Ar kada nors girdėjote mokymą šiuo klausimu # 5 iš 5

 Have You ever Heard a Teaching on This # 5 of 5

 Sveiki,

Dabar prieiname prie paskutinių dviejų akmenų, padėtų tikėjimo pagrinde: mirusiųjų prisikėlimo ir amžinojo teismo.

 Hebrajų 6: 1 graikų kalba parašyta taip: „Todėl palikę Kristaus mokymo pradžią,

turėtume eiti iki brandos, o ne vėl pamatų dėti ...“

 Žodis „branda“ yra „teleiotai“ ir reiškia „išsipildymas, renkant tiesų derinį, vedantį į būsimą išsipildymą ar užbaigtumą“. Pagrindinis žodis rodo išsipildymą galutiniame etape.

 

Taigi tai mums sako, kad branda yra tiesos sluoksnių kūrimas, ir kaip žinome, ne tik žinios, bet ir šių tiesų pritaikymas mūsų gyvenime kaip gyvenimo būdas. Toks gyvenimo būdas vadinamas dievotumu. Ne tobulybė, tik dievobaimingumas malonėje.

 

Žodis „pamatas“ yra „themelios“, kur mes gauname „tema“. Tai reiškia „pastatytą akmenį“ kaip pamato dalį išilgai tikrosios linijos, kuri bus naudojama likusiai pastato daliai statyti. Jis taip pat buvo naudojamas kasdieniame gyvenime vaizduojant mokytojo nurodytą kursą; eilutė po eilutės, tiesa ant tiesos, čia šiek tiek, ten šiek tiek. Padėjus kertinį akmenį, likusi pastato dalis atitinka architekto, Viešpaties, planą. Toks yra mokinių gyvenimas.

 

Reikia  pasakyti ...

„Mirusiųjų prisikėlimo“ pamatas nereiškia diskusijų apie paėmimą  prieš ar po suspaudimų laikotarpio. Pamatas yra tas, kad bus mirusiųjų prisikėlimas. Išsami informacija apie pirmąjį ir antrąjį prisikėlimą iš tiesų nėra jau tokia svarbi. Tiesa ta, kad mes visi, kiekvienas iš mūsų, prisikelsime iš numirusių ir patirsime teismą. Eil.2 graikų kalba parašyta kaip viena mintis: „...  mirusiųjų prisikėlimas ir amžinasis teismas“.

 

Jie vertinami kaip vienas vienetas. Ne tik prikeltas. Ir ne tik teisiamas. Tačiau kaip vienas vienetas „mirusiųjų prisikėlimas ir amžinasis teismas“. Mes būsime prikelti stovėti prieš savo kūrėją ir duoti ataskaitą. Likusią dalį įdomu aptarti, bet ne iki susiskaldymo ar nesantaikos. Turime būti tikri, kad turime tą pagrindą, tą fokusą.

 

Krikščionims

Mes teisėme save ir gavome išgydymą, Jėzų. Taigi mūsų teismas nėra dangus ar pragaras, bet stovėti Viešpaties akivaizdoje, kad gautume už tai, „kas padaryta, kol buvome savo (žemės) *kūne“. Bet tai vis tiek prisikėlimas ir teismas. Paulius sakė, kad jei į kapus nusinešime bedievišką charakterį, pavyzdžiui, pavydą, nesantaiką, susiskaldymą, jie bus kaip mediena, šienas ir ražiena: jie bus sudeginti, kai stovėsime Viešpaties akivaizdoje. -  tu būsi išgelbėtas, bet kaip per ugnį patekęs žmogus. (1 Korintiečiams 3: 3-15) *II Korintiečiams 5:10

 

 

Štai kodėl aš nenaudoju šios erdvės, aiškinimui skirtingai suprantamų prisikėlimo temų, kad atskirtų Šventajame Rašte pranašaujamus prisikėlimus - į giliau žiūrint, pranašystė yra 20/20 ir visada galime rasti priežasčių, dėl kurių nesutariame. Autorius teigia, kad iš tikrųjų  mūsų ateitis yra  prisikėlimas ir teismas.

 

Kai kuriuose ratuose populiaru ...

... Pastaraisiais metais tikima, kad pragaras/ugnies ir teismo ežeras nėra amžini; kad tam tikru momentu Viešpats duos dar vieną šansą pragare ar ugnies ežere esantiems žmonėms. Užduodamas klausimas, kaip žmogus galėtų amžinai kentėti, kai taip neilgai  gyveno žemėje? Bet mes taip pat galėtume paklausti, kodėl krikščionis mano, kad praleis amžinybę danguje tiek palyginus tiek nedaug metų nugyvenęs -emėje? Esmė ta, kad autorius vartoja žodį „amžinasis teismas“. Žodis „teismas“ yra „krima“ ir reiškia „nuosprendis“. Amžinas nuosprendis.

 

Kita hipotezė yra ta, kad tam tikru metu, būnant ugnies ežere, Tėvas tiesiog užgesins tų asmenų gyvenimą. Jie nustos egzistuoti. Tačiau iki šiol mes matėme, kad dvasinės būtybės yra amžinos. Kodėl Jis negalėjo tiesiog užgesinti Liuciferio ir puolusių angelų gyvybės? Jie yra dvasios, todėl amžinos. Kvaila laikytis įsitikinimų, kurių negalima įrodyti Šventuoju Raštu, ir dar kvailiau diskutuoti apie tai, ko mes negalime įrodyti, nes tokio tipo idėjos yra tik būdas žmonėms abejoti, ar Dievas iš tiesų  yra geras Dievas, jei siunčia žmones į amžiną kančią.

