime būti bebaimiais, nes mumyse yra Kristus. Mūsų žingsniai turi dievišką tvarką. Jo planams mums nesutrukdo įvykiai pasaulyje – Jis ir toliau vykdys savo valią mumyse!

Būkite susitelkę į tai, ką Jis daro jumyse ir savo artimųjų gyvenimuose, o ne į įvykius pasaulyje. Jono 14:27: „Palieku jums ramybę. Savo ramybę duodu tau. Ne taip, kaip pasaulis duoda, aš tau duodu. Tegul tavo širdis nesijaudina ir nebijo“.

Savaitės minčių serija, prasidėsianti sausio mėnesį, yra apie tą apsilankymą ir apie Viešpaties kultūrą.

Mes pasinėrę į  tai, ką Jis daro, ir jūs esate didelė to dalis mūsų gyvenime. Ačiū ir linksmų Kalėdų bei laimingų Naujųjų metų!

 

Blessings, John & Barb, Brian & Amy