Kaip žodis tapo kūnu Nr. 1 iš 4

 How the Word Became Flesh #1 of 4

Sveiki, Šiuo metų laiku švenčiame Jėzaus gimimą, tačiau ši serija yra apie Jo gyvenimą prieš jam palikus dangų ir tapus Žmogaus Sūnumi. Izaijas 9:6  sako: „Mums gimė kūdikis,  Sūnus mums duotas...“  Dievas taip pamilo pasaulį, kad

atidavė iš dangaus savo Sūnų, kuris tapo Betliejuje gimusiu vaiku Jėzumi. Evangelijoje pagal Joną 17:5 Jėzus kalbasi su Tėvu ir sako: „...dabar pašlovink mane ta šlove, kurią turėjau su tavimi, kol pasaulio dar nebuvo...“

 Dievo Žodis

Dievo Žodis visų pirma yra asmuo, kuris yra Dievo Žodis. Parašytas Žodis kyla iš asmens, kuris yra Dievo Žodis, o Šventoji Dvasia atgaivina tuos užrašytus žodžius.

 

Deja, mūsų dienomis daugelis krikščionių pažįsta parašytą Žodį geriau nei pažįsta asmenį, kuris yra Žodis. Man neužtenka rankų ir kojų pirštų, kad suskaičiuočiau, kiek kartų sakiau sau ar Barbarai: „Jei jie  pažintų Jį geriau, jie nemanytų, kad Žodis taip sako“. Užrašytas  Žodis kyla iš asmens, kuris yra Žodis.

 

Jei kas nors man pasakys, kad mano žmona pasakė kažką, kas neatitinka to, kaip aš ją pažįstu, aš jiems pasakysiu: „Nepanašu, kad  tai ji“. Tas pats ir apie tai, ką kai kurie mato Šventajame Rašte – jei jie pažintų Jį, jie nemanytų, kad Šventasis Raštas taip sako.

 

Kai kurie „atsistoja ant Žodžio“, prieš tai nepasitarę su tikruoju Dievo Žodžiu. Ir jei tikrasis Žodis nesutampa su rašytiniu Žodžiu, ant kurio  žmogus pasirinko „atsistoti“, ten nebus Šventosios Dvasios buvimo, kuri tai įgyvendintų, ir net nepaliudys apie tai žmogaus dvasiai. Jie gali skelbti  rašytinį Žodį, kiek tik nori, bet jų pareiškimuose ar skelbimuose nebus jokio Gyvybės.

 

Mes negalime atskirti parašyto Žodžio nuo Žodžio asmens. Parašytas Žodis nėra užkeikimų knyga, kurią pasitelkus ir kalbant  tam tikrus žodžius ar darant tam tikrus veiksmus  „stebuklingi pinigai“ pateks į jūsų banko sąskaitą. Taip pat asmens, kuris yra Žodis, nejaudina, kai jūs iki pamėlynavimo kartojate parašyto Žodžio skyrių ir eilutę .

 

Hebrajams 1:1-3 sakoma: „Dievas (Tėvas), praeityje per pranašus kalbėjęs įvairiais būdais , šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per savo Sūnų, kurį paskyrė visko paveldėtoju, per kurį Taip pat Jis (Tėvas) sukūrė amžius“.

 

„Tas, kuris, būdamas savo (Tėvo) šlovės spindesys ir savo (Tėvo) substancijos(esybės) aiškus atvaizdas, visa palaikantis savo (Tėvo) galios Žodžiu, nuplovė mūsų nuodėmes, atsisėdo Dievo  Didybės dešinėje  aukštybėse...“

 

Atkreipkite dėmesį, kad Jėzus Kristus palaiko viską Tėvo galios Žodžiu – tai nereiškia, kad Žodyje yra galia, bet Jėzus viską palaiko Tėvo galios Žodžiu. Tėvas turi galią, o ne Jėzus. Jėzus yra Jo Tėvo jėgos Žodis.

 

Pavyzdžiui

Tarkime, tėvas liepia sūnui išeiti į lauką ir pakviesti brolius bei seseris įeiti į vidų, nes laikas valgyti vakarienę. Jei vienas iš jo brolių ir seserų priešinasi, sūnus gali pasakyti: „Aš sakau tėčiui“. Jėga yra tėtė, kuris yra namuose, sūnus yra tik tėvo valios išraiška, išreikšta jo žodžiu sūnui, o paskui per jį sūnaus broliams ir seserims.

 

Sūnus turi valdžią vykdyti tėvo žodį ir įsakymus, bet valdžia yra tėve. Galima sakyti, kad sūnus buvo atsiųstas nuo tėvo, kad lieptų savo broliams ir seserims ateiti vakarieniauti, o tai padarė savo tėvo žodžiu. Taip yra su Jėzumi ir mūsų Dangiškuoju Tėvu. Jėzus viską palaiko Tėvo galios Žodžiu.

