Ar žinai tik rašytinį Žodį, ar pažįsti Žodžio Asmenį 4d.

Sveiki,

Gavau tiek daug el. laiškų ir pranešimų apie tai, kaip praėjusios savaitės „Mintys“ pakeitė žmonių mąstymą, todėl, manau yra gerai  išsamiau apibendrinti šį klausimą ; Ar žinai tik rašytinį žodį, ar pažįsti Žodžio Asmenį?

 Kasdieninė duona, tai - ne tai, ką tu galvoji

 Mato 4: 4 sakoma: „Žmogus gyvens ne vien duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo lūpų“.

 Tas žodis „Žodis“ yra rhema, reiškiantis, kad Dievas kalba su žmogumi. Čia nekalbama apie logos, tekstą nuo  Pradžios knygos iki „Apreiškimo“ , nors  visa tai, yra gera. Bet mes negauname gyvybės iš logos, mes gyvename ir malšiname dvasinį alkį rhema,  Dievo žodžiu pasakytu mums tiesiogiai ir asmeniškai.

 Mes gyvename ne vien duona, o tai reiškia kūno maistą. Lygiai taip kaip mūsų fizinis kūnas gauna maistą iš duonos, taip pat ir mūsų dvasios žmogus gauna dvasinį maitinimą iš Dievo, kuris mums kalba tiesiogiai. Aš gyvenu jaučiu Jo dvasią savyje, jaučiu Jo buvimą, Jo nurodymus, Jo apreiškimą. Gyvenu tuo!

 Tas rhema alkis mus motyvuoja  visus vienodai, kai mes fiziškai alkani, mes esame kaip alkanas liūtas siekiantis gazelės žandikaulio - mes nepasitenkinsime, kol jo negausime!

 Mes galime sulyginti savo apetitą, alkį šviežiam ir tiesioginiam Dievo Žodžiui, rhemai su maistu. Ar ne? O gal daug lengviau rasti eilutę, kurią būtų galima įsiminti kiekvieną dieną, kuri yra tinkama ir gera, bet tai nebūtinai mums yra rhema. Bet ar jums buvo  dienų, kai išgyveni kasdienybę ir staiga eilutė tiesiog įšoka į tave ir nugrimzta į vidų, ir tu žinai, kad tai  su tikslu? Tai yra Jo rhema jums. Kitos dienos buvo logos dienos, bet gavus tą rhemą norisi dar! Wow, gyventi Jo akivaizdoje, girdėti vien Jo balsą!

 Vandens nuplovimas  su rhema

 Efeziečiams 5:26 mums sakoma, kad „... vyrai turėtų mylėti savo žmonas taip, kaip Kristus mylėjo bažnyčią ir atidavė save už ją, kad Jis ją pašventintų (išskirtų su tikslu) ir nuplautų mus (valo nuo dulkių ir purvo) žodžio vandens nuplovimu ... “(jūs atspėjote; vandens plovimas rhema)

 Mano dėmesys šiandien skiriamas ne vyro elgesiui, bet teiginiui, kad Jėzus mus plauna ne logos, ne bendruoju Žodžiu nuo  Pradžios iki Apreiškimo knygos, bet mus plauna rhema.

 Jei mąstote, apie tai, koks   laikas su Viešpačiu  jums yra pats brangiausias, tai tikriausiai buvo laikas, kai pajutote Jo buvimą, Jo ramybę, Jo šilumą, Jo žodį tiesiai jums, norėdami rasti  paguodą ir apsivalyti, bei ramybę savo dvasioje - Jis mus plauna rhema žodžiu išeinančiu iš Jo paties tiesiogiai ir asmeniškai skirtu mums.

 Visa tai palaikoma Tėvo jėgos rhema

 Hebrajams 1: 1-3 randame nuostabių teiginių . Čia sakoma, kad Tėvas praeityje kalbėdavo su tėvais „įvairiais būdais“, tačiau šiomis paskutinėmis dienomis mums prabilo per Savo  Sūnų. Sūnų Tėvas panaudojo visatos kūrimui, ir padarė Jį visa ko paveldėtoju.

  Sūnus tiksliai atspindi Tėvo atvaizdą ir yra Tėvo šlovės spindesys - ir šis Sūnus visus dalykus laiko „savo (Tėvo) galios žodžiu (rhema) ...“

 Jėzus nelaiko visko logos, nei  žodžio galia, greičiau viską visatoje laiko Tėvo rhema: Tėvo galios rhema. Tavo gyvenimas. Mano gyvenimas. Visus laiko Tėvo rhema per Sūnų - Tėvas, kuris taip mylėjo, kad atidavė  mums Savo Sūnų. Tėvas yra galybė, Sūnus yra tos jėgos žodis - rhema.

  Tai dar kartą pabrėžiama Hebrajams 11: 3, kur sakoma: „Tikėdami mes suprantame, kad pasaulius paruošti (paruošti, suplanuoti, kaip architekto) Dievo Žodžiu (rhema), taip kad matomi dalykai buvo sukurti  iš nematomų.

 Pasaulius arba, galima sakyti, „visatą“, ir mūsų žemiškuosius kūnus suformavo  Dievo rhema. Jėzus yra ta Tėvo rhema, o Tėvo jėga, kurią išlaisvino rhema, sukūrė mus visus. Kaip tada mes manome, kad galime tikėti, nepriklausomai nuo Jo? Kaip nutiko, kad tiek daug kas tapo arogantiškais ir bando paversti Gyvenimą formule ir religinėmis pratybomis?

 Turime Jį pažinti, tai vienintelis sprendimas. Mes paruošiame  širdis įtraukdami Jį į viską, ką darome, į pokalbį , dėkodami, išreikšdami dėkingumą, kai praleidžiame gerą dieną, arba dėkodami Jam, nepaisant mus ištikusios staigmenos, kuri mus priverčia stabtelėti ir patirti pauzę.

 Tai yra visą gyvenimą trunkanti kelionė, vadinama mokinyste, ir iš tikrųjų mes tik dar labiau jį pažįstame, nes mes kalbame apie begalinio Dievo pažinimą begaliniu laikotarpiu, o tai reiškia begalinį apreiškimą ir žinių gylį, kurio neįsivaizduojame šiame gyvenime. .

Bet didysis apaštalas Paulius intymiausiame laiške Filipiečiams 3:10 pasakė,  kad su visomis savo žiniomis ir turimu patyrimu, jo didžiausias troškimas „pažinti Jį“. Amen broli Pauliau, amen.

Nauja tema kitą savaitę. Laiminu

 John Fenn