 

Bet jei atsitraukime ir pažvelgsime į buvimą su Dievu Tėvu amžinai ir pažvelgsime į ugnies ežero sampratą, tai patenkina  tuos, kurie myli teisumą, parodytą gerumu, sąžiningumu, meile, moraliniu vientisumu ir panašiai. Vieninteliai žmonės Tėvo karalystėje yra tik tie, kurie mėgsta tokius dalykus. Leiskite man jūsų paklausti: jei lankote  nuostabų surinkimą, kupiną intensyvaus garbinimo ir gero Dievo žodžio mokymo, kiek jūsų netikinčių draugų trokšta prisijungti prie jūsų kiekvienose pamaldose? Būtent. Ir jei satanistas pakvietė jus į savo susirinkimus garbinti velnią, gamtą ir gamtos dvasias, kaip jūs labai trokštate tai lankyti ir nuolat lankyti? Būtent.

 

Tada kaip mes nesuprantame, kad vieninteliai žmonės danguje yra tik tie, kurie nori ten būti?

 

Ką daryti Tėvui su žmonėmis, kurie nemyli Jo ir aukščiau išvardytų savybių, kurios plaukia iš  Jo? Jei kas nors myli nesąžiningumą ir naudojasi žmonėmis, meluoja ir panašiai, ar jis būtų laimingas danguje? Jei kas nors naudojasi žmonėmis siekdamas savo naudos, ar jie būtų laimingi karalystės kultūroje, kurioje tarnaujama vienas kitam skaidriai ir švariai, motyvu, siekiančiu savo artimo intereso?

 

Turi būti paruošta vieta, o ne sukurta, bet paruošta* tiems, kurie atmeta visa, kas yra Dievas. Jie yra dvasinės būtybės, todėl jie yra amžini, kiek mes žinome ir iki šiol buvo įrodyta, bet kur dėti tuos, kurie atmeta meilę, džiaugsmą, ramybę, moralinį dorumą, dievotumą, gerumą, kantrybę ir pan.? Argi meilės Dievas nesuteiks jiems to, ką jie myli? Ar vienintelis teisingas sprendimas būtų suteikti jiems tai, ko jie nori? (*Mato 25:41. Pragaras/ugnies ežeras yra visiškas Dievo nebuvimas, vieta, iš kurios jis pasitraukė, todėl negalėjo būti sukurta, o tik paruošta.)

 

Ir tokia yra tamsos karalystė. Ta karalystės kultūra yra visa tai, kas NĖRA Dievas. Vietoj meilės yra neapykanta, pyktis ir baimė. Užuot mylėję vienas kitą demonstruodami gerą valią ir gerumą, yra savanaudiškumas ir panašiai. Šiame žemės gyvenime yra daug dalykų, kurie gali nualinti jausmus pragaro kankynėse, kuriose jie jau yra - atminkite, kad - neišgelbėti jau yra pragaro piliečiai, kaip ir jūs jau esate dangaus pilietis;  alkoholis, azartiniai lošimai, valgymas, nuolatiniai baliai ir pan. Tačiau mirus, jų dvasia ir siela patenka į karalystę, kurios piliečiai jie  yra. Tai yra pragaras. Tai yra kančia. Bet to jie nori.

 

Mes nežinome ateities ...

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, aš stengiuosi priversti mus susimąstyti apie tai, kad vieninteliai žmonės danguje bus tik tie, kurie nori ten būti, nes myli teisumą, dorumą, sąžiningumą, meilę ir visus dieviškus bruožus, kylančius iš Tėvo. Be to, Šventajame Rašte mums daug apie nesakoma.

 

Tačiau mes žinome, kad Jėzaus mokymo pagrindas yra atgaila nuo negyvų darbų, tikėjimas Dievu, krikštai, rankų uždėjimas, mirusiųjų prisikėlimas ir amžinasis teismas. Mes žinome, kad didžioji Kristaus kūno dalis niekada nebuvo mokoma šių pamatinių tiesų, todėl bet koks jų pagrindas yra neišsamus. Dėl to bet kokia tikėjimo struktūra, kurią jie pastatė ant to pamato, yra tokia kreiva ir trapi, kaip pastatas, pastatytas be tvirto pagrindo.

 

Buvau mokytojas Biblijos mokykloje, kurioje buvo siūlomos įvairios pamokos skirtos  „pakutenti ausis“, tačiau labai nedaug (tik mano) pamokų ten buvo skirta  pagrindiniams tikėjimo pagrindams. Taigi žmonės manė, kad jie yra subrendę, nes jie tiek daug mokosi, bet kai klausiausi jų meldžiantis ar kalbantis su jais, jie neturėjo supratimo, kai buvo paprašyta paaiškinti, ką vandens krikštas daro žmogui ar kodėl turėtume būti pakrikštyti. Jie nežinojo, kad atgaila yra pirmasis išgelbėjimo žingsnis, kai žmogus kreipiasi  tikėjimu į  Dievą. Taigi, kai jie meldėsi, paaiškėjo ydinga tikėjimo struktūra, kurią jie sukūrė ant savo labai neišsamaus ir prasto pamato. Jie nežinojo, kad norėdami išvaryti demonus naudos Jėzaus vardą. Jie nežinojo, kad prašys Tėvo, o ne Jėzaus. Ir dar daug panašių dalykų.

 

Turėkime tvirtą savo tikėjimo pagrindą, net jei turėsime nugriauti kai kuriuos dalykus, kuriuos pastatėme ant savo ydingo pagrindo, ir tose srityse pradėti kurti iš naujo. Kartais nedidelis pertvarkymas yra naudingas kito „pastato“ sveikatai. Laiminu  ir nauja tema kitą savaitę.

 

Iki tada,

John Fenn