 

Štai kodėl šioje ištraukoje mums sakoma, kad Tėvas paskyrė Jį visų dalykų paveldėtoju. Štai kodėl Filipiečiams 2:5-11 (9 eil.) sakoma, kad Tėvas dėl Jėzaus veiksmų suteikė Jam vardą, viršijantį visus vardus. Štai kodėl mes meldžiamės Tėvui, kaip Jėzus įsakė ir kaip matyti visoje NT. Mes neprašome nei Šventosios Dvasios, nei Jėzaus, bet Jėzus pasakė prašyti Tėvo Jo vardu. Kodėl? Tėvas turi galią. Jėzus yra tos jėgos išraiška, tos jėgos Žodis, bet galia, įskaitant galią atsakyti į maldą, yra su Tėvu.

 

(Nerašykite man el. laiškų sakydami ką nors panašaus į : „bet aš meldžiu arba prašau Šventosios Dvasios“ arba „ar gerai, jei sakau Šventoji Dvasia, prašau“, arba „Aš visada prašiau Jėzaus įvairių dalykų“ – tiesiog pakluskite Jėzui , pakeiskite savo kelius ir žengsite į aukštesnę savo vaikščiojimo su Tėvu sferą, nes viskas dėl to, kad Tėvo valia būtų  žemėje, kaip ir danguje. NT nėra maldos Šventajai Dvasiai, nei Jėzui. Jis kartais uždengia mūsų neišmanymą, taip. Bet dabar jūs žinote kelią į aukštesnę tiesą, ir tai yra tiesiog paklusnumas Jėzui, todėl keiskitės nuo nepaklusnumo į paklusnumą.)

 

Jėzus yra kūnu tapusi Tėvo valia

Pradžioje buvo Žodis. Žodis buvo pas Dievą, Žodis buvo Dievas... Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų. (Jono 1:1, 14)

 

Kaip tai nutiko? Ar tai staiga atsitiko, kai Jėzaus paliko dangų, kad būtų pradėtas Marijos įsčiose? Ne, istorija yra daug daugiau nei tai... Grįžkime į maždaug 1100 m. pr. Kr., kai berniukas Samuelis tarnavo  šventykloje kaip vyriausiojo kunigo Elio pagalbininkas. Jis kietai miegojo, kai Viešpats atėjo į jo kambarį...

 

I Samuelio 3:1 mums sakoma: „Tais laikais Viešpaties žodis buvo retas, nebuvo atvirų (Viešpaties) regėjimų“. Viešpats šaukė berniuką 3 kartus, o Eliui pasakius, kad tai Viešpats, 10 eilutėje sakoma taip: „Viešpats atėjo ir atsistojo, kaip ir anksčiau, ir sušuko: „Samueli. Samueli“.

 

21 eilutė mums sako, kad tai buvo naujas laikas Samueliui ir Izraeliui, atvirų Viešpaties regėjimų pradžia. Tarp Jozuės ir pirmojo karaliaus Sauliaus mirties Izraelis buvo tik laisvai susijusi genčių grupė, kuriai krizės metu vadovavo teisėjas, kuris spręsdavo iškilusias problemas.

 

Samuelis buvo pirmasis pranašas pirmajam karaliui, ir tai buvo įtvirtintas pavyzdyje, kad kiekvienas Izraelio ir Judo karalius turės pranašą (ar daugiau), kuris padės vadovauti tautai. Liūdnas laikas be atviro Viešpaties žodžio regėjimo baigėsi. Mums sakoma pradedant berniuku pranašu Samueliu: „Ir Viešpats (Jahvė/YHWH) vėl apsireiškė Samueliui kaip Viešpaties Žodis...“

 

Supraskite, kas buvo Samuelis...

Kai Samueliui pradėjo pasirodyti Viešpaties žodis, tai buvo pavyzdys, kuriuo turėjo sekti visi pranašai. Frazė, kurią matome pranašų knygose: „Viešpaties žodis atėjo į...“ nereiškia, kad  pranašas sėdėjo prie stalo su plunksna ir užrašinėjo žodžius, kurie tapo Pavyzdžiui, Jeremijo knyga.

 

Ne! Tai reiškia, kad nuo Samuelio per šimtmečius asmuo, kuris YRA Viešpaties Žodis, pasirodydavo pranašams ir pasakojo jiems, ką Jis sako tautai arba  taip pat ateities dalykų viziją. Samueliui pasirodęs Viešpaties Žodis tapo pavyzdžiu visiems likusiems naujos Izraelio tautos pranašams.

 

Mes pratęsime čia  kitą savaitę, iki tol, palaiminimai,

Džonas Fenas